Karinės išlaidos pasaulyje augo dešimtus metus iš eilės

Pasaulis

Izraelio ir Palestinos konfliktas / Scanpix

Rasa StrimaitytėŠaltinis: ELTA

358396

Pasaulio karinės išlaidos 2024 m. augo dešimtą kartą iš eilės. Visos valstybės kartu paėmus karinėms reikmėms skyrė 2,72 trln. dolerių (apie 2,38 trln. eurų), teigiama naujoje ataskaitoje, kurią paskelbė Stokholmo Taikos tyrimo institutas (SIPRI). Atmetus infliaciją, tai buvo 9,4 proc. daugiau nei 2023 m. – ir tai didžiausias augimas per metus nuo Šaltojo karo pabaigos 1991-aisiais.

Instituto duomenimis, ypač smarkiai išlaidos augo Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tai gali būti argumentuojama karais Ukrainoje ir Gazos Ruože bei Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktu Libane.

Remiantis ataskaita, savo karines išlaidas 2024 m. didino visos Europos šalys, išskyrus Maltą. Daugiausiai iš Europos valstybių karinėms reikmėms išleido Rusija – 149 mlrd. dolerių (beveik 131 mlrd. eurų). Tai atitinka 7,1 proc. šalies BVP.

Rusijos užpulta Ukraina išleido 64,7 mlrd. dolerių (apie 56,7 mlrd. eurų). Tai atitinka 34 proc. jos BVP ir yra didžiausias rodiklis pasaulyje.

JAV, kurių karinės išlaidos daug metų yra didžiausios, 2024 m. išleido 997 mlrd. dolerių (874 mlrd. eurų) – tai sudarė 37 proc. pasaulio karinių išlaidų.

Kinija savo karines išlaidas padidino 7 proc. Šalies karinės išlaidos be pertrūkių auga jau tris dešimtmečius. Manoma, kad Kinija išleido 314 mlrd. dolerių (apie 275 mlrd. eurų) ir, be kita ko, lėšų skyrė kibernetinio karo pajėgumams bei branduoliniam arsenalui plėsti.

Jei 2023 m. 11 NATO šalių buvo pasiekusios Aljanso tikslą skirti gynybai bent 2 proc. savo BVP, tai pernai tokių, remiantis SIPRI metodika, jau buvo 18 iš 32. Greitas Europos NATO narių karinių išlaidų didinimas, pasak instituto ekspertės Jade Guiberteau Ricard, aiškintinas besitęsiančia Rusijos grėsme bei galimu JAV pasitraukimu iš Aljanso.

Kartu ji pabrėžė, kad vien tik išlaidų didinimas nebūtinai lemia daug didesnius karinius pajėgumus ar nepriklausomybę nuo JAV. Tai esą „kur kas sudėtingesni uždaviniai“.

Artimuosiuose Rytuose, SIPRI duomenimis, karinės išlaidos taip pat augo, tačiau jas smarkiai padidino tik Izraelis ir Libanas. Izraelio išlaidos padidėjo 65 proc. – labiausiai nuo Šešių dienų karo 1967-aisiais – ir siekė 46,5 mlrd. dolerių (beveik 41 mlrd. eurų). Tai susiję su besitęsiančiu karu Gazos Ruože bei paaštrėjusiu konfliktu su „Hezbollah“ Pietų Libane.

Mirtinas Izraelio priešas Iranas buvo viena šalių, kurių karinės išlaidos 2024 m., anot ataskaitos, mažėjo, nors Teheranas remia virtinę grupuočių regione, pavyzdžiui, „Hamas“ ir „Hezbollah“. Dėl šaliai įvestų sankcijų Irano karinės išlaidos, instituto duomenimis, traukėsi 10 proc. iki 7,9 mlrd. dolerių (beveik 7 mlrd. eurų).

SIPRI kasmet skelbia ataskaitą apie karines išlaidas pasaulyje. Jos laikomos išsamiausiomis tokio pobūdžio ataskaitomis. Instituto ekspertai remiasi oficialiais vyriausybių duomenimis apie gynybos biudžetą bei kitais šaltiniais ir statistikomis. Dėl to skaičiai tradiciškai skiriasi nuo NATO ir atskirų šalių duomenų. Prie išlaidų SIPRI priskiria ir išlaidas personalui, karinei paramai bei kariniams tyrimams iri plėtrai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt