PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Liepos 14 d. 14:30

95 procentai Šiaulių žydų bendruomenės buvo gete (galerija)

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


91278

Šiauliuose minimos žydų geto likvidavimo 75-osios metinės.


Foto galerija:

p1140849.jpg
p1140850.jpg
p1140853.jpg
p1140854.jpg
p1140855.jpg
p1140856.jpg
p1140857.jpg
p1140858.jpg
p1140862.jpg
p1140863.jpg
p1140864.jpg
p1140865.jpg
p1140866.jpg
p1140868.jpg
p1140869.jpg
p1140876.jpg
p1140878.jpg
p1140880.jpg
p1140882.jpg
p1140883.jpg
p1140890.jpg
p1140892.jpg
p1140894.jpg

Liepos 15 d. sukanka lygiai 75 metai nuo Šiaulių getų likvidavimo. Šiai skaudžiai datai paminėti Šiaulių apskrities žydų bendruomenė surengė eilę renginių.

Šiauliuose paminėjimo renginiai prasidėjo sekmadienio vidurdienį prie paminklinio akmens Trakų ir Ežero gatvių kampe, žyminčio II Šiaulių žydų geto vartus. Čia vyko atminties renginys, rengtas „Gyvųjų maršas“. Maršo dalyviai žygiavo iki Šiaulių geležinkelio stoties. Žuvusių pagerbimas vyko ir Kužių masinių žudynių vietoje Šiaulių rajone.

Šiau­lių ge­tas buvo vie­nas iš tri­jų di­džiau­sių ge­tų Lie­tu­vo­je.

Tarpukariu Šiauliuose veikė trys žydų vaikų darželiai, dvi pradžios mokyklos, gimnazija, progimnazija, biblioteka, knygynas, amatų mokykla, ligoninė su operacine, ambulatorija, vaistinė. Miesto taryboje buvo žydų tautos atstovų, žydai aktyviai dalyvavo miesto kultūros, sporto, teatro gyvenime - buvo sportininkai, muzikantai, rašytojai, žurnalistai, aktoriai.

Prasidėjus II Pasauliniam karui, daugelis Europos žydų bėgo į Šiaulius, manydami, kad saugiau bus ten, kur susitelkę daugiau tautiečių. Šiauliuose prieš karą gyveno apie 8,5 žydų. Tūkstantis jų pasitraukė, o 1941 m. birželio 28 d., praėjus dviems dienoms, kai vokiečiai įžengė į Šiaulius, prasidėjo žydų vyrų areštai, trukę ilgiau nei savaitę.

Suimtieji buvo suvaryti į Šiaulių kalėjimą, kur jiems buvo sukurtos nepakeliamos gyvenimo sąlygos. Vyrai buvo marinti badu, mušami, luošinami, iš jų buvo tyčiojamasi. Vėliau jie sušaudyti Pročiūnuose.

Prasidėjo masinis žydų naikinimas. Pirmosiomis okupacijos savaitėmis buvo suimta ir sušaudyte apie 1200 žydų vyrų. Išsigelbėjo tik 3 vaikinai.

Getams buvo parinktos dvi vietovės - "Kaukazo" rajone įkalinta apie 3 tūkst. žydų. Gete tarp Ežero ir Trakų gatvių buvo suvaryta apie 3 tūkst. žydų.

1941-ųjų rugpjūčio 15 d. abiejuose getuose atsidūrė 6,5 žydų. 95 proc. Šiaulių žydų bendruomenės buvo gete.

Nedarbingi žydai buvo perkelti į Žagarę ir sušaudyti.

1943 metais abu getai perduoti SS žinion. Jie tapo koncentracijos stovyklomis.

1943 spalį "Kaukazo" getas panaikintas, liko tik Ežero-Trakų g. getas ir darbo stovyklos.

Rugpjūčio 5 d. geto vaikai ir nedarbingi žydai buvo sugaudyti ir išvežti į koncentracijos stovyklas. 570 vaikų ir 260 senelių - garsiosios "vaikų akcijos" aukos.

1944 metų liepos 15 dieną getas pradėti likviduoti, apie 3000 žydų keturiais etapais pervežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. O vyrai iš Štuthofo pervežti į Dachau.

1945 metais gegužės 2 d. likusius gyvus žydus išlaisvino amerikiečių kariuomenė.

Po Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose liko tik 350–500 žydų.

Sania Kerbelis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas, susirinkusiems kalbėjo, kad istorija neturi pasikartoti.

"Prieš 77-erius metus Lietuvoje prasidėjo patys tragiškiausi įvykiai Lietuvos žydų gyvenime. Žydų persekiojimas prasidėjo dar vokiečiams neįžengus į Šiaulių miestą. Propaganda jau veikė. Pirmas žydas buvo nužudytas su 5 metų dukryte šalia sinagogos. Įžengus vokiečiams į Šiaulius, žydų persekiojimas paaštrėjo. Žydams uždrausta vaikščioti šaligatviais, atimtas jų turtas, jie suvaryti į getus. Į žydų persekiojimą įsijungė visos institucijos. Vieni sudarinėjo sąrašus, kiti dalijo turtą, treti žydus saugojo, dar kiti - prižiūrėjo gete. Tai, kas vyko getuose - mums sunku sveiku proti suprasti. Klausantis gyvų liudininkų, neįmanoma per save tos informacijos perleisti. Sunku suprasti, kad kažkam kilo mintis pakelti ranką prieš kaimyną vien todėl, kad jis žydas", - sakė S. Kerbelis.

Jis ragino niekada nepamiršti istorijos, pasakoti vaikams, vaikų vaikams. "Matome, kas vyksta Europoje. Istorija rodo, kad pasaulis nepasimokė, žydams vėl nesaugu gyventi Vokietijoje, Prancūzijoje. Nesaugu būti žydu. Mūsų visų pareiga apie tai garsiai kalbėti. Turime padaryti viską, kad genocidas nepasikartotų nė viename pasaulio kampelyje. Prašykime istorikų, kad jie būtų sąžiningi. Kad jie nebandytų istorijos gražinti. Jei norime susitaikymo, turime turėti tikrą istoriją", - sakė jis.

Šiaulių geto likvidavimo renginiai vyks ir pirmadienį. Tada numatoma prie Šv. Ignaco bažnyčios atidengti memorialinę lentą pasaulio tautų teisuoliui kunigui Jonui Borevičiui atminti.