Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Lietuvos kariuomenės nuotr.
Rugilė AugustaitytėŠaltinis: ELTA
„Melagingos informacijos sklaidą fiksuojame nuolatos. Bet koks įvykis NATO, ES ar Lietuvos nacionaliniu lygmeniu pritraukia Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesį, kuri įvykius išnaudoja savo tikslams. Didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo birželio 18 d. įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui ir nesiliauja iki šiol. EK paskelbtos gairės, žinoma, davė daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, tačiau ženklaus pokyčio unikaliuose dezinformacijos atvejuose po jų paskelbimo nepastebėjome“, – Eltai teigė D. Daškevičiūtė.
Anot analitikės, dezinformacijos kiekis, kaip ir praėjusiomis savaitėmis, išliko stabiliai aukštas. Visgi pradėtas formuoti naratyvas, esą Lietuva neturi savo užsienio politikos.
„Pagrindinis naratyvas, piešiamas propagandinės žiniasklaidos, – Lietuva neturi savo užsienio politikos, o yra tiesiog JAV, JK ar Briuselio vietininkė regione. Po EK paskelbtų gairių pastebėjome sustiprėjusį bandymą priešinti Lietuvą ir ES. Šiuos bandymus esame fiksavę ir anksčiau. Nedraugiškos mums žiniasklaidos tikslas yra priešinti Lietuvą su sąjungininkėmis, ar tai būtų NATO, ar ES. Tai yra daroma jau seniai ir įvairiais formatais, naudojantis tais įvykiais, kurie pritraukia didelį visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, vykstant bet kokioms NATO pratyboms Lietuvoje, fiksuojame bandymus sumenkinti NATO gynybinius pajėgumus ar nupaišyti NATO kaip agresyvaus Aljanso portretą. Tokie bandymai mums nėra nauji“, – komentavo ji.
D. Daškevičiūtė pažymėjo, kad didžioji dalis dezinformacinio turinio yra rusų kalba, todėl natūraliai nutaikyta į gyventojus, informaciją gaunančius rusų kalba. Visgi, pažymi ji, dezinformacija pasiekia ir platesnę auditoriją.
„Žinoma, dezinformaciją skleidžia ne tik rusiška ar baltarusiška žiniasklaida, bet ir oficialūs Kremliaus pareigūnai. Jų žinutės yra verčiamos į kitas kalbas ir pasiekia platesnes auditorijas“, – kalbėjo D. Daškevičiūtė.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.