Karščiavimui įveikti – natūralios priemonės

Šiauliai

Karščiuodami leiskite sau pasimėgauti lovos režimu. Ne veltui sakoma – miegas gydo visas ligas. Suprantama, vien miegu apsiriboti būtų naivu, be to, kai vargina aukšta temperatūra, užmigti nėra taip paprasta, tačiau lovos režimas būtinas. (Kelly Sikkema nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

66618

Vos tik pakilus temperatūrai, dažnas skubame į vaistinę. Ir nė nesusimąstome, kad karščiuoti naudinga. Svarbu įsidėmėti – nevartojus temperatūrą mažinančių vaistų, po ligos nejusite silpnumo bei nuovargio.

Ne visuomet būtina slopinti

Temperatūra yra vienas pagrindinių žmogaus sveikatos rodiklių. Žmogaus kūno temperatūra skirtingu paros metu svyruoja. Žemiausia kūno temperatūra būna, kai sulėtėja medžiagų apykaita, t. y. 2–4 val. nakties bei apie 6 val. ryto, o aukščiausia – 18–22 val. vakaro.

Temperatūrą lemia stiprios emocijos, stresas, depresija, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt. Dėl smegenyse esančio termoreguliacijos centro žmogaus kūno temperatūra yra ganėtinai stabili. Nukritus kūno temperatūrai žemiau normos, šis centras nerviniais impulsais verčia odos kraujagysles susitraukti. Oda pašiurpsta, pasišiaušia jos plaukeliai ir taip prie odos sulaikomas izoliuojantis oro sluoksnis. Tokiu būdu taupoma šiluma. Kai temperatūra krenta toliau, siunčiami nerviniai impulsai į griaučių raumenis ir prasideda drebulys, jo metu gaminasi šiluma ir pamažu kyla kūno temperatūra.

Ji priklauso nuo lyties, amžiaus ir aplinkos poveikio. Paprastai moterų kūno temperatūra, ypač nėštumo metu, yra aukštesnė nei vyrų. Vyresnio amžiaus žmonių temperatūra žemesnė nei kūdikių.

Karščiavimas yra organizmo gynybinė funkcija. Taip jau gamtos surėdyta, kad organizmas pats pastebi nepageidaujamus svečius – bakterijas arba virusus, tad nedelsdamas pajungia į darbą vadinamas „karines pajėgas“, t. y. apsaugines ląsteles: makrofagus, leukocitus ir limfocitus. Organizme nedelsiant išauga apsauginių antikūnų, baltymų ir interferono kiekis, kurių tiesioginė paskirtis – kovoti su atėjūnais.

Specialus baltymas interferonas, kuris neutralizuoja virusus, geriausiai susidaro, esant 39–39,5 laipsnio. Kuo aukštesnė kūno temperatūra, tuo daugiau interferono. Maksimalus jo kiekis pasiekiamas antrą trečią temperatūros pakilimo dieną, todėl daugelis peršalimo ligų baigiasi būtent trečiąją dieną.

Jeigu retai sergantis žmogus sukarščiuoja iki 39–40 laipsnių, gaminasi antikūnai. Tokiu būdu organizmas tarsi švarinasi, sveiksta, todėl temperatūros geriau nemažinti. Jeigu karščiuojate negausiai, iki 38 laipsnių ir daugiau temperatūra nekyla, nedera gerti jokių temperatūrą mažinančių vaistų. Be to, ji yra tikras infekcijos liudininkas, tad, ją panaikinę, pražiopsosite infekciją ir komplikacijas.

Kiekvienas organizmas individualiai reaguoja į pakilusią temperatūrą. Vieni žmonės išlieka pakankamai judrūs ir darbingi, esant aukštai temperatūrai, kiti negali pakilti iš lovos, esant 37,5 laipsnio temperatūros.

Vaistai ne visada būtini

Bendrosios praktikos slaugytoja Nomeda Andrijūnaitė sako, jog klaidinga manyti, kad karščiuojant reikia stipriai apsikloti. Anaiptol – karščiuojantį žmogų pirmiausia maksimaliai išlaisvinkite iš drabužių, nuklokite nuo jo visas antklodes ir užtiesalus. Taip sudarysite sąlygas organizmui kuo skubiau atiduoti susikaupusį karštį.

Mėgstantieji ankstesniame laikmetyje kurtus filmus tikriausiai pastebėjo, kaip sergančiojo kūnas vėsinamas šaltame vandenyje suvilgytu rankšluosčiu, dedamu ligoniui ant kaktos. Šaltus kompresus efektyvu dėti ne tik ant kaktos, bet ir pažastyse, kirkšnių ir kepenų srityse. Galima mirkyti kojas vėsaus vandens vonelėje.

Karščiuojant itin svarbus vitaminas C. Jo kiekis turi būti maksimalus, kaip sakoma, tikra bomba, tad pravartu suvalgyti greipfrutą, kelis apelsinus, citriną. Taip pat tinka šermukšnio, spanguolių, putino uogos.

Karščiuojant reikia keisti mitybą. Venkite riebaus, kepto, labai karšto ir aštraus maisto. Vartokite kuo mažiau druskos. Atsisakykite riešutų, kurie labai rūgština organizmą, o tai skatina kūną gaminti daugiau karščio. Ruošdami maistą, venkite kukurūzų, sezamų, migdolų aliejų, vietoj jų vartokite kokosų ir alyvuogių aliejus. Pakramtykite aguonų sėklų, maži jų grūdeliai turi didelių galių. Nepamirškite morkų – sutarkuokite jas ir gerkite sultis.

Valgykite ne mėsą, kad tariamai jaustumėtės stipresni, o vaisių ir daržovių, kuriuose yra daug vandens. Tam puikiai tinka arbūzai bei melionai, agurkai. Reikalingomis medžiagomis, kurių neretai ima trūkti dėl dehidratacijos, organizmą padeda aprūpinti pasukos.

Natūralią elektrolitų pusiausvyrą geba atkurti kokosų vanduo. Atsisakykite kofeino, tad vietoj kavos puodelio verčiau rinkitės mėtų arbatą. Karščiuojant pravartu gerti džiovintų slyvų kompotą, nes prakaituojant prarandama daug kalio.

Karščiuojantis žmogus jaučia troškulį, kurį puikiai malšina abrikosų bei granatų sultys. Pagardintos trupučiu medaus, jos vėsina, sumažina karščio bangas. Dėl aukštos temperatūros žmogaus oda netenka daug drėgmės. Jos pusiausvyrai atkurti itin tinka tiek džiovinti, tiek švieži persikai.

Svarbų vaidmenį vaidina skysčiai. Neretai būtent dėl skysčių stokos nepavyksta numušti temperatūros. Su skysčiais svarbu gauti mikroelementų, kurie prarandami prakaituojant, ir gliukozės, kad nesivystytų organizmo terpės rūgštėjimas ir pakaktų energijos. Skysčių temperatūra turi būti panaši į kūno temperatūrą.

Karštį puikiai mažina liepų žiedų, aviečių arbatos, pagardintos medumi. Efektyviai skatina prakaitavimą ir mažina karštį šeivamedžių arbata. Be to, ji stiprina apsaugines organizmo funkcijas. Tereikia valgomąjį šaukštą šeivamedžių žiedų užplikyti stikline vandens. Kad būtų skaniau, o svarbiausia – naudingiau, rinkitės arbatžolių mišinius: aviečių lapų, šeivamedžių ir vingiorykščių žiedų arba maišykite čiobrelius, liepžiedžius ir ramunėles. Taip mažinsite ne tik temperatūrą, bet ir uždegimą. Arbatas pagardinkite kardamonu, kuris taip pat pasižymi karštį mažinančiomis savybėmis. Kūno karštį mažina ir vėsus pienas su medumi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt