Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Edvardo Tamošiūno nuotr.
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Liepos pabaigoje Šiaulių fotografijos muziejuje buvo atidaryta fotografijų paroda „Dekoduoti RAF“. Trijų fotografų – Iain’o Curlett’o, Rolando Parafinavičiaus, Edvardo Tamošiūno – darbuose įamžintos Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų (angl. Royal Air Force – RAF), atliekančių NATO oro policijos misiją Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Zoknių oro uoste, kasdienybės akimirkos. Atidaryme dalyvavusi JK Karališkųjų oro pajėgų viešųjų ryšių karininkė kapitonė Helen Davies „Etaplius“ pasidalijo mintimis apie karininkės karjerą ir patarimais tiems, kuriuos domina kariuomenė.
„Viskas nėra jau taip griežta“
– Kas jus paskatino pasirinkti karininkės karjerą?
– Norėjau tapti karininke dar būdama mokine. Jungtinėje Karalystėje veikia jaunimo organizacijos, priklausančios sausumos, jūrų ir oro pajėgoms. Mano brolis prisijungė prie oro pajėgų organizacijos, mama man pasiūlė padaryti tą patį.
Per 7 ar 8 metus, kuriuos praleidau toje organizacijoje, man teko nuveikti daug ką – išbandžiau įvairias sporto šakas, dalyvavau įvairiose stovyklose.
Vienoje vasaros stovyklų turėjome galimybę susipažinti su žmonėmis, dirbančiais Karališkosiose oro pajėgose. Ten sutikau fizinio lavinimo mokytoją. Mane visados domino sportas, tad kai sužinojau, kad kariuomenėje yra tokia specialybė, suvokiau, kad norėčiau dirbti tokį darbą, ir tai paskatino mane siekti karininkės karjeros.
– Kai kurie žmonės vis dar laikosi nusistovėjusio požiūrio, kad moterys neturėtų būti karininkės. Ką jūs manote apie tai?
– Nemanau, kad tai yra logiškas požiūris, kadangi kariuomenėje esančios moterys geba atlikti viską, ką karininkas turi atlikti. Suprantu, kad kai kurie žmonės tiesiog nesutinka su moterų buvimu kariuomenėje, tačiau, mano nuomone, tokį požiūrį galėjo suformuoti pasenęs požiūris į karininko profesiją.
Šiuolaikinėje kariuomenėje egzistuoja itin platus specialybių pasirinkimas ir apskritai tam, kad tokia didelė organizacija kaip kariuomenė veiktų efektyviai, turėti kuo įvairesnių žmonių yra itin svarbu. Ir čia kalbu ne tik apie lyčių, bet ir asmeninių patirčių bei gebėjimų skirtumus.
Man asmeniškai yra gana sunku iki galo suprasti, kodėl vis dar yra žmonių, nepripažįstančių moterų kariuomenėje. Nes tiek aš, tiek daugybė kitų mano pažįstamų moterų ne tik atrado save kariuomenėje, bet ir daug ko pasiekė būdamos karininkės.
– Kokius mitus apie karininko laipsnį galėtumėte paneigti?
– Vienas mitų, kurį girdžiu gana dažnai, yra tai, kad karininkai turi keltis itin anksti kiekvieną dieną. Mano darbo grafikas yra gana lankstus ir didžiąją savo darbo dalį aš praleidžiu darbo patalpoje.
Kasdienės patikros vyksta tik kai esi kariniuose mokymuose, tačiau ne dirbant. Taip pat patikros gali būti vykdomos postuose ir batalionuose, jei tam yra priežastis. Tačiau viskas nėra jau taip griežta, kaip atrodo iš išorės.
Kai kurie žmonės mano, kad karininko laipsnis reikalauja mažiau akademinių žinių, palyginti su kitomis profesijomis, ir nors aš galiu kalbėti tik iš savo perspektyvos, galiu pasakyti, kad, norint dirbti Karališkosiose oro pajėgose, pirmiausia reikia įvykdyti gana aukštus normatyvus.
Kai kurios karinės specialybės, pavyzdžiui, piloto ar inžinieriaus, tikrai reikalauja daug žinių ir gebėjimų.
0009-paroda-3-1596191071.jpg
„Elgtis tinkamai, net kai niekas tavęs nemato“
– Ką savo darbe mėgstate labiausiai?
– Į šį klausimą turiu du atsakymus. Pirmasis atsakymas susijęs su mano dabartiniu darbu – viešaisiais ryšiais. Man labai patinka, kad mano darbas man suteikia galimybių sutikti naujų žmonių ir aplankyti kitas šalis, susipažinti su naujomis kultūromis, sužinoti, ką kiti žmonės mano apie mano profesiją, organizaciją, kurioje dirbu, bei mūsų vykdomas misijas. Pavyzdžiui, fotografijų parodos rengimas Fotografijos muziejuje Šiauliuose.
Antrasis atsakymas į šį klausimą būtų bendrai apie tai, kas man patinka karininko darbe. Vienas man patinkančių dalykų – veiklų įvairovė. Turėjau galimybę išmokti slidinėti, šokti parašiutu ir išbandyti įvairias sporto šakas. Esu išbandžiusi triatloną, lengvąją atletiką ir atstovavusi Karinėms oro pajėgoms įvairiose sporto varžybose.
– Kokios savybės yra reikalingos žmogui, norinčiam prisijungti prie kariuomenės? Ką jis turėtų apsvarstyti, prieš stodamas mokytis?
– Manau, kad egzistuoja daug savybių, būtinų karininkui. Specifiškai oro pajėgose doras elgesys yra viena iš itin svarbių savybių. Mes dažnai turime atlikti didelės atsakomybės reikalaujančius veiksmus, tad gebėjimas elgtis tinkamai, net ir kai niekas tavęs nemato, yra svarbus.
Ne mažiau svarbi yra pagarba kitiems. Kariuomenėje labai dažnai žmonės veikia kartu, tad mokėjimas gerbti kitų žmonių gebėjimus ir savybes yra būtinas.
Kita svarbi savybė – geras nusiteikimas. Pratybos ar ilgos darbo valandos gali išvarginti, buvimas toli nuo namų, susidūrimas su netikėtomis situacijomis gali kelti nemažą stresą. Gebėjimas išlikti pozityviam tokiose situacijose labai padeda.
Kalbant apie fizinę šio darbo pusę – taip, tai yra fizinis darbas, tačiau kai kuriems gali pasirodyti, kad įvykdyti fizinius normatyvus yra labai sunku. Fiziškai tobulėti gali kiekvienas, tačiau tam reikia skirti laiko ir noro.
Prieš stojant, reikėtų savęs paklausti, ar gebėsi dirbti komandoje. Kaip jau minėjau anksčiau, gebėjimas dirbti grupėje yra svarbus.
Dar norėčiau pridėti, kad įgūdžius nuolat galima lavinti. Pavyzdžiui, jei nesi pratęs dirbti komandoje, to visada gali išmokti.
– Kokių patarimų galėtumėte duoti tiems, kurie nusprendė tapti karininkais?
– Aš patarčiau jiems prisiminti, kuo jie didžiuojasi. Kartais gali būti sunku, ypač jei tenka daug keliauti ir praleisti daug laiko toli nuo namų. Tad tiems, kurie planuoja tapti karininkais ar grįžta į kariuomenę, patarčiau nepamiršti, kodėl jie pasirinko karininko kelią, ir pasitikėti savo jėgomis bei motyvacija.
Sunkiais momentais labai lengva pamiršti, kodėl tu tapai karininku ir kas motyvuoja tave dirbti savo darbą, prarasti pasitikėjimą savimi. Prisiminimas, kodėl pasirinkai šį kelią ir kas tave motyvuoja, turi teigiamą poveikį.
Karininko profesija yra labai unikali ir ji atveria unikalių galimybių. Aš turėjau galimybių dirbti su skirtingais žmonėmis iš skirtingų šalių ir supratau: kad ir kiek besiskirtume kultūriniu atžvilgiu, mus, karininkus, vienija panašios vertybės ir savybės. Kai prisimenu tai, prisimenu, kodėl tapau karininke.