Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Bendra tiesioginė žala Ukrainos ekonomikai dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bei infrastruktūros sugadinimo ir sunaikinimo gegužės 25-ąją siekė apytikriai 105,5 mlrd. JAV dolerių, per savaitę išaugusi daugiau kaip 8 mlrd. dolerių, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos karo žalos tyrimų „Rusija sumokės“ naujausi duomenys.
Bendrieji Ukrainos ekonomikos nuostoliai dėl Rusijos invazijos, paskaičiuoti Ekonomikos ministerijos ir Kyjivo ekonomikos mokyklos – tiesioginiai ir netiesioginiai (bendrojo vidaus produkto mažėjimas, sustoję investicijos, darbo jėgos netekimas, papildomos išlaidos gynybai, socialinei paramai ir panašūs) – svyruoja nuo 564 mlrd. iki 600 mlrd. dolerių.
Tuo tarpu analitikai apskaičiavo, kad vien tik per savaitę iki gegužės 25-osios būsto fondui buvo padaryta žalos už 5,5 mlrd. dolerių, ir ji išaugo iki 39,3 mlrd. dolerių. Daugiausiai gyvenamųjų namų sunaikinta Mariupolyje, Charkivas, Černihive, Severodonecke ir Lysyčanske. Iš viso dėl karo sugadinta, sunaikinta ar prarasta daugiau kaip 44 mln. kvadratinių metrų būsto.
„Bendra dokumentais įrodyta tiesioginė žala Ukrainos įmonėms jau siekia 11,3 mlrd. dolerių. Per savaitę ši suma padidėjo 591 mln. dolerių. Nuo tada, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, buvo apgadintos arba sunaikintos mažiausiai 227 įmonės, gamyklos ir fabrikai“, – pažymima ataskaitoje.
Joje taip pat pateikiami duomenys apie lengvųjų automobilių nuostolius – jie siekia beveik 1,6 mlrd. dolerių arba apie 105 tūkst. automobilių, o didžiausi jų – Donecko, Charkivo, Luhansko, Černihivo ir Kyjivo srityse.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios padaryta žala infrastruktūrai: sugriauta mažiausiai 23,8 tūkst. kilometrų kelių, 6,3 tūkst. geležinkelio bėgių ir 41 geležinkelio tiltas, 643 sveikatos priežiūros įstaigos, 1123 švietimo įstaigos, 621 vaikų darželis, 192 kultūros ir 115 religinių pastatų, 178 sandėliai, 99 administraciniai pastatai, 28 naftos bazės ir 19 prekybos centrų.
BNS