Karas Ukrainoje. Ukrainiečių kariuomenė pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo (nuolat atnaujinama)

Charkivas. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

---

216311

77-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo. Tačiau kovos rytuose tik intensyvėja, toliau apšaudoma ir Mariupoliuo „Azovstal“ plieno gamykla. 

Apie praėjusios paros karo Ukrainoje įvykius skaitykite čia.

22:41

Ukraina pasiūlė Rusijai „Azovstal“ gynėjus išmainyti į belaisvius karius

Ukraina pasisiūlė humanitariniu koridoriumi išvesti sunkiai sužeistus kovotojus iš „Azovstal“ gamylos ir mainais atiduoti nelaisvėje laikomus rusus pagal apsikeitimo karo belaisviais taisykles.

Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė vicepremjerė Iryna Vereščiuk.

„Kol kas neįmanoma atblokuoti „Azovstal“ karinėmis priemonėmis. „Azovstal“ gynėjai nenori pasiduoti. Jie verti pagarbos. Rusai nesutinka dėl ekstrakcijos. Tai realybė, bet dėl rusų nestebina“, – sakė ji.

I. Vereščiuk pažymėjo, kad Ukrainos vyriausybė svarsto įvairius variantus. Vicepjemerės teigimu, nė vienas iš jų nėra tobulas, tačiau „bus ieškoma ne idealaus, o veikiančio varianto“.

„Pirmiausia pasiūlėme rusams tokį apsikeitimą: humanitariniu koridoriumi priimame savo sunkiai sužeistus vyrukus iš „Azovstal“. Mainais mes suteikiame standartinį apsikeitimą karo belaisviais. Susitarimo dar nėra. Derybos tęsiasi“, – sakė I. Vereščiuk.

22:29

Rusijos pajėgos apšaudė Poltavos sritį

Poltavos srities vadovas Dmytro Muninas „Telegram“ pranešė, kad sričiai suduotas smūgis rusų pajėgų raketomis.

„Raketų smūgis iš priešo lėktuvo Poltavos srityje. Aiškinamės detales apie nuostolius ir aukas“, – teigė D. Muninas.

D. Munino teigimu, raketos pataikė į infrastruktūros objektą Karlovskio rajone.

21:47

Lebedyne tvarkomi rusų pajėgų apšaudyti pastatai.

21:39

Ukrainos karių žmonos ir Rusijos aktyvistas paprašė popiežiaus pagalbos

Grupė Ukrainos karių žmonų ir Kremliaus priešininkas rusų aktyvistas Piotras Verzilovas trečiadienį Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir paprašė jo įsikišti, kad būtų išgelbėti ukrainiečių kariai, tebesikaunantys su Rusijos pajėgomis Mariupolio mieste, metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse.

„Paprašėme jo atvykti į Ukrainą, pasikalbėti su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu, pasakyti: „Paleisk juos.“ Jis tik pasakė, kad už mus melsis“, – po trumpos audiencijos pas pontifiką žurnalistams sakė Kateryna Prokopenko.

Susitikime taip pat dalyvavo P. Verzilovas, susijęs su pankroko ir protestų grupe „Pussy Riot“. Jis taip pat yra nepriklausomo tinklalapio „Mediazona“,  be kita ko, skelbiančio informaciją apie teismo procesus ir kalinių teisių pažeidimus, leidėjas.

Kita Ukrainos karių žmonų grupės narė Julija Fedosiuk atskleidė, kad jos papasakojo popiežiui, jog „700 mūsų karių yra sužeisti – jiems [išsivystė] gangrena, [atlikta] amputacijų“.

„Daugelis jų nebegyvi. Negalime jų palaidoti, prašėme popiežiaus jiems padėtis, tapti trečiąja šalimi šiame kare ir leisti jiems išvykti [humanitariniu] koridoriumi“, – sakė ji.

21:02

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje išlaisvino dar vieną gyvenvietę

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Charkivo srityje išlaisvinta dar viena gyvenvietė – Pitomnikas. Teigiama, kad Charkivo srityje rusų pajėgos pereina į gynybą.

„Charkivo kryptimi priešas nevykdė puolamųjų veiksmų. Okupantų daliniai gynėsi, kad sulėtintų mūsų karių puolimo tempą. Sėkmingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių veiksmų metu Charkivo srities kaimas Pitomnikas buvo išvaduotas“, – nurodoma Generalinio štabo ataskaitoje.

Daugumoje laikinai okupuotų Charkivo srities teritorijų, siekiant užkirsti kelią informacijos apie Rusijos karių judėjimą perdavimui, rusai gadina infrastruktūros tinklus.

„Daugelio gyvenviečių gyventojai liko be elektros ir vandens. Rusijos okupantai draudžia keliauti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – praneša štabas.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos palaipsniui stumia Rusijos pajėgas iš Charkivo.

Pasak ekspertų, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Charkivo regione apsunkina Rusijos Federacijos pajėgų padėtį Donbase.

19:55

V. Zelenskis: Ukrainai esant NATO nare karas nebūtų prasidėjęs

Karo su Rusija būtų buvę galima išvengti, jei Ukraina būtų buvusi NATO aljanso narė, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei Ukraina būtų buvusi NATO narė prieš karą, karo nebūtų buvę“, – sakė jis Paryžiaus politinių studijų instituto studentams, kalbėdamas vaizdo ryšiu.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad jo šalis yra „pasirengusi“ vesti derybas, „kol dar nevėlu“, skelbia CNN.

„Su kiekviena nauja Buča, su kiekvienu nauju Mariupoliu, su kiekvienu nauju miestu, kuriame yra dešimtys žuvusiųjų, išžaginimo atvejai, su kiekvienu nauju žiaurumu, noras ir galimybė derėtis išnyksta, taip pat ir galimybė išspręsti šį klausimą diplomatiškai“, – sakė V. Zelenskis.

Rusija priešinasi NATO plėtrai ir Ukrainos stojimui į Aljansą, taip pat kaltina NATO pradėjus aktyvų karinių pajėgų telkimą teritorijose, esančiose šalia Rusijos.

19:34

Čekijos prezidentas leido dešimtims savanorių kovoti Ukrainoje

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, pakeitęs savo prorusišką poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, trečiadienį patenkino prašymą leisti 103 piliečiams kariauti šioje šalyje kartu su Kijevui lojaliomis ginkluotomis pajėgomis.

M. Zemanas kadaise buvo artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, bet pavadino jį „bepročiu“, Kremliui vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.

Trečiadienį M. Zemanas uždegė žalią šviesą čekų kovotojams, kurie prašėsi prisijungti prie Ukrainos kariuomenės, nepaisydami galiojančios taisyklės, draudžiančios Čekijos piliečiams kovoti užsienyje.

„Zemanas pasirašė sprendimą, kuriuo patvirtinamas 103 piliečių įstojimas į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jų prašymu“, – sakoma prezidento atstovo Jiri Ovcačeko (Iržio Ovčačeko) pareiškime.

Invazijos pradžioje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paprašius savanorių pagalbos, ukrainiečių pusėje dabar kovoja užsienio kovotojai iš kelių šalių, įskaitant Lenkiją, Baltarusiją, Kanadą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę.

M. Zemanas ir Čekijos premjeras Petras Fiala kovą sutarė atsisakyti bet kokių bausmių čekams, norintiems kariauti kartu su Ukrainos kariais.

Paprastai Čekijos piliečiams kovoti užsienyje draudžia įstatymai.

Nuo konflikto pradžios P. Fialos vyriausybė taip pat patvirtino maždaug 3 mlrd. kronų (118 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.

19:21

Karo ekspertas paaiškino, kodėl Rusija siekia Gyvačių salos kontrolės

Karo ekspertas Olegas Ždanovas paaiškino, kodėl Ukrainai svarbu apsaugoti Gyvačių salą nuo Rusijos. Savo nuomonę šiuo klausimu jis išsakė leidiniui „Dabartinis laikas“.

„Mes kovojame, bet kovojame nekontaktines kovas. Nuotoliniu būdu bandoma apsaugoti šią salą ugnimi. Sala yra raktas“, – sakė O. Ždanovas.

Pasak jo, nuskendus kreiseriui „Moskva“, Rusijos Juodosios jūros laivynas neturi priedangos nuo Ukrainos aviacijos atakų.

„Jie bando įdiegti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas Gyvačių saloje ir taip kontroliuoti patekimą į uostus bei oro erdvę virš Besarabijos. Tai gali suteikti progą rusams išlaipinti savo karius Besarabijoje, kad jie galėtų įsiveržti į Padniestrę“, – pridūrė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad Gyvačių sala neleidžia rusams uždaryti dangaus Ukrainos pietvakariuose.

Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusija nori įsitvirtinti Gyvačių saloje, kad galėtų dominuoti dalyje Juodosios jūros.

18.51

„Azovstal“ plieno gamykla Mariupolyje.

18:21

Luhanske ir Donecke užblokuoti socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“ 

Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos paskelbė, kad užblokavo prieigą prie socialinių tinklų „Facebook“ bei „Instagram“.

„Prieiga prie Amerikos kompanijos „Meta“, kuri leidžia skatinti smurtą prieš rusakalbius vartotojus, užblokuota“, – skelbiama pranešime.

17:51

O. Scholzas: Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar dar „100 metų“

Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo. 

„Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.“

„Todėl mes turėsime bendradarbiauti atstatant“ šią šalį, kalbėjo Vokietijos kancleris.

17:25

S. Bratčiukas: Rusija bando sunaikinti logistiką Odesos regione

Odesos srities administracijos vadovas Serhijus Bratčiukas per spaudos konferenciją pareiškė, kad Rusija bando sunaikinti logistiką Odesos regione. Dėl Odesos regiono jūrų uostų blokados ieškoma alternatyvių transporto maršrutų.

„Priešas bando sunaikinti logistikos ir transporto jungtis. Deja, tai jam pavyko. Prisiminkime tiltą per Dniestro žiotis, į kurį skrido raketa – tiltas nebefunkcionuoja. Mes randame kitų sprendimų, visų pirma transportą, Odesos regionas šiandien yra didelis humanitarinis centras“, – per spaudos konferenciją Žiniasklaidos centre „Ukraina“, – sakė S. Bratčiukas.

Jis paaiškino, kad humanitarinės atsargos į Odesą atkeliauja iš šalių partnerių, kurios iš miesto paskirstomos į kitus Ukrainos regionus.

Kaip pažymėjo S. Bratčiukas, Odesos uostą blokuoja Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivynas. Tai sukėlė problemų ne tik Ukrainai, bet ir viso pasaulio ekonomikai.

„Matome, kad Rusija bando daryti įtaką pasaulio šalims, sukurdama maisto krizę. Grūdai iš Odesos uosto turėjo vykti į Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų šalis. Šiandien jis užblokuotas. Iš Chersono regiono teritorijos grūdai yra pavogti ir eksportuojami į Krymą... Nekalbėsiu apie visą egzistuojančią logistiką, bet, žinoma, yra alternatyvių būdų, kaip išspręsti šią problemą“, – tikino S. Bratčiukas.

Pasak jo, regione dėl karo yra ekonominių problemų, tačiau dėl prasidėjusios sėjos žemės ūkio sektoriuje tikimasi naujo derliaus ir ekonomikos išsilaikymo.

17:09

Didžiosios Britanijos ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons papasakojo apie savo vizitą Irpinės mieste netoli Kijevo.

„Šiandien lankiausi Irpinėje. Miesto centras yrasunaikintas. Sugriauti namai, mokykos, vaikų darželiai, klinikos ir prekybos centrai. Susipažinau su gyventojais, vis dar gyvenančiais tamsiose šalto rūsio prieglaudose“, – „Twitter“ rašė M. Simmons.

16:52

JT: Ukraina nuo invazijos pradžios prarado beveik trečdalį darbo vietų

Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios jau prarado 30 proc. darbo vietų, o karui užsitęsus šie praradimai taps dar didesni, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos. 

„Ekonominiai sutrikimai kartu su dideliu skaičiumi namus palikusių žmonių šalies viduje bei pabėgėlių srautais sukelia didelių žmonių darbo vietų ir pajamų praradimų“, – nurodė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO).

Pirmojoje ataskaitoje apie Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ne tik jame dalyvaujančioms šalims, bet ir Centrinei Azijai bei visam pasauliui, TDO pateikė kelis galimus scenarijus, kurie priklausys nuo to, kaip toliau plėtosis šis konfliktas.

„Jei karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti, galėtų prasidėti greitas (ekonomikos) atsigavimas, 3,4 mln. darbo vietų atkūrimas, o tai sumažintų darbo vietų praradimą iki 8,9 proc.“, – nurodė agentūra.

„Tolesnio karinio eskalavimo scenarijaus atveju prarandamų darbo vietų toliau daugėtų ir jų skaičius pasiektų 7 mln. arba 43,5 proc.“, – skelbiama ataskaitoje. 

TDO gyrė Kyjivo pastangas išlaikyti veikiančią Ukrainos socialinės apsaugos sistemą.

„Ukrainos vyriausybė yra visiškai veikli, kaip ir darbdaviai ir darbininkų organizacijos“, – per spaudos konferenciją sakė TDO Europos ir Centrinės Azijos regiono direktorius Heinzas Kolleris (Heincas Koleris).

„Mes ir toliau juos remiame, kad būtume pasirengę jiems padėti [ne tik] esant dabartinei situacijai, bet, tikimės, kad ir rekonstrukcijos etapu, pasibaigus šiam konfliktui“, – nurodė jis.

Kovą JT agentūra pranešė stabdanti visą techninį bendradarbiavimą su Rusija, kol ji nutrauks savo karą Ukrainoje, ir pavadino šią Maskvos invaziją visiškai „nesuderinama“ su narystės TDO principais.

Vasarį Rusijos pradėta invazija į Ukrainą išprovokavo didžiausią pabėgėlių krizę Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Remiantis JT pabėgėlių agentūros duomenimis, iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 5,9 mln. žmonių – daugiausia moterys, vaikai ir seneliai.

TDO skaičiavimais, maždaug 2,75 mln. šių pabėgėlių yra darbinio amžiaus ir gali ieškoti darbo juos priėmusiose šalyse, jeigu karas užsitęs ir jie ilgai negalės grįžti į Ukrainą. 

Du trečdaliai šių žmonių yra gerai išsilavinę ir beveik pusė iki konflikto dirbo aukštos kvalifikacijos darbą. Tik 15 proc. jų dirbo žemos kvalifikacijos darbą, nurodė TDO.

Apskaičiuota, kad šalyje šiuo metu gyvena apie 410 tūkst. anksčiau dirbusių pabėgėlių, įskaitant 200 tūkst. aukštos kvalifikacijos, 146 tūkst. vidutinės ir 64 tūkst. žemos kvalifikacijos darbuotojų, nurodė TDO.

16:49

Ukraina pirmąkart paskelbė Nacionalinės gvardijos nuostolius per kautynes su Rusija

Ukrainos nacionalinė gvardija (NHU) nuo Rusijos invazijos pradžios neteko daugiau kaip 500 karių, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo aukšto rango kariškį.

Anot agentūros korespondento, tokį skaičių per spaudos konferenciją pateikė NHU štabo Vyriausiosios valdybos viršininkas Oleksijus Nadtočas. Nacionalinės gvardijos nuostoliai buvo paskelbti pirmąjį kartą nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje.

O. Nadtočas nurodė, kad Gvardija dalyvauja gynybos operacijoje Rytų ir Pietų Ukrainoje, taip pat saugo valstybės sieną su Baltarusija.

„Vykdydama užduotis per šį laikotarpį, Nacionalinės gvardija patyrė tokius asmeninės sudėties nuostolius: sanitariniai – 1 697 kariai, negrįžtami – 501 karys“, – kalbėjo pareigūnas.

Balandžio viduryje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos pajėgų įsiveržimą, prasidėjusią vasario 24 dieną, iš viso žuvo apie 2,5–3 tūkst. ukrainiečių karių.

Kyjivo teigimu, jo pajėgos lig šiol nukovė apie 26 350 priešo karių. Maskva skelbia daug mažesnį aukų skaičių savo pajėgose, o nepriklausomi šaltiniai nė vienos konflikto pusės teiginių negali patvirtinti.

16:38

Du iš trijų bulgarų baiminasi, kad Rusija paleis raketų ir bombų smūgius į taikinius Bulgarijoje, o daugiau nei pusė nerimauja, kad Rusija gali juos okupuoti.

Tai pranešė Euractiv. Apklausos duomenimis, trys iš keturių bulgarų baiminasi, kad rusai panaudos branduolinį ginklą, o 54 % bijo galimos Rusijos okupacijos, 62 % baiminasi raketų ir bombų atakų prieš įvairius taikinius.

16:18

Nuo karo pradžios Rusija į Ukrainą paleido 2154 raketas, sakė Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, gegužės 8 ir 9 dienomis, kai visas pasaulis minėjo pergalės prieš nacių režimą metines, Rusijos kariuomenė į civilinius objektus Odesoje paleido 25 raketas.

16:05

„Pussy Riot“ narė M. Aliochina pabėgo iš Rusijos persirengusi maisto kurjere

Protestų grupės „Pussy Riot“ narė Marija Aliochina išvyko iš Rusijos, o siekdama išvengti policijos persirengė maisto išvežiotojos drabužiais. 

Tai papasakojo pati M. Aliochina, duodama interviu JAV dienraščiui „The New York Times“.

„Pussy Riot“ narė prisijungė prie tūkstančių rusų, palikusių savo šalį, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į kaimyninę Ukrainą.

Pernai rugsėjį M. Aliochinai teismas vieniems metams apribojo judėjimo laisvę už dalyvavimą protestuose, skirtuose palaikyti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną. Tačiau balandį valdžia nusprendė pakeisti jai skirtą bausmę realiu laisvės atėmimu. 

Antradienį vėlai vakare duodama interviu dienraščiui „The New York Times“ 33 metų M. Aliochina papasakojo, kaip persirengė maisto išvežiotoja, kad išvengtų ją sekusios Maskvos policijos, ir paliko savo mobilųjį telefoną, kad jos nebūtų galima susekti. 

Tada draugas nuvežė ją prie Baltarusijos sienos, o po savaitės jai po kelių nesėkmingų bandymų pagaliau pavyko prasmukti į Lietuvą. 

Kai M. Aliochina atvyko prie Baltarusijos sienos su Lietuva, ji turėjo Lietuvos vizą, kurią pateikė kartu su Rusijoje išduota asmens tapatybės kortele, nes jos pasas buvo konfiskuotas, o ji buvo įtraukta į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą. 

Baltarusių sienos apsaugos pareigūnai dukart jos nepraleido ir netgi buvo sulaikę kelioms valandoms.

M. Aliochina „The New York Times“ pasakojo, kad sieną pavyko kirsti iš trečio karto.

Pasak merginos, ji už šalies ribų turėjo draugų, kurie ieškojo būdų padėti jai ištrūkti į laisvę. Vienas jų, performansus rengiantis islandų menininkas Ragnaras Kjartanssonas (Ragnaras Kiartansonas), įtikino vieną Europos šalį išduoti P. Aliochinai kelionės dokumentą, iš esmės suteikiantį jai ES pilietės statusą. Tos šalies pareigūnai prašė jos neįvardyti.

„Džiaugiausi, kad man pavyko, nes Rusijos valdžiai tai buvo nelauktas atsisveikinimas“, – sakė M. Aliochina.  

Jos partnerė ir kolegė iš grupės „Pussy Riot“ Liudmila (Liusia) Štein socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje matoma M. Aliochina, apsirengusi kurjerių tarnybos „Delivery Club“ žalią uniformą ir laikanti maisto išvežiojimui skirtą krepšį. 

L. Štein tviteryje parašė, kad M. Aliochina „nepabėgo iš Rusijos, o išvyko į turą“ rinkti pinigų Ukrainai. Pasak jos, turas prasidės gegužės 12 dieną koncertu Berlyne.

Trečiadienį L. Štein paskelbė jų bendrą nuotrauką, nurodžiusi, kad ji daryta Islandijoje. 

L. Štein, Maskvos savivaldybės deputatei, teismas taip pat apribojo judėjimo laisvę už dalyvavimą A. Navalno palaikymo akcijose. Tačiau balandį jį pabėgo iš Rusijos, paskelbusi vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ji nusiplėšia nuteistųjų stebėjimui skirtą apykoję. 

Pasak „The New York Times“, L. Štein taip pat pabėgo iš Rusijos persirengusi maisto išvežiotojos drabužiais. 

„Pussy Riot“ veteranė M. Aliochina dvejus metus praleido kalėjime už tai, kad 2012 metų vasarį kartu su kitomis grupės narėmis Maskvos centre esančioje Kristaus Išganytojo bažnyčioje surengė protesto performansą. Aktyvistės aiškino norėjusios tokiu būdu pasmerkti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios glaudžius ryšius su V. Putinu.   

15:44

Į Odesos regioną rusai smogė sparnuota raketa, kurią artėjant prie kranto sunaikino oro gynybos dalinys.

„Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė operatyvinė komanda „Pietūs“, kurią Telegrame cituoja Odesos miesto taryba.

„Dar vienas raketos smūgis buvo įvykdytas Odesos srityje. Iš priešo lėktuvo buvo paleista sparnuotoji raketa, kurią oro gynybos pajėgos tiksliai numušė virš jūros“, – rašoma pranešime.

15:22

Mariupolyje „Azovstal“ metalurgijos gamyklą šiuo metu rusų įsibrovėliai atakuoja ne tik orlaiviais ir artilerija, bet ir vėl tankais bei bando prasiveržti jėga.

Apie tai Telegrame pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Mariupolis. „Azovstal“. Kol kas „Azovstal“ puolamas ne tik iš dangaus ir artilerija, bet ir vėl tankais bei bandoma prasibrauti jėga. Po bombardavimo gamykla vėl dega“, – rašė jis.

14:55

Rusiškų dujų srautas į Europą mažėja, Ukrainai sustabdžius vieną dujotiekio šaką

Trečiadienį Kijevui patvirtinus, kad dėl Maskvos tęsiamų karinių veiksmų sustabdytas rusiškų dujų tranzitas viena svarbia vamzdyno šaka, sumenko bendras jų tiekimas į Europą per Ukrainą.

Tai pakurstė nuogąstavimus, kad dėl Kremliaus kampanijos provakarietiškoje kaimynėje gali būti nutrauktas dujų tiekimas į Europą per Ukrainą tuo metu, kai kainos ir taip sparčiai didėja.

Ukrainos magistralinių dujotiekių operatorė GTSOU antradienio pavakarę pranešė, kad nuo trečiadienio bus sustabdytas dujų tranzitas per vieną pumpavimo stotį rytinėje Luhansko srityje, nes šią teritoriją užėmusių Rusijos pajėgų kišimasis į technologinius procesus, įskaitant „nesankcionuotą dujų nuleidimą iš tranzito srauto“, sukėlė „pavojų visos Ukrainos dujų transporto sistemos stabilumui ir saugumui“.

Ukrainos įmonė šiuos įvykius prilygino „force majeure aplinkybėms, dėl kurių tampa neįmanomas tolesnis dujų transportavimas“ per Sochranivkos dujų kiekio matavimo stotį ir Novopskovo kompresorių stotį prie sienos su Rusija, kurios yra okupuotoje teritorijoje.

GTSOU žadėjo laikinai nukreipti visą tiekimą per kitą sienos kirtimo punktą, kad „visiškai įvykdytų savo tranzito įsipareigojimus partneriams Europoje“.

Tačiau trečiadienį bendrovės paskelbti duomenys parodė, kad srautai Sokranivkoje sumažėjo iki nulio ir turėjo padidėti kitame punkte, tačiau augimas nepakankamas kritimui kompensuoti.

Anot GTSOU, trečiadienį, palyginti su antradieniu, visas dujų tranzitas per Ukrainą gali sumažėti 18 proc., arba 16 mln. kubinių metrų.

Tuo tarpu Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad Ukrainos operatorei nebuvo pagrindo skelbti force majeure, ir tvirtino, kad neįmanoma perorientuoti viso srauto.

Valstybinę naujienų agentūrą TASS „Gazprom“ informavo, kad trečiadienį per Ukrainą iš viso bus nukreipta 72 mln. kubinių metrų dujų, palyginti su 95,8 mln. kubinių metrų ankstesnę dieną.

Ukraina yra labai svarbus rusiškų dujų tiekimo į Europą maršrutas, ir abi šalys išlaikė srautus net po to, kai Kremlius vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą.

Europos Sąjunga stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau kol kas vengia skelbti embargą kai kurioms Bendrijos narėms itin svarbioms rusiškoms gamtinėms dujoms.

14:44

Pirmasis rusų okupantas stos prieš teismą dėl civilio nužudymo Sumų srityje

Rusijos kariškiui, 32010 padalinio „Maskvos srities 4-osios Kantemirovo divizijos vadui, Sumų srityje nužudžiusiam civilį, pateiktas kaltinimas. Taip teigiama Ukrainos Generalinės prokuratūros pranešime.

Jis buvo apkaltintas karo įstatymų ir papročių pažeidimu, kartu su tyčiniu nužudymu (BK 438 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis šiuo metu yra sulaikytas.

Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis 2022 metų vasario 28 dieną bėgdamas su keturiais kolegomis iš automato šaudė civilio automobilį ir jį paėmė. Okupantai vogtu automobiliu pradurtomis padangomis įvažiavo į Sumų rajono Čupachovkos kaimą.

Pakeliui jie pamatė neginkluotą kaimo gyventoją, važiuojantį dviračiu ir kalbantį telefonu. Vienas iš kariškių įsakė kaltinamajam nužudyti civilį asmenį, kad šis apie juos nepraneštų. Kaltinamasis kelis taiklius šūvius pro atvirą automobilio langą iš automato „Kalašnikov“ paleido į 62 metų aukos galvą. Vyriškis mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų.

14:01

ES šalims derantis dėl sankcijų rusiškai naftai, esminio proveržio nėra, sako R. Karoblis

Europos Sąjungos šalims derantis dėl sankcijų rusiškai naftai, esminio proveržio nėra, sako užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.

„Proveržis yra tikrai nedidelis, nekritinis. (...) Kyla įvairių minčių dėl vertybinių dalykų, dėl noro kai kurių šalių gyventi taip, lyg nieko nebuvo, kad karas ne mūsų“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.

Europos Sąjunga jau kurį laiką diskutuoja apie Kremliaus gamtinių išteklių importo stabdymą, tačiau tam priešinasi nuo rusiško iškastinio kuro stipriai priklausančios Bendrijos šalys.

Europos Komisija prieš kelias savaites parengė šeštojo sankcijų Rusijai paketo projektą, kuriuo siekiama dar labiau ją nubausti Maskvą dėl karo Ukrainoje.

Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskiria Vengrija, pasisako prieš ketinimus iki šių metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos.

Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, tačiau Budapeštas siekia penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija teikimui per jos uostus, taip pat tokio projekto finansavimo garantijų.

Be kita ko, šalys taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.

2021-aisiais Rusija patenkino 30 proc. ES žaliavinės naftos ir 15 proc. naftos produktų poreikio.

Vis dėlto pirmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasidžiaugė pažanga, pasiekta per naujausias derybas su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.

R. Karoblio teigimu, ateityje turėtų būti plečiamas ir sankcionuojamų asmenų sąrašas, į jį įtraukiant už ukrainiečių trėmimus atsakingus žmones.

Ukraina teigia, kad iš užimtų rajonų ukrainiečiai masiškai deportuojami į Rusiją, siunčiami į specialias stovyklas, iš jų atimami dokumentai, draudžiama išvykti, taip siekiant juos nutildyti dėl Kremliaus pajėgų vykdomų karo nusikaltimų.

„Tam reikia surinkti įrodymus. (...) Sankcionuojamų asmenų sąrašas turėtų plėsti“, – kalbėjo viceministras.

„Pereinamųjų darinių neturėtų būti“

R. Karoblio teigimu, Ukrainai turi būti suteiktas kandidatės statusas, o „pereinamųjų darinių neturėtų būti“.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šią savaitę pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į Europos Sąjungą, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Šią idėja anksčiau sukritikavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, nurodęs, kad tokiais siūlymais mėginama pridengti politinės valios trūkumą suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai.

„Ne pirmą kartą idėjų tokių yra, kad būtų tam tikri pereinamieji formatai, dėl kurių kyla klausimas, ką jie duotų. Jau dabar Ukraina turi gilią Asociacijos sutartį“, – kalbėjo diplomatas.

„Didesnė nauda gali būti narystė ar bent didesnė narystės perspektyva jau po kandidatės statuso suteikimo, pradedant realius procesus“, – pridūrė jis.

Lietuva yra viena iš aktyviausių ES valstybių, raginančių kitas nares paspartinti Ukrainos stojimo procedūras, tarp kurių – ir greitesnis kandidatės statuso suteikimas. Šis klausimas politinėje darbotvarkėje tapo dar aktualesnis po Rusijos invazijos pradžios.

Vis dėlto didžiosios Bendrijos narės skeptiškai vertina tokią galimybę, mat tai gali paskatinti greitesnio priėmimo tikėtis ir kitas eilėje laukiančias šalis. Šiuo metu kandidatės į ES statusą turi Turkija, Serbija, Juodkalnija, Albanija ir Šiaurės Makedonija.

Be to, kritikės šalys pabrėžia, jog demokratinės reformos po 2014 metų revoliucijos Ukrainoje ir taip vyko per lėtai, o prasidėjus Rusijos invazijai apskritai sustojo.

13:55

Maskvos primesta Chersono vadovybė paskelbė planą sričiai prisijungti prie Rusijos

Rusijos pajėgų kontroliuojamai Ukrainos pietinei Chersono sričiai neteisėtai primestos civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas trečiadienį paskelbė apie planus kreiptis į rusų prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu, kad regionas taptų Rusijos dalimi.

„Bus prašoma, kad Chersono regionas taptų visateisiu Rusijos Federacijos subjektu“, – sakė K. Stremousovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Chersone penktadienį apsilankęs vienas aukšto rango rusų parlamento narys pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai“.

„Rusija čia yra amžinai. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių. Į praeitį negrįšime“, – sakė Andrejus Turčakas, cituojamas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pareiškime.

„Gyvensime kartu, plėtosime šį turtingą regioną, turtingą istoriniu paveldu, turtingą čia gyvenančiais žmonėmis“, – pridūrė A. Turčakas.

Tai buvo pirmas kartas, kai koks nors aukšto rango Rusijos pareigūnas užsiminė apie Maskvos ketinimus likti Ukrainos teritorijoje.

Chersoną Rusijos pajėgos okupavo neilgai trukus nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

13:25

Lietuva svarsto, kokio karo sugriauto Ukrainos regiono atkūrimu rūpintis

Lietuva svarsto, kokio karo sugriauto Ukrainos regiono atkūrimu rūpintis, sako Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas.

„Yra kalba apie tai, bet aš nenorėčiau kol kas įvardinti, nes dar neapsispręsta. Yra diskusijų apie tai“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Pasak S. Gentvilo, Lietuva „tikrai dalyvaus Ukrainos atstatyme“.

Vilniuje viešinti Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk trečiadienį teigė, kad kitos šalys jau pasirinko rūpintis atkūrimu konkrečiuose regionuose, pavyzdžiui, Estija – Žitomiro sritį, Jungtinė Karalystė – Kyjivo sritį, Latvija norėtų rūpintis Buča.

Lietuva, pasak jos, galėtų pasirinkti Avdijivką Rytų Ukrainoje.

O. Kondratiuk teigimu, Ukraina pirmiausia tikėtųsi pagalbos atkuriant sugriautą infrastruktūrą, šalims siunčiant inžinierius ir kitus ekspertus.

Lietuvoje šį klausimą koordinuos Aplinkos ministerija. Procese taip pat dalyvaus dvi ministerijai pavaldžios agentūros – Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

13:20

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pamažu veržiasi į priekį Charkivo srityje ir stumia priešą iš gyvenviečių.

Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Gromovas spaudos konferencijoje Ukrainos-Ukrinform žiniasklaidos centre.

12.50

Rusų okupantai reikalauja, kad vadovybė jų dalyvavimą kare Ukrainoje laikytų paslaptyje

Rusų okupantai, suvokdami bausmės už karo nusikaltimus Ukrainos žmonėms neišvengiamumą, reikalavo, kad vadovybė dalyvavimą įsiveržime laikytų paslaptyje. Taip teigiama Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos generalinio direktorato (GUR) pranešime.

Anot žvalgybos, tokie raginimai tarp oro pajėgų įgavo ypatingą mastą. Tuo pačiu metu atsakomybės už civilių žudynes ir infrastruktūros naikinimą bando išvengti ne tik nusikaltimų vykdytojai, bet ir buvę kariškiai, dalyvavę ruošiantis invazijai į Ukrainą.

Okupantai reikalauja, kad vadovybė pateiktų jiems suklastotus gydymo ar atostogų dokumentus. Dalis lakūnų reikalauja dokumentų, kad prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui jie dalinyje nebetarnavo.

12.31

Mariupolio „Azovstal“ plieno gamyklos gynėjai teigia, kad per pastarąją parą rusai iš oro surengė 38 atakas. Įskaitant strateginius bombonešius, kurie buvo panaudoti 4 kartus.

Okupantų statinė artilerija, tankai ir kiti dalykai taip pat nenustoja veikti.

„Priešas nesiliauja bandydamas užimti Ukrainos tvirtovę ir toliau kasdien vykdo šturmus, remiamas pėstininkų“, – sakoma Azovo pulko pranešime.

 

12.16

Apie 70 procentų gyvenamųjų pastatų Severodonecke, Luhansko srityje, buvo apgadinti dėl Rusijos kariuomenės apšaudymo, pranešė Severodonecko miesto karinės administracijos viršininkas.

12.04

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios okupantai sunaikino 101 Ukrainos ligoninę ir 450 vaistinių.

Beveik 200 greitosios medicinos pagalbos automobilių buvo pašauti arba pagrobti Rusijos kariuomenės, praneša Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija

11:42

Donecko srityje per parą rusų apšaudymai sunaikino 45 civilius objektus, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Nacionalinė policija pradėjo tyrimą. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba, skelbia „Ukrinform“.

„Okupantai apšaudė 5 gyvenvietes – Mariupolį, Avdivką, Siverską, Bachmutą, Kostiantynivką. Buvo sunaikinti gyvenamieji pastatai, įmonės, administraciniai pastatai. Priešas apšaudė civilius iš lėktuvų, tankų ir sunkiosios artilerijos“, – sakoma pareiškime.

11:19

Rados vicepirmininkė: Ukraina tikisi Lietuvos pagalbos rengiantis stojimui į ES, atstatyme

Ukraina tikisi Lietuvos pagalbos rengiant stojimo į Europos Sąjungą (ES) paraišką, taip pat atstatant šalį, sako šalies Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.

Ji sako, kad šalis tikisi kandidatės statuso jau birželį.

„Tai dėl Ukrainos yra labai svarbi užduotis mes labai tikimės ir Lietuvos advokatavimo, ir pagalbos. Lietuva jau sėkmingai perėjo šį periodą, turi labai daug patirties. Mums reikalingas didelis palaikymas teisingai teisinės sistemos adaptacijai, pagalba teisingai užpildant paraišką dėl ES kandidatės“, – spaudos konferencijoje Vilniuje trečiadienį sakė O. Kondratiuk. 

Ji įvardijo penkis Ukrainai šiuo metu svarbiausius klausimus, be minėtos pagalbos rengiantis stojimui į ES, pirmiausia – karinės ginkluotės tiekimą, humanitarinę pagalbą, tarptautinių teisinių veiksmų prieš karo nusikaltimus vykdančią Rusiją, taip pat Vakarų pagalbos atstatant sugriautą šalį.

Parlamento vicepirmininkė priminė, kad kitos šalys jau pasirinko rūpintis atkūrimu konkrečiuose regionuose, pavyzdžiui, Estija – Žitomiro sritį, Didžioji Britanija – Kyjivo sritį, Latvija norėtų rūpintis Buča, be kita ko, dar ir dėl panašumo į žodį „bučinys“.

Lietuva, pasak jos, galėtų pasirinkti Avdijivką Rytų Ukrainoje.

„Nuoširdžiai laukiame bet kokios pagalbos bet kokiuose regionuose (...). Lietuva kadaise atstatinėjo Avdijivkos miesto mokyklą, vidurinę mokyklą, ši mokykla vėl sugriauta, Lietuva įdėjo daug pastangų, finansų atstatymui. Tad galimai tai galėtų būti šioje vietoje“, – sakė ji.

O. Kondratiuk sako, kad Ukraina pirmiausia tikėtųsi pagalbos atkuriant sugriautą infrastruktūrą, šalims siunčiant inžinierius ir kitus ekspertus.  

Lietuvoje šią savaitę besilankanti Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė, Partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) atstovė O. Kondratiuk yra pirmoji aukšto rango Ukrainos politikė, atvykusi į Lietuvą Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.

Nuo vasario pabaigos tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą šioje pavasario sesijoje į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu balandžio 12-ąją yra kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o kovo 10-ąją – Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

10.54

JAV žvalgyba: karas Ukrainoje sustojo

JAV žvalgyba mano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą „stojo į aklavietę“. Apie tai pranešė „Sky News“, remdamasi JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovu Scottu Berrieriu. 

Pasak JAV gynybos žvalgybos, kol kas nė viena pusė nėra laimėjusi mūšio lauke ir neturi galutinio pranašumo.

„Rusai nelaimi, bet ir ukrainiečiai nelaimi, o mes esame šiek tiek aklavietėje“, – susitikime su Senato ginkluotųjų pajėgų komitetu sakė generolas leitenantas.

S. Berrieris pažymėjo, kad nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenė pašalino mažiausiai 10 Rusijos generolų. Tačiau jų gali būti ir daugiau – iki 12 žmonių.

Taip pat jis teigė, kad rusų okupantai rimtos sėkmės nė vienoje srityje nepasiekė.

10.38

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios preliminariais skaičiavimais žuvo 226 ukrainiečių vaikai, 417 buvo sužeisti.

Dauguma vaikų aukų yra iš Donecko srities, teigia Ukrainos generalinė prokuratūra.

10.11

Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje bombardavimas tęsiasi.

10.02

Dėl Rusijos karinių veiksmų Luhansko srityje nėra vandentiekio, dujų, elektros ir mobiliojo ryšio, praneša Luhansko srities karinės administracijos vadovas.

09.38

Slovjansko mieste, Donecko srityje, rusai raketomis apšaudė du miesto rajonus.

„Šiandien Slovjansko miestui rytas buvo šaltas ir nelabai geras. Šį rytą į miestą pataikė raketa. Apgadinti du rajonai, aukų nėra. Žalos dydis tikslinamas“, – sakė miesto meras Vadimas Lyakhas.

09.22

Laikinai okupuotame Chersono regione naikinamas unikalus Kinburno nerijos draustinis.

Dabar Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Juodosios jūros biosferos rezervate siautėja gaisrai. Net gamta pajuto „rusiškojo pasaulio“ atėjimą, praneša UNIAN.

 

09.10

Vakarai kaltina Rusiją prieš invaziją į Ukrainą surengus ataką prieš palydovinį tinklą

Didžiosios Vakarų valstybės antradienį apkaltino Rusijos valdžios institucijas, kad likus valandai iki invazijos į Ukrainą jos įvykdė kibernetinę ataką prieš palydovinį tinklą, siekdamos paruošti dirvą savo puolimui.

Pasak Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos, britų, amerikiečių ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo ekspertai susitiko įvertinti naujų žvalgybos duomenų, rodančių, kad su vasarį įvykdyta ataka tiesiogiai susijusi Rusijos valstybė.

„Tai aiškus ir šokiruojantis įrodymas, kad Rusija sąmoningai ir piktavališkai užpuolė Ukrainą, o tai turėjo didelių pasekmių paprastiems žmonėms ir įmonėms Ukrainoje bei visoje Europoje“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Tai pirmas kartas, kai Europos Sąjunga oficialiai apkaltino Rusijos valdžios institucijas įvykdžius kibernetinę ataką, sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

08.55

Putinas ruošiasi užsitęsusiam karui Ukrainoje

JAV žvalgybos bendruomenė mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje artimiausiais mėnesiais gali tapti „labiau nenuspėjamas ir eskaluojamas“, antradienį JAV Kongresui sakė šalies nacionalinės žvalgybos direktorius.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines išdėstė niūrų ir neapibrėžtą kito Putino invazijos etapo vaizdą.

„Kitą Putino žingsnį bus sunku numatyti iš dalies dėl to, kad Putinas susiduria su neatitikimu tarp savo ambicijų ir dabartinio Rusijos kariuomenės potencialo. Padėtis vietoje gali padidinti tikimybę, kad Putinas imsis ryžtingesnių veiksmų“, – teigė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė. 

Žvalgybos bendruomenė netiki, kad V. Putinas panaudos branduolinį ginklą, jei nejaus Rusijos egzistavimo grėsmės.

Jų teigimu, tiek Rusija, tiek Ukraina tiki, kad gali ir toliau siekti karinės pažangos, todėl JAV nemato perspektyvaus kelio deryboms, bent jau artimiausiu metu.

 

08.42

Ukrainos kariuomenė Charkivo srityje priartėjo prie sienos su Rusija. Ukrainos gynybos pajėgos tęsė kontrpuolimą į šiaurę nuo Charkivo ir nustūmė okupantus prie Rusijos sienos.

Kariams pavyko išlaisvinti keletą gyvenviečių, rašo Ukrainos žiniasklaida. 

08.18

Rusų okupantai bando įsitvirtinti Kryvyi Rih kryptimi ir pulti Donbasą, teigia Ukrainos generalinis štabas.

Rusijos kariuomenė sutelkė dėmesį į Slobožanskio ir Donecko kryptis, taip pat bando įsitvirtinti Kryvyi Rih kryptimi. Padniestrėje (nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos) rusai palaiko visą savo dalinių kovinę parengtį.

07.51

Pasirodė vaizdo įrašas iš Mariupolio „Azovostal“ gamyklos, vaizdo įraše didvyriškai ginasi Ukrainos gynėjai, iš paukščio skrydžio. Vaizdo įrašą paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.

07.43

Rusai apšaudė Gorskio regioninę internatinę mokyklą, teigia Luhansko sriteis administracijos vadovas vadovas Sergejus Gaidai. 

Mokiniai buvo evakuoti iš anksto. Per gegužės 10 d. rusų okupantai 15 kartų apšaudė gyvenamuosius rajonus ir regiono infrastruktūrą. Severodonecke apgadintas magistralinis dujotiekis – miestas liko be mėlynojo kuro. Antrą dieną nėra ir šviesos, praneša UNIAN. 

07.22

Rusijos lėktuvas paleido dvi raketas į Sumų srityje esantį Šostkos miestą. Kaip rašo UNIAN, nuostoliai reikšmingi, bet aukų išvengta. 

07.05

JAV Atstovų Rūmai patvirtino 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą

JAV įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už kone 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) perspėjus, kad lėšos, skirtos padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją, greičiausiai baigsis per kelias dienas.

Atstovų Rūmai 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui, abiejų partijų lyderiams jau susitarus dėl detalių. Senatas jį greičiausiai patvirtins iki šios savaitės pabaigos arba kitą savaitę.

Visi balsavusieji „prieš“ buvo respublikonai.

„Šiuo pagalbos paketu Amerika siunčia pasauliui aiškią žinią, kad esame tvirtai pasiryžę palaikyti drąsius Ukrainos žmones, kol bus pasiekta pergalė“, – prieš balsavimą savo kolegoms demokratams sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi).

Pirmadienį Kongreso lyderiai susitarė skirti Ukrainai 6,8 mlrd. dolerių daugiau nei anksčiau Baltųjų rūmų prašyti 33 mlrd. dolerių (31,3 mlrd. eurų).

Jei paketas, kaip ir tikimasi, bus priimtas Senate, JAV lėšos, skirtos Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos stiprinti ir dėl to kilusiai humanitarinei krizei spręsti, padidės iki maždaug 54 mlrd. dolerių (51,3 mlrd. eurų).

06.50

V. Zelenskis: ukrainiečiai pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo.

„Mūsų valstybės ginkluotosios pajėgos mums visiems pateikė gerų naujienų iš Charkivo srities. Jos pamažu stumia okupantus nuo Charkivo“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“.

Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad jo pajėgos išstūmė rusus iš keturių kaimų, esančių į šiaurės rytus nuo Charkivo ir bando juos nustumti tolyn link Rusijos sienos.

Tačiau Rusijos pajėgos antradienį įnirtingai bombardavo Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą.

Karo pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgoms nepavyko užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir dabar jis sako, kad pagrindinis jo tikslas yra Donbasas, tačiau vienas generolas užsiminė, kad tarp Maskvos tikslų taip pat yra visiškas Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, užimant visas šios šalies pakrantes.

Užėmusi Ukrainos pakrantę Rusija turėtų sausumos tiltą su 2014-aisiais aneksuotu Krymu ir prorusišku separatistiniu Moldovos regionu Uždniestre.