Karas Ukrainoje: derybos su Rusija – itin sunkios, Ukraina ieško galimybių padėti Mariupolio gynėjams (nuolat atnaujinama)

Pasaulis

V. Zelenskio socialinių tinklų nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

233166

Išaušo 48-oji karo Ukrainoje diena. Mariupolyje esantis „Azovo pulkas“ vėlų pirmadienio vakarą pranešė, kad rusų pajėgos prieš civilius ir kariškius galėjo panaudoti neaiškios kilmės cheminę medžiagą. Jungtinė Karalystė ir Pentagonas praneša tikrinantys šią informaciją. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša apie galimą Mariupolio apgulties pabaigą, jei Ukrainai pavyktų gauti sunkiosios ginkluotės.

Apie svarbiausius praėjusios paros įvykius Ukrainoje skaitykite: https://www.etaplius.lt/karas-ukrainoje-berdianskas-laikinai-okupuotas-rusu-uzimti-visi-administraciniai-pastatai

22:51

Rusai apšaudė kaimą Charkivo srityje: yra žuvusiųjų ir sužeistų

37 metų vyras žuvo, dar du žmonės buvo sužeisti Rusijos kariams apšaudžius Charkivo srities Babajaus kaimą.

Apie tai telegrame pranešė Charkivo apygardos prokuratūros spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

„Tyrimo duomenimis, 2022 m. balandžio 12 d., apie 14 val., Rusijos kariškiai apšaudė Charkivo srities Babajaus kaimą. Dėl to žuvo 37 metų vyras. Dar du žmonės buvo sužeisti“, - skelbiama pranešime.

Kaime taip pat buvo apgadinta ir sugriauta nemažai gyvenamųjų pastatų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimų, kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).

22:13

Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Amerikiečių diplomatijos vadovas sakė „neturįs galimybės patvirtinti“ pastaruoju metu paskelbtų pranešimų, esą Maskva panaudojo cheminius ginklus strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

„Turėjome įtikinamos informacijos, kad Rusijos pajėgos gali panaudoti įvairius riaušių valdymo medžiagas, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis, kurios sukeltų stipresnius simptomus, siekiant susilpninti ir padaryti neveiksnius Ukrainos kovotojus ir civilius vykdant agresyvią kampaniją Mariupoliui užimti“.

„Dalijamės šia informacija su Ukraina... ir tiesiogiai kalbamės su partneriais, mėgindami nustatyti, kas iš tikrųjų vyksta – taigi, tai realus susirūpinimas“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Pirmadienį Mariupolį ginantis Ukrainos pajėgų batalionas „Azov“ pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė „nuodingosios medžiagos“ ant karių ir civilių šiame mieste.

Pajėgos tvirtino, kad žmonėms sutriko kvėpavimas ir pasireiškė neurologinių sutrikimų.

„Trims žmonėms pasireiškė aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino Rusijos pajėgas panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Naujienų agentūra AFP šių pareiškimų, kuriais taip pat pasidalijo Ukrainos įstatymų leidėjai, negalėjo patvirtinti.

Mariupolis yra apsuptas jau kelias savaites, o Ukrainos kariuomenė baiminasi, kad miestas greitai gali būti užimtas.

22:10

Šiandien Rusijos okupantai paleido raketų smūgį į Myrhorodą Poltavos srityje.

Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Poltavos regiono karinės administracijos pirmininkas Dmitrijus Luninas.

Aukos ir pasekmės kol kas nežinomos.

Anksčiau rusų įsibrovėliai jau buvo paleidę raketų smūgį į Myrhorodą. Per išpuolį buvo sužeisti du žmonės, padaryta didelė žala infrastruktūrai.

21:46

Ukrainoje sučiuptas oligarchas V: Medvedčukas: gyrėsi, kad Putinas – jo dukters krikštatėvis

Ukrainoje buvo sučiuptas liaudies deputatas, artimas V. Putino bičiulis Viktoras Medvedčukas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo socialiniuose tinkluose paskelbė pagauto politiko nuotrauką.

„Buvo atlikta speciali operacija. Puiku! Išsami informacija vėliau“, – rašė V. Zelenskis.

Pastebėtina, kad V. Medvedčukas buvo su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniforma, jam uždėti antrankiai.

67 metų verslo magnatas Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva, yra sakęs, kad V. Putinas yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.

Jis yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje.

Gegužės viduryje Ukrainos prokurorai pranešė, kad V. Medvedčukas įtariamas valstybės išdavimu ir bandymais grobstyti nacionalinius išteklius Kryme.

V. Medvedčukas tvirtino, kad jam kaltinimai pareikšti už jo poziciją ir yra politiškai motyvuoti.

Jam teisėsauga buvo skyrusi namų areštą, tačiau jis pabėgo ir buvo rastas tik dabar.

21:11

Bučoje rusai rūsyje laikė 25 merginas, kurias nuolat prievartavo

Bučos okupacijos metu rusų kariai viename rūsyje laikė 25 moteris ir merginas nuo 14 iki 24 metų ir nuolat jas prievartavo.

Tai sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova komentare BBC.

L. Denisova pažymėjo, kad devynios aukos yra nėščios.

„Rusijos kariai joms pasakė, kad jie jas išprievartaus taip, kad nenorės turėti lytinių santykių su jokiu vyru, kad neleistų joms susilaukti ukrainiečių vaikų“, – pasakojo L. Denisova.

Ji pridūrė, kad šiuo metu neįmanoma įvertinti seksualinių nusikaltimų masto, nes ne visos aukos pajėgia duoti parodymus.

„Daugumai jų (aukų)dabar teikiama psichologinė pagalbo, todėl negalime to įskaityti kaip nusikaltimo, jei jos neduos mums savo parodymų“, – sakė L. Denisova.

Anksčiau ZMINA pranešė apie dvi 9 ir 11 metų mergaites iš Kyjivo srities, kurias išprievartavo Rusijos kariai.

20:38

Kyjivas susirūpinęs dėl Vatikano planuojamo geros valios ženklo Rusijai

Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Vatikano planų Didžiojo penktadienio proga organizuoti ceremoniją, per kurią Rusijos ir Ukrainos moterys neštų kryžių, procesijoje dalyvaujant popiežiui Pranciškui.

Šis geros valios ženklas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą turėtų būti parodytas per Kryžiaus kelio (Via Crucis) procesiją Romos Koliziejuje penktadienio vakarą.

Ambasadorius Andrijus Jurašas per „Twitter“ parašė „suprantantis ir pritariantis bendram susirūpinimui Ukrainoje ir daugelyje kitų bendruomenių dėl idėjos suburti Ukrainos ir Rusijos moteris nešti kryžių“.

„Dabar dirbame prie šio klausimo, mėgindami išaiškinti jo realizavimo sunkumus ir galimas pasekmes“, – pridūrė diplomatas.

A. Jurašas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti savo poziciją. Vatikanas komentarų šia tema taip pat kol kas nepaskelbė.

Planuojama, kad abiem šalims atstovaujančios moterys kartu neštų kryžių per tradicinę procesiją, atvaizduojančią Kristaus kančią ir mirtį.

Ši ceremonija rengiama Didįjį penktadienį, kurį krikščionys laiko Kristaus nukryžiavimo diena. Jis minimas dvi dienos iki Velykų – svarbiausios šventės krikščionių kalendoriuje.

Dėl koronaviruso pandemijos 2020 ir 2021 metais buvo rengiamos daug mažesnės procesijos Šv. Petro aikštėje Vatikane.

Pontifikui artimas jėzuitų teologas Antonio Spadaro (Antonijus Spadaras) per „Twitter“ patvirtino, kad sumanymui, jog rusai ir ukrainiečiai galėtų nešti kryžių kartu, buvo prieštaraujama.

„Reikia suprasti viena: Pranciškus yra ganytojas, ne politikas“, – pabrėžė jis.

20:36

Ukraina ieško galimybių padėti Mariupolio gynėjams

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ieško galimybės padėti Ukrainos kariuomenei, kuri pusantro mėnesio kovoja už Mariupolį su Rusijos okupantais.

Tai socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas.

Jis pateikė keletą detalių apie ukrainiečių gynėjus Mariupolyje. Anot jo, jie turi problemų dėl tiekimo, o šalies karinė ir politinė vadovybė tai žino.

Jis pažymėjo, kad valdžia negali viešai skelbti savo planų. Kartu M. Podoliakas pažymėjo, kad šalies vadovybė turi daugiau informacijos nei skleidžiama socialiniuose tinkluose ir prašė elgtis supratingai.

Kaip praneša UNIAN, balandžio 11 dieną Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar pareiškė, kad pateikti informacijos apie gynybos situaciją Mariupolyje kol kas neįmanoma.

„Situacija Mariupolyje yra tikrai be galo sunki. Dabar visos šalies dėmesys sutelktas į šį miestą. Tačiau Mariupolis yra visos mūsų operacijos dalis. Todėl jokia informacija apie strategiją ar taktiką yra neįmanoma iki karo pabaigos. Kiekviena smulkmena, apie kurią pranešama Generaliniam štabui, iš tikrųjų ten jau žinoma. Galiu užtikrinti, kad imamasi visų įmanomų ir neįmanomų priemonių, siekiant išgelbėti žmones ir pačią situaciją. Turime pasitikėti savo ginkluotosiomis pajėgomis“, – aiškino ji.

20:08

Kyjivas: derybos su Rusija – „itin sunkios“

Kyjivas antradienį sakė, kad tebevykstančios derybos su Rusija dėl karo užbaigimo yra „itin sunkios“, Maskvai apkaltinus Ukrainos derybininkus stabdant diskusijas vis keičiamais reikalavimais.

„Derybos itin sunkios. Rusai laikosi savo tradicinės taktikos viešai spausti derybų procesą, taip pat ir tam tikrais viešais pareiškimais“, – sakoma Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako rašytiniame komentare reporteriams.

Derybos dėl beveik du mėnesius trunkančios Rusijos invazijos užbaigimo vyksta beveik nuo karo pradžios, bet konkrečių rezultatų nebuvo.

Maskvos ir Kyjivo atstovai du kartus Turkijoje buvo susitikę akis į akį. Antras toks susitikimas įvyko kovo pabaigoje.

„Aišku, kad derybų proceso emocinis fonas šiandien yra sunkus. Aišku, kad Ukrainos delegacija dirba tik pagal proukrainietiškas ir skaidrias gaires“, – rašė M. Podoliakas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau antradienį sakė, kad derybas dėl Rusijos karinės operacijos užbaigimo stabdo Ukrainos reikalavimų „nenuoseklumas“.

19:58

Ukrainos Siverskodonecko mieste nuo karo pradžios palaidota 400 civilių gyventojų

Ukrainos rytiniame Siverskodonecko mieste netoli fronto linijos nuo Rusijos invazijos pradžios buvo palaidota maždaug 400 civilių gyventojų, antradienį pranešė Luhansko srities gubernatorius.

„Siverskodonecke traktoriai kasa duobes, o kapai užrašomi registre... Per 48 karo dienas – apie 400 palaidojimų“, – sakė gubernatorius Serhijus Haidajus, kalbėdamas apie palaidotus civilius.

Netoliese esančiame Lysyčanske, pasak jo, mirusieji „laidojami masinėse kapavietėse“.

Mažesniuose rajonuose, kur vyksta susirėmimai, „gyventojai laidoja gyvenamųjų rajonų kiemuose“ arba „palaikai lieka gulėti gatvėse“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Maskva kategoriškai neigia, kad jos pajėgos Ukrainoje įvykdė kokių nors karo nusikaltimų.

19:45

Kyjivas pareiškė nepageidaujantis Vokietijos prezidento vizito

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama.

Šio akibrokšto sulaukęs F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.

Kalbėdamas per vizitą Varšuvoje F.-W. Steinmeieris sakė planavęs šią savaitę nuvažiuoti į Kyjivą kartu su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais, kad „pasiųstų stiprų signalą apie Europos bendrą solidarumą su Ukraina.

„Buvau pasiruošęs tai padaryti, bet akivaizdu – ir privalau į tai atkreipti dėmesį – kad tai Kyjive nebuvo pageidaujama“, – žurnalistams sakė formalus Vokietijos vadovas.

Vokietijos dienraštis „Bild“ citavo vieną neįvardytą ukrainiečių diplomatą, esą pareiškusį: „Mes čia visi žinome Steinmeierio glaudžius ryšius su Rusija... Šiuo metu jis nėra pageidaujamas Kyjive. Pamatysime, ar tai pasikeis.“

Šis Berlynui apmaudus signalas buvo pasiųstas, kai Vokietijos kancleris yra kritikuojamas iki šiol pats nenuvykęs į Ukrainą – kitaip negu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ar Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Socialdemokratas F.-W. Steinmeieris, Vokietijos prezidento pareigas einantis jau antrą kadenciją, dirbo užsienio reikalų ministru ankstesnės kanclerės Angelos Merkel dviejose vyriausybėse. Jis jau seniai yra žinomas kaip Maskvai palankus veikėjas.

F.-W. Steinmeieris buvo vienas iškiliausių principo „Wandel durch Handel“ (Pokyčiai per prekybą) šalininkas. Pagal šią koncepciją, glaudūs prekybos ryšiai gali padėti paskatinti demokratines reformas.

F.-W. Steinmeieris taip pat palaikė kontroversišką rusiškų dujų importo vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą, dabar užblokuotą dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Vokietijos prezidentas neseniai pripažino, kad jo nuolaidžiavimas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui buvo klaidinga politika.

„Tebeturėjau vilties, kad Vladimirui Putinui dar yra likę racionalumo“, – duodamas interviu savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė jis.

„Nemaniau, kad Rusijos prezidentas visiškai sugriauti savo šalį politiškai, ekonomiškai ir morališkai, siekdamas imperinės iliuzijos“, – kalbėjo F.-W. Steinmeieris.

Visgi politikas pridūrė, kad jo paties palaikymas „Nord Stream 2“ projektui „aiškiai buvo klaida“.

19:37

Kremliaus kritikui V. Kara-Murzai teismas skyrė 15 parų arešto

Rusų opozicionieriui Vladimirui Kara-Murzai, vienam pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų, antradienį buvo skirta 15 parų arešto už nepaklusimą policijos nurodymams, pranešė jo advokatas.

„Maskvos Chamovnikų rajono teismas pripažino V. Kara-Murzą kaltu dėl policijos [pareigūnų] nurodymo nepaisymo ir skyrė jam maksimalią [numatytą] 15 parų laisvės atėmimo bausmę“, – pranešė jo advokatas Vadimas Prochorovas.

Policijos ataskaitoje teigiama, kad 40 metų V. Kara-Murza pirmadienį elgėsi keistai ir bandė bėgti, pamatęs prie daugiabučio jo laukiančius policijos pareigūnus, pridūrė V. Prochorovas.

Pasak jo, teisme nebuvo paaiškinta, kodėl V. Kara-Murzos laukė policija, nors aktyvistas neseniai kritikavo Rusijos „karinę operaciją“ Ukrainoje. 

„Žinoma, kad tai susiję su politika. Tikslas – įkišti jį už grotų“, – kalbėjo teisininkas.

V. Kara-Murza yra buvęs žurnalistas, artimas opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, ir Michailui Chodorkovskiui, buvusiam oligarchui, tapusiam prezidento Vladimiro Putino kritiku.

V. Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais. Nepaisant šių incidentų, jis ir toliau gyvena Rusijoje.

Maskva neseniai sugriežtino priemones prieš karo, Rusijoje vadinamo „specialiąja karine operacija“, kritikus. Kovą priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų įkalinimo bausmes už melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.

Kitas Maskvos teismas antradienį nuteisė keturis studentus, pripažinęs juos kaltais dėl nepilnamečių kurstymo protestuoti. Jiems skirta dvejų metų viešųjų darbų bausmės ir draudimas trejus metus tvarkyti interneto svetaines, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Ketvertas dirbo internetiniame studentų naujienų žurnale DOXA. Praėjusį balandį jiems buvo skirtas namų areštas, kai jie paskelbė vaizdo įrašą apie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno palaikymo protestus.

19:15

Vidurio Europa nesutaria dėl rusiškų angliavandenilių importo

Buvusios komunistinės šalys Vidurio Europoje antradienį per užsienio reikalų ministrų susitikimą netoli Prahos nesutarė, ar nutraukti itin svarbų energijos importą iš Rusijos.

Energijos importo diversifikavimas tapo opiu klausimu visai Europos Sąjungai, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

2021 metais rusiškos anglys sudarė 45 proc. į ES importuojamų anglių. Blokas iš Rusijos taip pat gavo 25 proc. importuojamos naftos ir maždaug 45 proc. importuojamų gamtinių dujų.

Angliavandeniliai yra svarbiausios Rusijos eksporto prekės, o ES yra didžiausia jų vartotoja.

Rytiniame bloko flange Čekija ir Slovakija pažadėjo iki minimumo sumažinti savo energetinę priklausomybę – keturis dešimtmečius trukusio komunistų valdymo regione palikimą.

Tačiau Vengrija, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šį mėnesį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai iš eilės, laikosi atsargesnės pozicijos.

„Turime vieną aiškią raudoną liniją – Vengrijos energetinį saugumą“, – sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) po pilyje įvykusio susitikimo su kolegomis iš Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos.

V. Orbano partijai „Fidesz“ priklausantis P. Szijjarto sakė, kad Vengrija nuo Rusijos invazijos pradžios parėmė visus ES sankcijų paketus, bet „negali pasirašyti“ sankcijų naftai ar dujoms.

„Praeityje daug dirbome dėl diversifikavimo, ateityje taip pat dirbsime dėl diversifikavimo, bet visuomet užtikrinsime saugų energijos tiekimą Vengrijai“, – reporteriams sakė jis.

Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas sakė, kad jo šalis yra pasirengusi atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, bet pabrėžė, kad tam prireiks laiko.

„Norime nuo to atsiskirti... Vis dėlto realybė tokia, kad negalime to padaryti per naktį“, – sakė jis.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) pažadėjo spartinti debatus, kai jo šalis liepą pusmečiui perims pirmininkavimą blokui, nes „privalu iki minimumo sumažinti Rusijos pajamas iš prekybos su ES“.

Regiono ekonominė galiūnė Lenkija, kuri minimame susitikime nedalyvavo, tikisi rusiškų gamtinių dujų atsisakyti iki kitų metų, be to, sieks atsisakyti ir rusiškos naftos.

19:12

Bučos meras Anatolijus Fedorukas sako, kad balandžio 12 d. mieste buvo rasti 403 žuvusių civilių kūnai.

18:51

Mariupolio valdžia patvirtino: mieste įvykdyta cheminė ataka

Mariupolio mero pavaduotojas Sergejus Orlovas patvirtino informaciją apie Rusijos cheminę ataką mieste.

„Išsamesnės informacijos pateikti negalime. Tačiau turime kariuomenės patvirtinimą, kad taip atsitiko“, – sakė S. Orlovas.

Medikai sakė, kad visiems nukentėjusiems pasireiškė vienodi simptomai: veido paraudimas, padidėjęs kraujospūdis, sausumas ir deginimas ryklėje, akių gleivinėje, dusulys.

Dabar visų aukų būklė yra „patenkinama“.

18:21

Luhansko srityje morgai perpildyti, žmonės laidojami tiesiog namų kiemuose

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidai pasakojo, kaip regione laidojami žuvę žmonės.

Apie tai jis parašė feisbuke.

„Kontroliuojamų miestų morgai yra pilni žuvusių ir mirusių civilių kūnų. Nutrūksta elektra arba jos visai nėra. Palaikai taip pat yra rūsiuose. Dėl apšaudymų neįmanoma palaidoti jų kaip pridera.“

Severodonecke karinė-civilinė administracija įrengė naują laidojimo vietą gana saugioje vietoje. Duobės kasamos traktoriumi, kapai susisteminami registre.

„Visi žuvusieji ar mirusieji natūraliai laidojami atskirame kape, per 48 karo dienas – apie 400 palaidojimų. Dauguma identifikuoti. Mirusieji laidojami masinėse kapavietėse“, – sakė S. Haidai.

Tačiau kai kuriose gyvenvietėse palaikų išvežimas neįmanomas, gyvenamųjų namų kiemuose juos laidoja patys gyventojai.

„Dėl apšaudymų tam tikrose vietose kūnai lieka gulėti gatvėse. Ten, kur yra privažiavimas, palaikai surenkami ir vežami į užmiesčio kapines. Laidojami specialiose maišuose, ant plokštelių užrašoma kuo daugiau informacijos apie žmogų“, - sakė jis.

17:36

Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas smerkia V. Putino karą Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsitraukęs į nekrikščionišką ir beprasmišką karą prieš Ukrainos žmones, antradienį pareiškė įtakingas Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas.

Arkivyskupas Chrizostomas II viešai sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, nors palaiko glaudžius ryšius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia. 

Tuo metu Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas laimina savo šalies konfliktus užsienyje ir yra vienas iš V. Putino valdančiojo aparato ramsčių.

„Nėra jokio pasiteisinimo įsiveržimui į kitą šalį ir jos naikinimui“, – visuomeniniam transliuotojui CyBC sakė Kipro ortodoksų dvasinis lyderis.

„Eiti ir lyginti kitą šalį su žeme be jokios priežasties nėra jokios prasmės, – pridūrė Chrizostomas. – Mane liūdina, kad žudomi žmonės.“

Pasak dvasininko, V. Putino veiksmuose „nėra logikos“, jie rodo, kad jis „nesielgia kaip krikščionis“.

Arkivyskupas taip pat suabejojo V. Putino psichikos būkle, pareiškęs: „Aš nežinau, kad šiam žmogui viskas gerai, jei jis taip elgiasi“.

Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus taip pat pasmerkė šį karą, kuriame kenčia „beginkliai civiliai“ ir yra vykdomos „baisios žudynės bei žiaurumai“.

Pirmadienį prancūzų policijos ekspertų komanda atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, tačiau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šios misijos tikslas yra „sufabrikuoti kaltinimus“.

Praėjusią savaitę į Kipro parlamentą kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasakęs ne vieną kalbą vaizdo ryšiu įvairių valstybių įstatymų leidėjams.

Jis paragino Kiprą atšaukti pasų išdavimą Rusijos piliečiams pagal investicijų schemą. Pasak V. Zelenskio, Europos Sąjungos narė turi „priemonių daryti spaudimą“ Rusijai, su kuria tradiciškai ją siejo glaudūs politiniai ir kultūriniai ryšiai. 

Kipras palaiko ES taikomas sankcijas Rusijai.

17:32

Katalikiška labdaros organizacija: Mariupolyje nužudyti 2 darbuotojai, 5 jų šeimų nariai

Mariupolio mieste buvo nužudyti du „Caritas“ darbuotojai ir penki jų giminaičiai, antradienį pranešė ši katalikiška labdaros organizacija ir pridūrė, kad šis incidentas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje tikriausiai įvyko maždaug prieš mėnesį.

„Ši tragiška ataka tikriausiai įvyko kovo 15 dieną, kai tankas paleido šūvių į „Caritas“ centro pastatą Mariupolyje, nužudydamas dvi darbuotojas ir penkis jų giminaičius“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Vatikano naujienų portale „Vatican News“ remiantis „Caritas“ vietos šaltiniais“ nurodoma, kad šaudė rusų tankas.

Rusijos pajėgos kelias savaites bando užimti strategiškai svarbioje vietoje esantį Mariupolį prieš prognozuojamą didžiulį puolimą Ukrainos rytuose, o miestą ginančios pajėgos iš visų jėgų stengiasi jas sulaikyti.

Su žmonėmis apgultame Mariupolyje sunku palaikyti ryšį, todėl nedaug žinoma apie civilių aukas, šią informaciją sunku patikrinti.

„Caritas“ nurodė negalintis užtikrintai pasakyti, kas nutiko, bet mano, kad dvi darbuotojos ir „jų šeimos per apšaudymą ieškojo saugios buveinės šiame centre“.

„Ši dramatiška žinia pribloškė ir sukrėtė visą „Caritas“ šeimą“, – pareiškė Aloysius Johnas (Aloisijus Džonas), „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius. Jis prašė tarptautinės bendruomenės daryti neįmanomus dalykus, kad nedelsiant liautųsi civilių žudynės. 

Kovo 13 dieną popiežius Pranciškus Dievo vardu prašė „sustabdyti šias žudynes“, „nutraukti nepriimtiną ginkluotą agresiją“ ir Mariupolio miestą pavadino kankiniu.

Manoma, kad Rusija bando sujungti 2014 metais okupuotą Krymą su Maskvos remiamomis separatistinėmis teritorijomis Donbase ir dėl šios priežasties apsiautė Mariupolį, kur prieš karą gyveno daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

17:17

JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,6 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 615 830 žmonių – 68 095 daugiau nei ankstesnę parą.

„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas (Metjus Soltmaršas).

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

TMO nurodo, jog daugiau kaip 210 tūkst. ne ukrainiečių – Ukrainoje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių užsieniečių – taip pat pabėgo iš šalies, tačiau daliai jų sunku grįžti į savo šalis.

Bendrai daugiau kaip ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

„Vos per šešias savaites beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų turėjo palikti namus. Jie buvo priversti palikti viską: savo namus, savo mokyklas ir, dažnai, savo šeimos narius“, – JT Saugumo Taryboje sakė JT vaikų agentūros UNICEF nepaprastųjų programų direktorius Manuelis Fontaine'as (Maniuelis Fontenas).

„Iš maždaug 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusė susiduria su rizika neturėti pakankamai maisto, – sakė jis. – Laimei, kaimyninės šalys labai padeda, priima pabėgėlius.“

„Laikas užbaigti šį karą. Ukrainos vaikai negali laukti“, – pabrėžė M. Fontaine'as.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 645 877 – kirto Lenkijos sieną. 

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. 

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 701 741 žmogus iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 433 083 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 428 954 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 413 374 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 320 246 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 21 292 pabėgėliai.

17:15

Vykstant karui Europoje Budapeštas perspėja vengti ES susiskaldymo

Europoje siaučiant karui Europos Sąjunga turėtų vengti nesutarimų, antradienį pareiškė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga, blokui svarstant atimti iš vengrų vyriausybės finansavimą reaguojant į demokratinių nuostatų nesilaikymą.

Atkreipdama dėmesį į Rusijos invaziją į Ukrainą J. Varga pabrėžė, kad šiuo metu būtina „rodyti Europos partnerių solidarumą, vienybę ir stiprybę“. 

Blokas turėtų „sutelkti dėmesį į tas temas, kurios mus vienija, o ne į tas, kurios varo pleištus tarp mūsų“, –  žurnalistams sakė ministrė, atvykusi į ES ministrų susitikimą Liuksemburge.

Praėjusią savaitę ES vykdomoji institucija inicijavo dar niekada nenaudotą procedūrą prieš Vengriją, pagal kurią iš Budapešto gali būti atimtas Europos Sąjungos finansavimas už demokratijos standartų nepaisymą.

Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl teisinės valstybės principų Vengrijoje, sumažėjusios žiniasklaidos įvairovės. Budapeštas taip pat kaltinamas nesugebėjimu kovoti su korupcija.

Tačiau J. Varga pabrėžė, kad anksčiau šį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas buvo perrinktas didžiule balsų persvara, o tai reiškia, kad „mūsų rinkėjai... nepritaria šiam susirūpinimui“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku laikomas nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas Briuselyje dažnai kaltinamas demokratijos normų nesilaikymu.

Apie tai vėl kalbėta antradienį, viso bloko Europos reikalų ministrams susirinkus aptarti pagarbos teisinės valstybės principams Vengrijoje ir dar keturiose valstybėse narėse.

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) žurnalistams sakė, kad netoliese Ukrainoje vykstantis karas išryškino būtinybę „būti labai atidiems įstatymų viršenybei ir taisyklėmis pagrįstai sistemai Europos Sąjungoje“.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) balandžio 5 dieną paskelbė, kad EK pradės procedūrą, po kurios Budapeštas gali netekti ES finansavimo, jei tokiam žingsniui pritars bent 15 iš 27 valstybių narių.

Tikimasi, kad oficialus raštas, informuojantis Vengrijos vyriausybę apie procedūros pradėjimą, bus paskelbtas balandžio pabaigoje, kai tik Europos Komisijos nariai jį patvirtins, sakė šaltinis Europos institucijoje.

J. Varga, paprašyta pakomentuoti šį procesą, atsakė: „Pirmiausia mes turime pamatyti raštus... ir atidžiai juos išanalizuoti.“

Sąlygiškumo mechanizmas buvo sukurtas 2020 metais per patį pandemijos piką po viršūnių susirikimo, kai buvo sutarta dėl bendro skolinimosi siekiant suformuoti 800 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų paketą ES šalių atsigavimui.

Iki šiol šis mechanizmas dar nebuvo panaudotas. Jį pradėjus visa jo įgyvendinimo procedūra turėtų užtrukti 6–9 mėnesius.

Korupcijos problema taip pat yra viena priežasčių, dėl kurių Komisija blokuoja 7,2 mlrd. eurų finansavimą, turintį padėti atgaivinti pandemijos sukrėstą ekonomiką.

16:54

V. Putinas: Rusija „ramiai“ tęsia operaciją Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva toliau vykdys savo planus dėl „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, Kyjivui ruošiantis prognozuojamam naujam dideliam rusų pajėgų puolimui Ukrainos rytuose.

„Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius. Ir veiksime ritmingai, ramiai, pagal planą, iš anksto pasiūlytą Generalinio štabo“, – V. Putinas sakė per televizijos transliuotą bendrą spaudos konferenciją su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą įvykių Ukrainoje kontekstu yra numatytos bausmės.

V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

16:40

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka antradienį susitinka Vostochny kosmodrome rytinėje Rusijoje.

16:30

Vorzelyje okupantai įsiveržė į kompozitoriaus Igorio Poklado namus. Jo žmona Svetlana UNIAN sakė, kad įsibrovėliai ne tik apiplėšė jų namus, bet ir paliko sprogmenų. „Šis „elitas“ gyveno mūsų namuose, prausėsi, žaidė biliardą, miegojo, plėšė namą ir galiausiai paliko miną! Buvo baisu įeiti. Spynos sulaužytos, durys sulaužytos“, – teigė Svetlana.

15:34

„Azovo“ vadas Mariupolyje praneša, kad keli asmenys nukentėjo nuo „neaiškios kilmės nuodingos medžiagos“.

Bataliono „Azov“ vadas Denysas Prokopenko teigė, kad dėl Rusijos vykdomo apšaudymo įvykio vietos nebuvo galima ištirti iki galo.

14:58

Kaimas Černigovo srityje po Rusijos karių atakų.

14:32

„Nokia“ paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos rinkos

„Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų buvo aišku, kad toliau mūsų buvimas Rusijoje nebus įmanomas“, – sakoma Suomijos telekomunikacijų bendrovės antradienio pranešime spaudai. „Nokia“ teigė, kad jos pagrindinis prioritetas ir toliau yra darbuotojų sauga ir gerovė.

„Dėl humanitarinių priežasčių Vakarų vyriausybės išreiškė susirūpinimą dėl kritinės telekomunikacijų tinklo infrastruktūros Rusijoje žlugimo“, – rašoma pranešime spaudai.

Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Ericsson“ pirmadienį pareiškė taip pat sustabdanti savo veiklą Rusijoje neribotam laikui.

14:19

Augant spaudimui O. Scholzui, Vokietijos delegacija išvyko į Ukrainą

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Marie-Agnes Strack-Zimmermann (Mari Agnes Štrak Cimerman) iš liberaliosios partijos FDP, O. Scholzo bendrapartietis socialdemokratas Michaelis Rothas (Michaelis Rotas) ir žaliųjų atstovas Antonas Hofreiteris susitiko su Ukrainos parlamentarais šalies vakaruose, pranešė šaltinis, patvirtindamas žurnalo „Der Spiegel“ pranešimą apie šį vizitą.

M. Rotho atstovas nurodė, kad delegacija „yra pakeliui į Ukrainą“, bet daugiau informacijos nepateikė „saugumo sumetimais“. Vokietijos parlamento Gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų vadovų vizitas yra pirmoji aukšto lygio vokiečių delegacijos kelionė nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.

14:18

Kyjivo priemiestyje rūsyje rasti šeši nušauti žmonės

Netoli Kyjivo esančiame mieste vieno pastato rūsyje buvo rasti šeši nušauti žmonės, antradienį pranešė Ukrainos prokurorai. Šis šiurpus radinys veikiausiai papildys įtariamų Rusijos pajėgų žiaurumų Ukrainoje sąrašą.

„Šešių civilių kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti rūsyje tikrinant vieną privatų būstą“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime. Taip pat nurodoma, kad šie žmonės buvo nužudyti netoli sostinės esančiame Brovarų mieste.

Žudynes įvykdė Rusijos pajėgos, perėmusios šios teritorijos kontrolę ankstyvuoju invazijos etapu, nurodė Generalinė prokuratūra, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti keli žibintuvėliu apšviesti kūnai, gulintys tamsioje betoninėje duobėje. Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžiusios daug žiaurumų prieš civilius gyventojus įvairiose Ukrainos vietose, ypač Kyjivo apylinkėse, iš kurių jau atsitraukė. Maskvai šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.   

Ukraina sako, kad Kyjivo regione rasta daugiau kaip 1 200 kūnų.

14:06

Evakuota beveik du trečdaliai Ukrainos vaikų

UNICEF teigia, kad du trečdaliai Ukrainos vaikų turėjo palikti namus dėl besitęsiančio konflikto Ukrainoje. UNICEF nepaprastųjų situacijų programų direktorius Manuelis Fontaine'as pirmadienį JT Saugumo Tarybai sakė, kad karas buvo „košmaras“ vaikams.

Rusija kaltinama įvykdžiusi daugiau nei 5 800 karo nusikaltimų

Ukrainos generalinė prokurorė pirmadienį CNN sakė, kad jos biuras rengia daugiau nei 5 800 bylų, kaltinančių Rusiją karo nusikaltimais, ir kiekvieną dieną pradedama „vis daugiau tokių procesų“.

Nusiaubti kaimai netoli Kijevo

Rusijos kariams pasitraukus iš sostinę supančių gyvenviečių, kad susitelktų į Rytų ir Pietų Ukrainą, gyventojai, grįžtantys arba besislapstantys, susiduria su niokojančiomis invazijos pasekmėmis. CNN atstovė Clarissa Ward apžiūrėjo porą kaimų, kurie buvo užimti rusų daugiau nei mėnesį, ir pranešė išgirdusi daugybę „pasakojimų apie siaubą, egzekucijas, savavališkus sulaikymus ir dar daugiau“.

Rusijos kariai palieka tūkstančius minų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos kariai, besitraukiantys iš šalies šiaurės, tyčia paliko tūkstančius minų, o tai, jo nuomone, karo nusikaltimas.

Mariupolio gynyba

Ukrainos jūrų pėstininkai apgultame Mariupolio uostamiestyje pareiškė, kad „atsilaiko iki galo“, nors yra apsupti Rusijos pajėgų ir pritrūksta atsargų. Rusijos remiamos Donecko liaudies respublikos vadovas pirmadienį pareiškė, kad miesto uostas atiteko Rusijos remiamoms pajėgoms. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad mieste tebėra apie 100 000 civilių.

Rusijai smogė Japonijos sankcijos

Japonija antradienį įvedė papildomas sankcijas Rusijai, įšaldydama 398 Rusijos piliečių, tarp jų dviejų suaugusių prezidento Vladimiro Putino dukterų Katerinos Tichonovos ir Marijos Voroncovos, turtą, teigiama Japonijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Rusija pildo pajėgas Donbase

Rusija bando papildyti ir sustiprinti savo pajėgas Rytų Ukrainoje, pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, tai liudija transporto priemonių vilkstinė, artėjanti prie Izyum miesto iš šiaurės.

14:04

Ukraina pradeda tyrimą dėl vyro žūties sprogus minai

Ukrainos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl karo nusikaltimo, susijusio su 64 metų vyro žūtimi sprogus minai, neseniai rusų pajėgų paliktame rajone.

Vienas vietos gyventojas pirmadienį važiavo netoli Krasnės kaimo Ukrainos šiaurėje ir sustabdė automobilį, kad pasisveikintų su pažįstamais, bet kliudė pakelėje paliktą prieštankinę miną, sakoma policijos pranešime. Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo dėl minų ir sprogmenų, tyčia paliktų rajonuose, kur veikė Rusijos pajėgos.

13:40

Į Rusiją deportuota daugiau nei 700 000 Ukrainos piliečių

UNIAN praneša, kad Donecko srityje yra filtravimo stovykla, kurioje glaudžiasi daugiau nei 10 tūkst. ukrainiečių.

Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova sakė, kad į Rusiją iš Donecko ir Luhansko sričių teritorijų buvo išvežta daugiau nei 700 tūkst. ukrainiečių.

„Rusijos Federacijos duomenimis, į Rusiją išvežta daugiau nei 700 000 mūsų piliečių, jų teigimų, daugiau nei 130 000 vaikų“, – sakė L. Denisova.

Anot jos, kasdien į Rusiją išvežama apie 20 tūkst. ukrainiečių, jų yra 35-iuose Rusijos regionuose.

L. Denisova pasakojo, kad Rusijos Penzos srityje yra keturios stovyklos, į kurias vasarį, prieš prasidedant plataus masto karui, buvo sugrąžinti okupuotų Donecko ir Luhansko sričių gyventojai.

Rusijos vykdomą priverstinį ukrainiečių pašalinimą ombudsmenė vadina karo nusikaltimu. „Tai yra Ženevos konvencijos dėl civilių gyventojų teisių laikymosi pažeidimas“, – sakė ji.

Ukrainos valdžia kreipėsi į Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą reikalaudama gauti iš Rusijos visų Ukrainos piliečių, priverstinai deportuotų iš Mariupolio, sąrašus.

13:25

Ukrainos pareigūnai praneša apie apšaudymus rytuose

Ukrainos pareigūnai pranešė apie tolesnius Rusijos pajėgų apšaudymus ir civilių aukas Donecko ir Luhansko srityse. Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Sergėjus Gaidai sakė, kad Severodonetsko, Lisichansko, Kreminos, Novodružesko ir Rubižnės miestai vėl tapo taikiniu – per paskutinę parą nukentėjo 12 gyvenamųjų pastatų.

13:20

Rusijos karinė kolona juda Donbaso link

Pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje pasidalinto vaizdo įrašo geografinę vietą nustatė CNN. Jame matyti didelė Rusijos karinių transporto priemonių kolona netoli Matvejevo Kurgano, gyvenvietės Rusijos Rostovo srityje. Transporto priemonės juda į šiaurės vakarus, Donbaso regiono kryptimi. Aukštas Ukrainos pareigūnas pirmadienį taip pat sakė, kad Rusijos puolimas Ukrainos Donbaso regione „jau prasidėjo“, perspėdamas, kad Rusija toliau telkia pajėgas regione.

12:40

Netoli Dnepropetrovsko srities Ukrainos gynėjai numušė iš Donecko srities skridusį priešo lėktuvą​

Viename iš Sinelnikovskio rajono kaimų, esančių pasienyje su Zaporožės sritimi, gelbėtojai išvalė laukus, kuriuose priešas apšaudė kasetines minas. Balandžio 11-ąją Valstybinės pagalbos tarnybos padaliniai dirbo ilgą laiką, jie jau neutralizavo 150 sprogstamųjų objektų. 

„Artėjant prie Dniepropetrovsko srities, šiandien buvo numuštas priešo lėktuvas, skridęs iš Donbaso krypties. Šlovė mūsų kariškiams, kurie saugo dangų virš Ukrainos!“ – sakė Lukašukas.

12:30

V. Zelenskis abejoja Europos ryžtu stabdyti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje

 Į Lietuvos Seimą kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė abejones dėl Europos ryžto stabdyti invaziją tęsiančios Rusijos karo nusikaltimus.

„Jeigu iki šiol nėra aiškumo dėl Rusijos dujų, tai niekas negali būti tikras, kad yra bendra valia Europoje sustabdyti Rusijos karo nusikaltimus“, – sakė Ukrainos vadovas.

Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) toliau nesusitariant dėl kertinių Rusijos energetinių išteklių – dujų ir naftos – importo embargo.

Pasak V. Zelenskio, nuo karo Ukrainoje pradžios tūkstančiai civilių gyventojų buvo žiauriai nužudyti.

„Kiekvieną dieną randame kanalizacijose, rūsiuose surištus, kankintus žmonių kūnus. Yra kaimai, kurie buvo dideli, o dabar neturi gyventojų“, – teigė Ukrainos prezidentas.

12:20

Jungtinės Tautos nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios užfiksavo 1842 civilių ukrainiečių mirtis

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) užfiksavo 1 842 žmonių mirtis ir 2 493 sužeistus civilius Ukrainoje, iš viso 4 335 aukos per plataus masto Rusijos invaziją.

„Ukrinform“ duomenimis, tarp žuvusiųjų buvo 474 vyrai, 301 moteris, 28 mergaitės ir 50 berniukų, taip pat 70 vaikų ir 919 suaugusiųjų, kurių lytis vis dar nežinoma.

Sužeisti 287 vyrai, 216 moterų, 49 mergaitės ir 50 berniukų, taip pat 134 vaikai ir 1757 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

12:10

Mariupolyje cheminę ataką patyrusių aukų būklė patenkinama

„Asmenų, nukentėjusių nuo neaiškios kilmės nuodingos medžiagos išplitimo Mariupolio mieste, būklė yra gana patenkinama. Civilių gyventojų kontaktas su medžiaga buvo minimalus, nes pažeidimo epicentras buvo tam tikru atstumu nuo žmonių gyvenamosios vietos“, – rašoma Mariupolio miesto tarybos pranešime. 

12:00

Į Ukrainą grįžo pirma nelydimų vaikų grupė

Vilnius, balandžio 12 d. (BNS). Į Ukrainą praėjusį penktadienį grįžo pirma nelydimų vaikų grupė, teigia Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

„Penktadienį 34 vaikai išvyko į Ukrainą ir jie ją tikrai saugiai pasiekė, buvo perduoti savo tėvams. Tai pirma grupė, kuri grįžo į Ukrainą“, – BNS antradienį teigė tarnybos vadovė.

Jos teigimu, tokį norą pareiškė šių vaikų tėvai, taip pat grįžti ruošiasi ir dalis ukrainiečių šeimų.

„Sunku vertinti, ar tikrai ta situacija keičiasi – žmonės jaučiasi saugesni ir nori grįžti, ar čia tik kelių žmonių trauminės patirtys“, – sakė I. Skuodienė.

Anot jos, leidimas 34 vaikų grįžimui buvo gautas ne tik sulaukus tėvų prašymų, gavus vietos karių leidimą, bet ir bendradarbiaujant su Ukrainos ambasada.

11:35

V. Zelenskis abejoja Europos ryžtu stabdyti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje

Į Lietuvos Seimą kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė abejones dėl Europos ryžto stabdyti invaziją tęsiančios Rusijos karo nusikaltimus.

„Jeigu iki šiol nėra aiškumo dėl Rusijos dujų, tai niekas negali būti tikras, kad yra bendra valia Europoje sustabdyti Rusijos karo nusikaltimus“, – sakė Ukrainos vadovas. Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) toliau nesusitariant dėl kertinių Rusijos energetinių išteklių – dujų ir naftos – importo embargo.

V. Zelenskis: šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežta į Rusiją, siekiant juos nutildyti

Šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežta į Rusiją, bandant juos nutildyti dėl Kremliaus pajėgų vykdomų karo nusikaltimų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taip jis kalbėjo antradienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į Lietuvos Seimą.

„Jie masiškai deportuoja žmones iš užimtų rajonų, jau išvežė šimtus tūkstančių žmonių, juos siunčia į specialias filtracines stovyklas, atiminėja dokumentus, tardo, žemina, ar žudo – neaišku“, – iš Kyjivo kalbėjo Ukrainos lyderis.

„Daug deportuotų siunčia į Rusijos regionus, draudžia išvažiuoti. Tai yra bandymas atsikratyti visų liudininkų dėl karo nusikaltimų“, – pridūrė jis.

11:32

JK ministras: Rusijos cheminė ataka Ukrainoje sulauktų Vakarų atsako

Jungtinės Karalystės ministras antradienį įspėjo, kad Rusijai panaudojus cheminį ginklą per jos pajėgų atakas Ukrainoje, šalis „sulauktų atsako ir būtų svarstomos visos galimybės“. Šis įspėjimas nuskambėjo Londonui kiek anksčiau pareiškus, kad jis mėgina patikrinti pranešimus, esą Rusija pirmadienį panaudojo cheminį ginklą apsiaustame Mariupolio uostamiestyje.

„Jei jie apskritai panaudoti, [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas turėtų žinoti, kad svarstomi visi variantai, kaip Vakarai galėtų reaguoti“, – sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey (Džeimsas Hipis) televizijai „Sky News“. „Kai kurie dalykai yra neleistini. Cheminio ginklo panaudojimas sulauks atsako“, – sakė jis.

Kiek anksčiau JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) nurodė, kad Britanija drauge su partneriais tikrina pranešimus, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti cheminį ginklą per ataką Mariupolyje. „Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – parašė ji tviteryje.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos batalionas „Azov“ pareiškė, kad Rusijos dronas ant karių ir civilių Mariupolyje numetė „nuodingą medžiagą“. „Azov“ teigė, kad žmonės patyrė kvėpavimo ir neurologinių problemų.

„Trys žmonės turi aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino rusus panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Tokiais pat pranešimais dalijosi ir ukrainiečių įstatymų leidėjai. Naujienų agentūra AFP negali patvirtinti šių pranešimų.

„Kelia didelį susirūpinimą“

Prie Azovo jūros esantis strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis jau kelias savaites yra apgultas, o Ukrainos pajėgos įspėja apie jo kritimą. Mariupolio mero padėjėjas platformoje „Telegram“ parašė, kad cheminė ataka „šiuo metu nėra patvirtinta“.

„Laukiame oficialios informacijos iš kariuomenės“, – rašė Petro Andriuščenka.

JAV Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pirmadienio vakarą sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus apie cheminę ataką tame mieste, bet negali jų patvirtinti. „Jei šie pranešimai yra teisingi, jie kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų nuogąstavimus dėl to, kad Rusija Ukrainoje gali naudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis“, – sakė jis.

Separatistų bastiono Donecko aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas yra užsiminęs apie galimybę panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje. Rusija neigia įvykdžiusi kokių nors karo nusikaltimų Ukrainoje.

11:23

V. Zelenskis: Lietuva pirmoji atėjo į pagalbą Ukrainai

Lietuva yra pirmoji, atėjusi į pagalbą Ukrainai, antradienį kreipdamasis į Seimą sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jūs buvote pirmieji, kurie atėjote į pagalbą Ukrainoje“, – sakė jis. Ukrainos vadovas teigė, kad lietuvių pastangas ir nuoširdumą ukrainiečiai prisimins ilgai.

Kreipdamasis į Seimą V. Zelenskis kalbėjo apie vertybes, klausdamas, kiek jos dabar svarbios šiuo metu. Į Lietuvos Seimą jis kreipėsi nuotoliniu būdu pasijungęs tiesiogiai iš Kyjivo.

Po Ukrainos vadovo kreipimosi Lietuvos parlamentarai planuoja svarstyti ir priimti rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje. Tiesioginio Ukrainos vadovo kreipimosi Seime klausė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Karinę invaziją į kaimyninę šalį Rusija pradėjo vasario 24 dieną. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad kariniu puolimu jo šalis siekia „denacifikuoti“ Ukrainą ir „demilitarizuoti“ šalį. Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti. Nuo karo pradžios V. Zelenskis nuotoliniu būdu kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų.

10:50

Ukraina: Mariupolyje Rusija tikriausiai panaudojo fosforo bombas

Informacija apie galimą cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje tikrinama, dabar spėjama, kad rusai panaudojo fosforo bombas.

Anot „Ukrinform“, tai per nacionalinį kanalą pranešė gynybos viceministrė Hanna Malyar.

„Šiuo metu šią informaciją tikriname. Bandome suprasti, kas tai yra. Tačiau iš preliminarių duomenų galiu pasakyti, kad vis dar yra prielaidų, kad tai galėjo anunicija fosforo amunicija. Galutinė oficiali informacija bus vėliau. Tačiau turime suprasti, kad cheminio ginklo panaudojimo rizika tikrai egzistuoja, ji yra gana didelė“, – perspėjo Malyar.

Paklausta, ar Ukrainoje jau prasidėjo antrasis karo etapas, ji patvirtino, kad karštasis etapas jau vyksta.

10:20

Rusija naktį raketa smogė Chmelnickio regionui​

Balandžio 12-osios naktį rusai paleido raketą į Chmelnyckio sritį,  paskelbė Chmelnickio srities karinės administracijos vadovas Sergejus Gamaly.

Pasak jo, smūgis buvo nukreiptas į infrastruktūros objektą regione. Dėl to kilo gaisras, jis jau likviduotas. Laimei, aukų nėra.

10:00

Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova užsienio žiniasklaidai pasakojo, apie masinį prievartavimą Bučoje. Okupantai rūsyje laikė apie 25 merginas nuo 14 iki 24 metų ir reguliariai jas kankino bei taikė seksualinį smurtą. Daugelis jų dabar yra nėščios, skelbia NEXTA.

09:50

Mariupolio mero patarėjas: Medicininės pagalbos nėra, visas ligoninesužėmė rusai 

Didžiausia humanitarinės padėties Mariupolyje problema – bet kokios medicininės pagalbos trūkumas, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.

„Mariupolis. Šioje humanitarinėje situacijoje didžiausia problema yra bet kokios medicininės pagalbos trūkumai“, – sakė jis.

Anot Andriuščenkos, okupantai vaistus pristato į humanitarinės pagalbos skirstymo vietas ir išduoda tiesiog urmu.

„Konkrečių vaistų nėra, insulinas tebėra problema. Visos miesto ligoninės buvo ištremtos kartu su gydytojais, išskyrus vieną, kuri buvo sugauta ir skirta tik sužeistiems okupantams gydyti“, – sakė jis.

Mero patarėjas pridūrė, kad į miestą neįleidžiama nei Raudonojo kryžiaus komiteto, nei Ukrainos humanitarinės pagalbos.

09:30

Britų žvalgyba nurodė, kada tikėtis eskalacijos Donbase

Iki balandžio pabaigos karo veiksmai rytų Ukrainoje tik stiprės. Rusija ir toliau sutelks savo pastangas Donecke ir Luhanske, kovodama Chersono ir Nikolajevo srityje, praneša britų žvalgyba.

Remiantis žvalgybos pranešimais, per ateinančias dvi ar tris savaites kovos Ukrainos rytuose suintensyvės. Yra žinoma, kad Rusija toliau intensyviai kaupia kovinį personalą ir įrangą Donbaso regione.

„Rusijos atakos bus nukreiptos į Ukrainos pozicijas netoli Donecko ir Luhansko, toliau bus vykdomos kovos Chersono ir Nikolajevo srityje bei atnaujintas veržimasis į Kramatorską“, – nurodė tarnyba.

Svarbi išlieka ir Baltarusijos teritorija. Būtent iš čia, anot žvalgybos, kariai bus perkelti į rytinius Ukrainos regionus.

09:15

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 186 vaikai, o dar 344 buvo sužeisti, skelbia NEXTA.

09:00

Kijevo srities gyventojams nerekomenduojama grįžti namo: regione tęsiasi išminavimas​

Kijevo regione tęsiasi išminavimas, vietos valdžia vis dar nerekomenduoja žmonėms grįžti į savo namus, pranešė Kijevo OVA pirmininkas Oleksandras Pavliukas.

„Šiuo metu nerekomenduojame žmonėms grįžti į deokupuotas teritorijas. Pirmiausia tai yra okupantų paliktas minų pavojus: minų laukai, minų gaudyklės, amunicija, kuri nesprogo", – sakė jis.

Pasak Pavliuko, išminavimo darbai tęsiasi.

08:40

Ribižnė, Lisičanskas, Severodoneckas ir Novodružskas tą naktį buvo apgadinti Rusijos apšaudymo metu, praneša Luhansko regiono valstybės administracijos vadovas Sergėjus Gaidajus. Apgadinta septyniolika objektų. Vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti.

08:25

Donecko ir Luhansko regionuose Ukrainos kariai atmušė šešias priešo atakas, sunaikino keturis tankus, penkis šarvuočius, dvidešimt šešias transporto priemones ir aštuonias artilerijos sistemas“, – teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

08:15

JK „privers Rusiją atsakyti“ dėl cheminio ginklo Mariupolyje panaudojimo

JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad Londonas „patrauks Putiną ir jo režimą atsakomybėn“, jei bus įrodyta, kad Rusijos pajėgos panaudojo cheminį ginklą, norėdama atakuoti pietų Ukrainos miestą Mariupolį.

Truss komentavo po to, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Azovo pulkas teigė, kad kariams svaigsta galva ir jiems buvo sunku kvėpuoti po to, kai iš Rusijos bepiločio orlaivio ant jų buvo numesta „neaiškios kilmės nuodinga medžiaga“.

Anksčiau Mariupolio meras pranešė, kad Rusijos apgultyje jo miestą žuvo daugiau nei 10 000 civilių, o žuvusiųjų skaičius gali viršyti 20 000.

JK išreiškė susirūpinimą, kad Maskva bombarduodama miestą gali panaudoti baltojo fosforo amuniciją.

08:00

Černigovo gyventojai raginami nedelsiant išvykti 

Černigovo OVA vadovas Viačeslavas Chausas ragino miesto gyventojus nepanikuoti, kai sulaukia priešo raginimų nedelsiant išvykti iš Černigovo. 

Chausas, kalbėdamas apie Rusijos Federacijos informacines ir psichologines operacijas pažymėjo, kad priešo kariuomenė dirba, aktyviai skleisdama paniką.

„Pirmas kelias dienas sklandė kalbos: „tuoj ataka, skubiai bėkite, informacija patikrinta, visi kariai jau išvykę iš miesto“ ir t.t. Niekas niekur nedingo. Negaliu laukti. O jei bus puolimas (na, kas žino, ką tas sergantis Uralo nykštukas turi savo galvoje) – sutiksime priešą oriai, turime daug dovanų. Esame ukrainiečiai, labai greitai mokomės. Išmokome. Neišsigąskite“, – sakė pareigūnas.

07:30

Mariupolio meras įvardijo tris ciniškus rusų planus, susijusius su žuvusiais piliečiais

Pasak Mariupolio mero Vadimo Boičenkos, dabar mieste rusai renka mariupoliečių kūnus ir valo gatves. Kūnai išvežami į specialiuosius saugojimo sandėlius.

„Jie turi du ciniškų planų. Pirmas planas yra palaidoti šiuos kūnus masinėse kapavietėse. Jie planuoja šiuos kūnus sukrauti ir sudeginti, paslėpti savo ciniškus nusikaltimus. Ir trečias planas Jie sako, kad Chartsyzske yra didelis krematoriumas, jie nori ten nuvežti kūnus ir sudeginti“, – sakė Boičenka.

07:10

Rusai nori pasiekti administracines Donecko srities sienas, galimi išpuoliai prieš Mariupolį ir Popasnają

Rusija greičiausiai bandys perimti Mariupolį ir Popasną ir pradės puolimą Kurachovo kryptimi, kad pasiektų Donecko srities administracines sienas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Priešas bando užbaigti padalinių pergrupavimą ir judėjimą į koncentracijos zonas Rusijos Federacijos Belgorodo ir Voronežo srityse, taip pat aviacijos ir oro pajėgų perkėlimą į aerodromus, esančius visai netoli rytinių Ukrainos sienų“, – sakoma pranešime.

06:50

Zelenskis: Ukraina gali užbaigti Mariupolio apgultį sunkiąja ginkluote

Ukrainos pajėgos galėtų užbaigti Rusijos apgultį Mariupolyje, jei būtų aprūpintos sunkiąja ginkluote, pirmadienį savo vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

„Kalbant apie reikalingus ginklus, mes vis dar priklausome nuo tiekimo, nuo mūsų partnerių. Deja, mes negauname tiek, kiek reikia, kad šis karas greičiau baigtųsi. Visiškai sunaikinti priešą mūsų žemėje. Ir atlikti tuos uždavinius, kurie yra akivaizdūs kiekvienam mūsų žmogui – visų pirma, atblokuoti Mariupolį“, – sakė Zelenskis. 
„Jeigu turėtume reaktyvinių lėktuvų ir pakankamai sunkiųjų šarvuočių, reikalingos artilerijos, galėtume tai padaryti, – sakė jis, – bet vis tiek turime dėl to susitarti. Dar turime įtikinti. Dar turime išspausti reikalingus sprendimus. Esu tikras, kad gausime beveik viską, ko mums reikia. Tačiau prarandamas ne tik laikas. Ukrainiečių gyvybės žūva. Gyvybės, kurių nebegalima grąžinti“, – sakė V. Zelenskis.

06:40

JAV nepatvirtino cheminio ginklo panaudojimo, tačiau anksčiau perspėjo ukrainiečius apie tokią galimybę

Jungtinės Valstijos nepatvirtino cheminio ginklo panaudojimo Mariupolyje, tačiau anksčiau perspėjo ukrainiečius, kad Rusija gali panaudoti chemines medžiagas pietryčių Ukrainos mieste, CNN pirmadienį sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

„Prieš šiandien mums buvo prieinama patikima informacija, kad rusai galėjo ruoštis panaudoti chemines medžiagas, galimai ašarines dujas, sumaišytas su kitomis medžiagomis, siekdami susilpninti, padaryti nepajėgius Ukrainos karinius ir civilius, kurie yra įsitvirtinę Mariupolyje, naudojant šiuos agentus kaip dalį pastangų susilpninti tą gynybą“, – sakė Price.

„Mes pasidalinome ta informacija su Ukrainos partneriais. Tiesiogiai bendrausime su jais, kad išsiaiškintume, kas tiksliai čia atsitiko, o kai tik gausime papildomos informcijos, galėsime geriau pasakyti, kas tai buvo ar kas galėjo būti“, – pasakė jis.

06:30

JK tiria pranešimus dėl Rusijos cheminės atakos Ukrainoje

Jungtinė Karalystė mėgina patikrinti pranešimus, kad Rusija panaudojo cheminį ginklą per ataką apgultame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pirmadienį pranešė britų diplomatijos vadovė.

Vakarų pareigūnai anksčiau yra išreiškę susirūpinimą, kad Rusija, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, gali griebtis kraštutinių priemonių, įskaitant cheminius ginklus.

„Pranešimai, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti chemines medžiagas per ataką prieš Mariupolio gyventojus. Skubiai dirbame su partneriais, kad patikrintume informaciją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – pridūrė ji.

Ukrainos įstatymų leidėja Ivana Klympuš sakė, kad Rusija Mariupolyje panaudojo „nežinomą medžiagą“ ir kad žmonėms sutriko kvėpavimas.

„Greičiausiai cheminiai ginklai!“ – parašė ji tviteryje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt