PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Balandžio 21 d. 07:37

Karas Ukrainoje: Rusijos pajėgos kontroliuoja 80 proc. Luhansko srities, netoli Mariupolio aptikta masinė kapavietė (nuolat atnaujinama)

Pasaulis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabo nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt


213554

57-oji karo Ukrainoje diena. Mariupolio evakuacija trečiadienį nevyko taip, kaip planuota. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tebėra pasirengęs iškeisti rusų karo belaisvius mainais į saugų civilių ir ukrainiečių karių judėjimą bei evakuaciją Mariupolyje. Jau daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių pabėgo iš savo šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, rodo trečiadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys apie sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje besivystančią pabėgėlių krizę.

Apie svarbiausius praėjusios paros karo Ukrainoje įvykius skaitykite čia.

23:10

Netoli Mariupolio rusai galėjo palaidoti iki 9 tūkst. civilių gyventojų

Mangušo kaime Rusijos kariuomenės pajėgos galėjo palaidoti nuo 3000 iki 9000 Mariupolio gyventojų. Pažymima, kad Rusijos kariai visą balandį kasdien kasė naujus apkasus ir užpildė juos lavonais.

Taip teigiama Mariupolio miesto tarybos pranešime.

„Tai rodo palyginimas su palydovinėmis nuotraukomis nuo slėptuvės Bučoje, kurioje rasta 70 žmonių. Nuotraukose Mangušo masinių kapų sektorius yra 20 kartų didesnis“, – skelbiama pranešime.

Prie Mariupolio rastas 30 metrų masinis kapas.

„Didžiausias XXI amžiaus karo nusikaltimas įvykdytas Mariupolyje. Tai naujasis Babin Jaras. Tada Hitleris žudė žydus, romus ir slavus. O dabar Putinas naikina ukrainiečius. Mariupolyje jis jau nužudė dešimtis tūkstančių civilių. Ir tam reikalingas galingas viso civilizuoto pasaulio atsakas“, – sakė meras Vadymas Boičenka.

 

22:45

Ukrainos ginkluotosios pajėgos rytų Ukrainoje sunaikino apie 200 rusų personalo ir penkis tankus

Per dieną rytų Ukrainoje ginkluotosios šalies pajėgos sunaikino apie 200 rusų personalo, penkis tankus, vieną lėktuvą ir įvairią kitą karinę rusų techniką.

Kaip praneša „Ukrinform“, feisbuke apie tai praneša Operatyvinė ir taktinė grupė „Rytai“.

„Ukrainos gynėjai ir toliau atgraso agresorių operatyvinės ir taktinės grupės „Rytai“ atsakomybės zonoje. Balandžio 21 d. Rusijos kariuomenė surengė tris išpuolius. Kovos tęsiasi“, – rašoma pranešime.

Nurodoma, kad Ukrainos kariai sunaikino: personalą – iki 200, penkis tankus, dvi pėstininkų kovos mašinas, vieną šarvuotį transporterį, vieną artilerijos sistemą, vieną lėktuvą, devynis vienetus autotechnikos, tris bepiločius orlaivius.

Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo vasario 24 iki balandžio 21 dienos Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 21 tūkst. savo karių.

 

22:35

Nuo karo pradžios kontroliuojamas Donecko teritorijas paliko beveik trys ketvirtadaliai gyventojų

Tačiau, atsižvelgiant į rusų kovos aktyvumą, pavojingose ​​zonose žmonių vis dar yra per daug. Todėl Donecko valdžia nuolat reikalauja evakuoti civilius.

 

22:30

Rusijos kariai apgadino 347 ligonines Ukrainoje

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje iki šiol buvo apgadintos 347 sveikatos priežiūros įstaigos, iš kurių 36 sugriautos.

 

22:20

Chersono srityje rusai užgrobia žemės ūkio įmones ir grasina darbuotojams

Chersono srityje rusai perėmė žemės ūkio įmonių nuosavybę ir privertė jas sėti Rusijos Federacijos naudai, taip pat Rusijos kariai perima žemės ūkio įmonių turtą, išveža produkciją iš sandėlių ir grasina darbuotojams.

Apie tai rašo Ukrainos agrarinė taryba.

„Chersono srityje okupantai perima žemės ūkio įmonių turtą, verčia įmones sėti Rusijos Federacijos naudai, išveža produkciją iš sandėlių, verčia darbuotojus dirbti. Nesutinkantiems gresia fizinis smurtas“, – teigiama pareiškime.

Šaltinių teigimu, įsibrovėlių grupuotėms vadovauja separatistas.

 

22:00

Melitopolio rajone vietos gyventojas nuplėšė Rusijos vėliavą ir išmetė ją į šiukšlių dėžę

Štai toks požiūris į Rusijos simbolius okupuotose Ukrainos teritorijose.

 

21:50

Rusijos kariai apšaudė Dniepropetrovsko sritį – nukentėjo geležinkelių infrastruktūra

Rusų kariai dar kartą apšaudė Dniepropetrovsko sritį. Šįkart smogta Novomoskovsko rajono geležinkelių infrastruktūrai. Laimei, niekas nežuvo.

Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka apie sprogdinimą pasakojo savo asmeniniame „Facebook“ puslapyje.

„Turime tris raketų smūgius į geležinkelio infrastruktūrą Novomoskovsko rajone. Visi gyvi. Geležinkelio linija ir kontaktinis tinklas sudaužyti į gabalus. Kol kas neaišku, ar mes galėsime atnaujinti eismą“, – rašė V. Rezničenka.

Vakar rusai taip pat apšaudė Dniepropetrovsko sritį. Jie smogė iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginio „Uraganas“. Žmonės ir namai nebuvo subombarduoti, tačiau buvo sugadintos svarbios komunikacijos, laimei, jos buvo greitai sutvarkytos ir žmonėms buvo atstatytas elektros ir vandens tiekimas.

 

21:25

Estijos parlamentas genocidu pripažino Rusijos agresiją prieš Ukrainą

Estijos parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė pareiškimą, kuriuo į Ukrainą įsiveržusios Rusijos veiksmus pripažino karo nusikaltimais ir genocidu.

Prieš balsavimą Rygikoge kalbą pasakiusi Ukrainos delegacijos vadovė Olena Šuliak pareiškė, kad šis žingsnis yra svarbus ne tik dešimčių tūkstančių žuvusiųjų atminimui, bet ir patyrusiems kankinimą, prievartą bei niokojimą.

„Toks nusikaltimų klasifikavimas nulems nepakeičiamą pasmerkimą – pradedant kaltininkais ir baigiant asmeniškai [Rusijos prezidentu] Vladimiru Putinu“, – sakė ji.

O. Šuliak paragino padaryti viską, kas įmanoma, kad genocidas būtų nutrauktas.

„Mūsų bendra atsakomybė yra užtikrinti, kad tai daugiau niekada nepasikartotų – niekada, niekur, jokioje šalyje. Tikiu, kad kartu galime pasiekti šį tikslą“, – kalbėjo ji.

Estijos parlamentas pareiškimą „Dėl Rusijos Federacijos įvykdytų karo nusikaltimų ir genocido Ukrainoje“ priėmė 86 balsais „už“.

Šiame dokumente Rusijos pajėgos kaltinamos sistemingu ir masiniu ukrainiečių žudymu ideologiniais motyvais.

„Laikinai okupuotose teritorijose, ypač Bučos, Borodiankos, Hostomelio, Irpinės, Mariupolio miestuose ir daugelyje kitų Ukrainos gyvenviečių, Rusijos Federacija vykdė genocido veiksmus – be kita ko, masinius žiaurumus prieš civilius gyventojus. Užfiksuota žudymo, priverstinio dingimo, trėmimo, įkalinimo, kankinimo, žaginimo ir lavonų išniekinimo atvejų“, – rašoma pareiškime.

Rygikogas paragino kitas valstybes šiuos Rusijos veiksmus pripažinti genocidu, ištirti įtariamus nusikaltimus ir šiuo tikslu įsteigti tarptautinį teismą.

Be to, estų parlamentarai pakvietė tarptautinę bendruomenę sugriežtinti sankcijas Maskvai visiškai nutraukiant rusiškų energijos išteklių importą, o Ukrainai – teikti daugiau humanitarinės ir karinės pagalbos.

 

20:50

PAR vadovas telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa), sulaukęs griežtos kritikos dėl atsisakymo pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį sakė kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

S. Ramaphosa socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu, „kad aptartų konfliktą Ukrainoje ir jo tragišką žmogiškąją kainą bei pasekmes pasauliui“.

„Sutinkame, kad derybomis reikia užbaigti konfliktą, kuris padarė poveikį Ukrainos vietai pasaulinėse tiekimo grandinėse, įskaitant jos, kaip pagrindinės maisto eksportuotojos į mūsų žemyną, pozicijai“, – sakė C. Ramaphosa.

Pietų Afrika, labiausiai išsivysčiusi valstybė Afrikoje, ilgą laiką nepalaikė nė vienos iš šalių, Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją į Ukrainą.

Nepaisant kilusio pasipiktinimo dėl tokios jos pozicijos, PAR tvirtina, kad derybos yra geriausias būdas karui užbaigti.

Be to, PAR keletą kartų susilaikė Jungtinių Tautų narėms balsuojant dėl baudžiamųjų priemonių Rusijai.

Dešimtys kitų Afrikos valstybių taip pat nebalsavo prieš Rusiją Jungtinėse Tautose.

Pasak C. Ramaphosos, V. Zelenskis „ateityje numato glaudesnius santykius su Afrika“.

V. Zelenskis prašo galimybės kreiptis į Afrikos Sąjungą, nurodė dabartinis bloko pirmininkas Senegalo prezidentas Macky Sallas (Makis Salas).

 

20:30

Mariupolio meras: rusai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse

Apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras Vadymas Boičenka sako, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.

Pasak V. Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.

Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes kaip vieną iš instrumentų“.

Jis teigė, kad rusai iškasė didžiulius griovius netoli Manhušo, už 20 km į vakarus nuo Mariupolio.

„Jie sunkvežimiais veža žuvusių Mariupolio gyventojų kūnus ir meta juos į tuos griovius“, – nurodė V. Boičenka per internetinę spaudos konferenciją.

„Jie slepia savo karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

 

20:00

Kyjivas: namo grįžo 19 Rusijos nelaisvėn paimtų ukrainiečių

Ukraina pranešė susigrąžinusi 19 Rusijos į nelaisvę paimtų kariškių ir civilių gyventojų, įvykus vėliausiam apsikeitimui belaisviais nuo karo pradžios prieš beveik du mėnesius.

„Šiandien namo grąžiname 19 žmonių, įskaitant 10 karių, įskaitant du karininkus, taip pat devynis civilius gyventojus“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Ji detaliau nekomentavo apsikeitimo, todėl lieka neaišku, kur ir kada jis įvyko, taip pat, ar Ukraina grąžino belaisvių Maskvai.

„Šį kartą tarp paleistų asmenų yra sužeistųjų, o tai labai svarbu – juk dabar jie galės gauti visavertį gydymą ir reabilitaciją“, – nurodė I. Vereščuk.

Šis apsikeitimas su Rusija yra vėliausias, apie kurį pranešė Ukraina nuo Kremliaus įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Maskva nepatvirtino, kad buvo apsikeista belaisviais – taigi, neaišku, kiek galėjo būti perduota rusų karių.

Anot I. Vereščuk, apsikeitimas tapo įmanomas asmeniškai prisidėjus prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Tai įvyko abiem pusėms parodžius vaizdo įrašus su belaisviais.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos paskelbtame įraše sulaikytas prorusiškas magnatas ir prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčukas sako norįs būti iškeistas į civilius gyventojus bei karius iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio.

Tuo metu Rusija parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip vienas Jungtinės Karalystės pilietis ir kitas vyras – irgi pristatomas kaip šios šalies pilietis – reikalauja, kad premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) derėtųsi dėl jų paleidimo. Abu asmenys, kaip teigiama, buvo paimti į nelaisvę, kai kovojo Ukrainos pusėje.

 

19:40

Rusijos technikos judėjimo intensyvumas Baltarusijos teritorijoje sumažėjo

Rusai tęsia puolimą rytų Ukrainoje siekdami visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sritis. Tuo pačiu metu užfiksuotas reikšmingas Rusijos karinės technikos judėjimo Baltarusijos teritorijoje intensyvumo sumažėjimas.

„Ukrinform“ duomenimis, apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.

„Tuo pačiu metu raketų ir bombų smūgiai karinei ir civilinei infrastruktūrai visoje Ukrainoje nesiliauja“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad Voluinės, Polisijos ir Severskio kryptimis priešas aktyvių veiksmų nesiėmė, puolamųjų grupių formavimosi požymių nerasta.

Situacija Slobožanščinoje iš esmės nepasikeitė.

Dalinė Charkivo blokada tęsiasi, laikinai okupuotoje Charkivo srities teritorijoje okupacinės pajėgos draudžia vietos gyventojų judėjimą, blokuojamas humanitarinės pagalbos pristatymas.

Be to, rusai bandė visiškai kontroliuoti Mariupolį. Jie toliau vykdė oro antskrydžius ir bandė užpulti jūrų uosto ir Azovstal gamyklos teritoriją.

Laikinai užimtoje Chersono srities teritorijoje rusų valdžia paskelbė apie vyrų mobilizaciją. Be to, pagal turimą informaciją gegužės 1-ąją numatomas vadinamasis „referendumas“ okupuotoje Chersono srities dalyje. O gegužės 2-10 dienomis – „surašymas“. Vietos gyventojams draudžiama judėti tarp gyvenviečių.

 

19:18

Zaporožės srityje Nacionalinė gvardija numušė rusų sraigtasparnį Ka-52

Nacionalinė gvardija pažymėjo, kad tai vienas naujausių Rusijos kovinių lėktuvų vienetų, kuris yra rusų arsenale. Šiame sraigtasparnyje sumontuota prieštankinių raketų sistema, pabūklo instaliacija su lazerine nukreipimo sistema, oro bombos ir kiti ginklai.

 

19:05

Palydovas užfiksavo didžiulę masinę kapavietę Mangušo kaime, esančiame netoli Mariupolio

Spėjama, kad jame yra užkasti rusų Mariupolyje nužudytų civilių žmonių kūnai.

18:57

Rusija įvedė kelionių draudimus JAV viceprezidentei, M. Zuckerbergui, dar 27 amerikiečiams

Rusija ketvirtadienį paskelbė kelionių draudimus JAV viceprezidentei Kamalai Harris (Kamalai Haris), „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui (Markui Zakerbergui) ir dar 27 žymiems amerikiečiams, atsakydama į sankcijas, įvestas dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kelionių draudimas, kuris taip pat taikomas aukščiausiems Pentagono pareigūnams, JAV verslo lyderiams ir žurnalistams, galios „neribotą laiką“.

 

18:35

Ispanija perduos Ukrainai 200 tonų karinės įrangos

Ispanija išsiuntė Ukrainai 200 tonų karinės įrangos, įskaitant sunkiąsias kovos mašinas ir šaudmenis, ketvirtadienį per vizitą Kyjive pranešė ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas).

„Tai lig šiol didžiausia siunta, daugiau nei dvigubai viršijanti tai, ką siuntėme iki šiol“, – pareiškė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen (Mete Frederiksen).

Ispanų karinis laivas su šia įranga ketvirtadienį išplaukė iš Ispanijos uosto į Lenkiją, iš kur krovinys bus gabenamas į Ukrainą, nurodė P. Sanchezas.

„Laive yra 30 sunkvežimių, kelios specialios sunkiosios transporto priemonės ir 10 mažų transporto priemonių, pakrautų karine medžiaga, kuri bus perduota Ukrainai“, – pridūrė jis.

P. Sanchezas ir jo kolegė danė anksčiau ketvirtadienį atvyko į Kyjivą derybų su V. Zelenskiu. Virtinė Europos lyderių pastarosiomis savaitėmis jau pabuvojo Ukrainoje, siekdami pademonstruoti paramą su Maskvos invazija kovojančiai šaliai.

„Likau priblokštas, Borodiankos gatvėse pamatęs [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo siaubą ir žiaurumus“, – anksčiau ketvirtadienį tviteryje parašė P. Sanchezas, drauge su M. Frederiksen apsilankęs karo nuniokotame mieste netoli Kyjivo.

Madridas išsiuntė Ukrainai apie tuziną lėktuvų, gabenančių „šimtus tonų“ ginklų ir humanitarinių atsargų, pirmadienį pranešė ispanų gynybos ministrė Margarita Robles.

Demonstruodamas paramą Kyjivui, P. Sachezas pirmadienį paskelbė, kad jo šalis „po kelių dienų“ vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje.

Ši diplomatinė atstovybė sustabdė savo veiklą praėjus dienai nuo vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos.

Ispanija taip pat priėmė 134 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių; iš jų 64 tūkst. gavo laikiną apsaugą, įskaitant apgyvendinimą ir leidimą dirbti.

 

18:20

JK paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams, atsakingiems už „žiaurumų vykdymą fronte“.

JK užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį informavo, kad sankcijos bus taikomos keliems Rusijos generolams ir kariuomenės vadams, įskaitant pulkininką leitenantą Azatbeką Omurbekovą.

Pasak pareigūnų, vadinamasis „Bučos skerdikas“ vadovavo pajėgoms, užėmusioms netoli Kyjivo esantį miestą, iš kur vėliau pasirodė daugybė pranešimų apie karo nusikaltimus ir civilių žudynes.

A. Omurbekovui ir dar keliems pareigūnams taikomas kelionių draudimas, įšaldytos jų lėšos.

JK pareigūnai ketvirtadienį taip pat pranešė, kad plečia savo sankcijų sąrašą, įtraukdami įmones ir asmenis, remiančius Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Tarp tokių yra Olegas Beloziorovas, geležinkelių kompanijos „Rossijskije železnyje dorogi“ generalinis direktorius, ir Rusijos ginklų tiekėjai bei gamintojai, tokie kaip koncernas „Kalašnikov“.

 

17:55

Vokietija sutarė su partneriais Rytų Europoje dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai

Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht).

„Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht.

Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.

Pasak jos, ginkluotė turi būti pristatyta greitai, nes „kariniai ekspertai sutaria, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos Ukrainos kovai su Rusija“.

Dalis tankų bus T-72 modelio iš Slovėnijos, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, patvirtindamas Vokietijos žiniasklaidos pranešimus.

Bus perduota ir šarvuočių „Fuchs“ bei pėstininkų kovos mašinų „Marder“, sakė šaltinis.

Anot Ch. Lambrecht, Berlynas apmokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“; jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.

Pati Vokietija pati negali perduoti „Panzerhaubitze 2000“ artilerijos sistemų, nes šalies kariuomenė „neturi atsargų“, pareiškė Ch. Lambrecht ir pridūrė: „Tačiau jei galėsime surengti mokymus, taip ir padarysime.“

Vokietija sulaukė kritikos dėl atsisakymo tiesiogiai siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nors jos vis daugiau pristato tokios sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Čekija ir Nyderlandai.

Berlynas teigia, kad dešimtmečius nepakankamai finansavimo sulaukdavusi kariuomenė paprasčiausiai nėra pajėgi siųsti ginkluotę, kurios nori Ukraina.

Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) neseniai užsiminė, kad Rytų Europos partneriai galėtų perduoti Ukrainai senesnių, rusų gamybos „ginklų sistemų“.

Paklausta, ar Vokietija tikrai negali tiekti sunkiosios ginkluotės iš Bundesvero atsargų, Ch. Lambrecht atsakė, kad tai neįmanoma, „norint ir toliau užtikrinti šalies ir sąjungininkų gynybą“.

„Ateityje turime būti daug geriau aprūpinti. Nebegalime leisti, kad Bundesveras būtų toks apribotas, kad atsidurtume tokioje padėtyje, kokioje esame šiuo metu“, – pareiškė gynybos ministrė.

 

17:45

J. Bidenas paskelbė apie naują 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. dolerių (736 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai.

Pasak J. Bideno, ši parama padės Kyjivo pajėgoms kovoti su rusų kariuomene Donbaso regione.

„Šį paketą sudaro sunkioji artilerijos ginkluotė, dešimtys haubicų ir 144 tūkst. šovinių, skirtų šioms haubicoms. Į jį taip pat įtraukta daugiau taktinių bepiločių orlaivių“, – nurodė JAV prezidentas.

Jis taip pat patikino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neperims Ukrainos kontrolės.

„Mūsų vidaus vienybė su mūsų sąjungininkais ir partneriais, taip pat mūsų vienybė su Ukrainos žmonėmis siunčia aiškią žinią V. Putinui: jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visos Ukrainos. To nebus“, – pabrėžė J. Bidenas.

 

17:15

Zaporižią pasiekė trys autobusai su iš Mariupolio evakuotais žmonėmis

Į Zaporižią ketvirtadienį atvyko trys mokykliniai autobusai su evakuotais žmonėmis iš Mariupolio, kuriems pavyko pravažiuoti pro Rusijos pajėgų okupuotą teritoriją, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Autobusuose, atvažiavusiuose atidarius humanitarinį koridorių iš Mariupolio, buvo matyti evakuoti moterys ir vaikai. Dėl pietų Ukrainoje vykstančių įnirtingų kovų anksčiau suformuoti humanitarinį koridorių daug kartų nepavyko.

 

16.50

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paskelbė kalinių mainų rezultatus.

Iš nelaisvės grąžinta 19 žmonių – 10 kariškių ir 9 civiliai.

16.30

Morgas Bučoje

Kūnai čia atvežami po apžiūrų ir ekshumacijų. Kai kurių neįmanoma atpažinti ir identifikuoti, rašo Ukrainos žiniasklaida.

 

16.11

Ukraina ragina skubiai evakuoti žmones iš Mariupolio gamyklos

Ukraina ketvirtadienį paragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių, kad iš Rusijos pajėgų apsiaustos Mariupolio gamyklos „Azovstal“ būtų evakuoti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

„Šimtai civilių gyventojų, vaikų, sužeistų ukrainiečių gynėjų yra įstrigę gamyklos slėptuvėse. Jie beveik neturi maisto, vandens, būtiniausių vaistų. Būtina skubiai atverti humanitarinį koridorių iš gamyklos „Azovstal“ ir garantuoti, kad žmonės bus saugūs“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame socialinėje žiniasklaidoje.

15.40

Izyumo regione, kur šiuo metu vyksta kautynės, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos lėktuvą Su-34.

Tai paskelbė Charkivo srities administracijos vadovas Olegas Sinegubovas, rašo „Unian“.

 

15.05

Rusų okupantai apie 13 val. paleido dvi raketas į Zaporižę, aukų nėra, praneša Ukrainos žinoiasklaida.

Tuo pat metu buvo pranešta apie traukinio „Zaporižė – Lvovas“ apgadinimą

14.48

Rusų okupantai kontroliuoja apie pusę Popasnajos miesto, kuriame nuolat vyksta kovos. Tai pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Sergejus Gaidai.

Anot jo, nuo Rusijos invazijos į Popasnają pradžios žuvo daugiau nei 100 žmonių. Mieste vis dar gyvena daugiau nei 2,5 tūkst. gyventojų.

„Gatvės mūšiai vyksta be perstojo, žmonės gyvena bombų slėptuvėse, negali išeiti į lauką dėl apšaudymų dažnumo. Popasnojoje nėra išlikusių namų. Šiuo metu medicininę priežiūrą gali teikti tik karo gydytojai“, – rašė Gaidai.

14.25

JAV ir sąjungininkai perspėja apie gresiančias Rusijos kibernetines atakas

Penkios šalys sąjungininkės, įskaitant Jungtines Valstijas, trečiadienį perspėjo, kad nuolat atnaujinami žvalgybos duomenys rodo, jog Rusija ketina surengti galingų kibernetinių atakų prieš varžoves, remiančias Ukrainą.

Žvalgybos srityje glaudžiai bendradarbiaujančios vadinamosios „Penkių akių“ grupės, sudarytos iš JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos, narės nurodė, kad Maskva taip pat gali skatinti esamas kibernetinių nusikaltėlių grupes rengti atakas prieš vyriausybes, institucijas ir verslo įmones.

„Atnaujinami žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos vyriausybė tyrinėja galimybes potencialioms kibernetinėms atakoms, sakoma „Penkių akių“ oficialiame perspėjime apie kibernetinę grėsmę.

„Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą organizacijos regione ir už jo ribų gali būti paveiktos intensyvėjančios žalingos kibernetinės veiklos, – nurodoma pranešime. – Ši veikla gali būti atsakas į Rusijai primestą beprecedentę ekonominę kainą, taip pat į materialinę paramą [Ukrainai], teikiamą Jungtinių ir JAV sąjungininkių bei partnerių.“

Be to, „kai kurios kibernetinių nusikaltėlių grupuotės neseniai viešai pažadėjo paramą Rusijos vyriausybei“.

„Kai kurios grupės taip pat grasino vykdyti kibernetines operacijas prieš šalis ir organizacijas, teikiančias materialinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma pranešime.

14.02

Kyjivo morguose – 1 020 žuvusių civilių kūnų

Rusijos kariams Ukrainoje atsitraukus iš sostinės apylinkėse esančių miestų Kyjivo regiono morguose saugoma daugiau nei 1 tūkst. civilių gyventojų kūnų, ketvirtadienį pranešė viena ukrainiečių aukšto rango pareigūnė. 

„Viso Kijevo regiono teritorijose buvo aptikta 1 020 civilių kūnų – tik civilių," – naujienų agentūrai AFP Borodiankoje sakė Ukrainos premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna. 

„Tai yra tik civiliai, surinkti iš pastatų ir gatvėse“, – sakė ji ir patikslino, kad jie žuvo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje vasario pabaigoje.

Anksčiau policija pranešė, kad maždaug už 54 km nuo Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių. Visi jie buvo palaidoti dvejose bendrose kapavietėse.

Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas nurodė, kad visi jie buvo „nužudyti arba mirtinai nukankinti“.

13.40

Šalia Kyjivo rasti devynių civilių lavonai, kai kurie – su kankinimo žymėmis

Šalia Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių, pranešė policijos aukšto rango pareigūnas. 

„Šiuos žmones nužudė okupantai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių. Noriu pabrėžti, kad šie žmonės buvo civiliai. Rusijos kariuomenė sąmoningai šaudė į civilius, kurie nesipriešino“, – naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sakė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Niebytovas. 

13.10

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk reikalauja skubiai organizuoti humanitarinį koridorių iš Mariupolyje esančio didžiulio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekso. 

Vereščiuko teigimu, gamyklos teritorijoje yra apie tūkstantis civilių ir apie 500 sužeistų ukrainiečių karių.

12.30

Ukraina ketina pradėti streiką dėl Krymo tilto, kurį Rusija naudoja kaip pagrindinį logistikos maršrutą kariniams gabenimams.

„Jei bus galimybė tai padaryti, būtinai tai padarysime“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

 

11.55

Nikolajevo srityje yra užimta apie 20 kaimų. Apie tai pranešė Nikolajevo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Į pietus nuo Snigirevkos yra užimti Nikolajevo srities kaimai. Sunku pasakyti, kiek, fronto linija keičiasi. Apie 20“, – pasakojo Kimas.

„Kai kuriuose kaimuose, net jei nėra rusų kariuomenės, bet jie yra užimti, humanoitariniai kroviniai atkeliauja iš Chersono srities. Dalis humanitarinių krovinių keliauja koridoriais“, – pridūrė jis.

11.42

Vakarykščio Nikolajevo apšaudymo pasekmės. Suniokoti pastatai ir automobiliai.

11.15

Charkivas. Vakarykštis Saltovkos turgaus rusų okupantų gaujos gaudynės, rašo „Unian“.

 

10:53

V. Putinas liepė nešturmuoti paskutinės Mariupolio gynėjų tvirtovės

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pagyrė Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio „išvadavimą“ ir nurodė nešturmuoti paskutinės ukrainiečių pajėgų tebekontroliuojamos teritorijos – didžiulio metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso.

„Užblokuokite šią pramonės teritoriją, kad neištrūktų nė musė“, – per televizijos parodytą susitikimą su gynybos ministru Sergejumi Šoigu sakė V. Putinas. Jis pridūrė, kad būtų „nepraktiška“ šturmuoti didžiulę pramonės zoną, kurioje, pasak S. Šoigu, tebėra likę daugiau kaip 2 000 Ukrainos karių.

Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną V. Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.

Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Mariupolyje dėl intensyvių apšaudymų ir bombardavimų didelės miesto dalys virto griuvėsiais. Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš „Azovstal“ komplekso. Maskva anksčiau paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

10:04

Ispanijos ir Danijos premjerai atvyko į Kyjivą

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ir Danijos vyriausybės vadovė Mette Frederiksen  (Metė Frederiksen) ketvirtadienį atvyko į karo sąlygomis gyvenantį Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Madrido vyriausybė.

P. Sanchezas sakė perduosiantis V. Zelenskiui Europos Sąjungos ir Ispanijos „aiškų įsipareigojimą... taikai“.

9:43

Keturi ukrainiečius evakuojantys autobusai išvyko iš Mariupolio

Keturiems evakuacijos autobusams trečiadienį pavyko evakuacijos koridoriumi išvykti iš apgulto Mariupolio miesto, ketvirtadienį pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk.

„Jie praleido naktį Berdianske, o dabar vyksta į Vasilivką, – sakoma I. Vereščiukos pareiškime „Telegram“. – Greitai jų laukiame Zaporižioje.“

Ji trečiadienį teigė, kad su rusais buvo susitarta dėl evakuacijos koridoriaus moterims, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Jie turėjo susirinkti Ševčenkos bulvare prie uostamiesčio prekybos centro 14 val. vietiniu laiku, tačiau pareigūnai teigė, kad viskas klostėsi ne taip, kaip tikėtasi.

„Dėl to, kad nekontroliavo savo kariuomenės, okupantai negalėjo užtikrinti tinkamų paliaubų, – trečiadienį sakė I. Vereščiuk. Be to, dėl būdingo netvarkingumo ir aplaidumo okupantai nesugebėjo laiku nuvežti žmonių iki vietos, kur laukė dešimtys mūsų autobusų ir greitosios pagalbos automobilių.“

Pareigūnų teigimu, dešimtys tūkstančių civilių gyventojų tebėra Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje, kuris ištvėrė kelias savaites intensyvių bombardavimų.

Kyjive atnaujintas eismas „raudonąja“ metro atšaka

Traukiniai be sustojimų kursuoja Maidano Nezaležnosti, Kresčatyko, Dnipro, Hidroparko ir Klovskos stotyse. Požeminės stotys ir toliau priima žmones visą parą.

9:16

Ukrainos Aukščiausioji Rada praneša, kad daugiau nei 584 vaikai buvo sužeisti Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos vykdomos plataus masto ginkluotos agresijos. Pranešama, kad mirė 208 vaikai, 376 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų.

8:33

Severodonetske neliko nė vieno maisto sandėlio

Rubižnėje ir Novodružeske įsibrovėliai sugriovė 5 privačius namus. „Didelė dalis nuostolių, kuriuos sukėlė Rusija praėjusią dieną, buvo Rubižnėje ir Novodružeske. Dar penki namai tapo netinkami gyventi, jau nekalbant apie infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Severodonetske neliko nei vieno išlikusio maisto sandėlio. Rusai juos sunaikino. Žmonės maistą gauna tik per humanitarinę pagalbą“, – sakė Sergėjus Gaidai.

8:28

Dar devyni mirusieji rasti Borodiankoje

Kyjivo srities policija Borodjankoje aptiko dar du kapus su devynių vietinių gyventojų, žuvusių per Rusijos okupaciją mieste, kūnais. Viename kape rasti dviejų 35 metų vyrų ir 15 metų mergaitės kūnai, kitame – keturių vyrų ir dviejų moterų. Pasak policijos viršininko Andrejaus Nebytovo, kai kurių nužudytųjų kūnai turi kankinimo žymių.

7:55

Sunkiosios ginkluotės trūkumas

CNN praneša, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, jog jo pajėgos neturi pakankamai „rimtų ir sunkiųjų“ ginklų, kad nugalėtų Rusijos armiją Mariupolyje. Jis sakė, kad yra du būdai, kaip užbaigti priešpriešą mieste: „[Pirmasis] susijęs su rimtais ir sunkiaisiais ginklais […] Antrasis kelias yra diplomatinis. Kol kas Rusija su tuo nesutiko“. Pasak jo, mieste tebėra įstrigę apie 120 000 žmonių.

Ukrainos pareigūnai „pasiruošę“ deryboms dėl Mariupolio evakuacijos

Du aukščiausi Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad yra pasirengę vykti į Mariupolį tartis dėl karių ir civilių evakuacijos, sakė Ukrainos Azovo pulko kapitonas Svjatoslavas Palamaras. Evakuacijos koridorius iš miesto trečiadienį „neveikė taip, kaip planuota“, sakė Ukrainos vicepremjeras.

Rusai užėmė Rubižnės centrą

Socialiniuose tinkluose ir CNN patvirtintuose vaizdo įrašuose matyti, kad Rusijos pajėgos Ukrainos Luhansko srityje užėmė Rubižnės centrą ir netoliese esantį Kreminos kaimą. Vaizdo įrašai paskelbti po to, kai regiono karinis administratorius pareiškė, kad 80 proc. Luhansko srities yra kontroliuojama Rusijos.

Oro pajėgų papildomos dalys

Ukrainos oro pajėgos papildė savo orlaivių parką apie 20 veikiančių orlaivių dėl atsarginių dalių papildymo, pranešė aukštas JAV gynybos pareigūnas. Nenurodydamas, kuri šalis tiekė dalis, pareigūnas teigė, kad JAV ir kitos šalys stengėsi, kad Ukraina „gautų reikalingas dalis, kad jos galėtų patekti į orą“.

Daugiau JAV pagalbos Ukrainai

JAV paskelbs naują saugumo pagalbos Ukrainai etapą „labai greitai“, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. CNN anksčiau pranešė, kad JAV ruošia dar vieną 800 milijonų dolerių karinės pagalbos paketą.

Naujos sankcijos

JAV pristatė naujausią sankcijų Rusijai paketą, šį kartą nusitaikyta į svarbų komercinį banką ir „pasaulinį tinklą, kurį sudaro daugiau nei 40 asmenų ir subjektų, kuriam vadovauja į JAV sąrašą įtrauktas Rusijos oligarchas Konstantinas Malofejevas“.

Rusija išbando tarpžemyninę balistinę raketą

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad atliko savo tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandomąjį paleidimą, skelbia CNN. Raketa buvo paleista iš Archangelsko srities Rusijos šiaurėje link Kuros poligono Rusijos tolimuosiuose rytuose. JAV buvo informuota prieš raketos bandymą ir atidžiai jį sekė. „Tokie bandymai yra įprasti“, – sakė Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby.

7:52

JAV iždo sekretorė, Ukrainos ministras išėjo iš G-20 susitikimo kalbant Rusijos atstovui

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) ir Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo, kai pradėjo kalbėti Rusijos atstovas.  

Dar keli finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai taip pat išėjo iš salės, pranešė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes renginys buvo neviešas. Kai kurie susitikime virtualiai dalyvavę ministrai ir centrinių bankų vadovai išjungė kameras, kai kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.  

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki), komentuodama J. Yellen išėjimą iš susitikimo, sakė: „Be abejo, mes palaikome jos žingsnius, ir tai rodo, kad prezidentas Putinas ir Rusija tapo parijais pasaulinėje arenoje.“ 

Incidentas įvyko per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimus, kuriuose finansų vadovai bando spręsti opiausias pasaulio problemas. Jų metų dėmesio centre atsidūrė žiaurūs Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, o Iždo departamento pareigūnai anksčiau šią savaitę sakė, kad Y. Jellen stengsis vengti kontaktų su rusais, virtualiai dalyvausiančiais kai kuriuose G-20 susitikimuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš G-20 – didžiausias pasaulio ekonomikas vienijančio tarptautinio forumo, skatinančio šalių ekonominį bendradarbiavimą. Lapkritį numatytas G-20 viršūnių susitikimas vyks Indonezijoje. Didysis septynetas (G-7), kuriam Rusija nepriklauso, trečiadienį vakare išplatintame pareiškime nurodė: „Tarptautinės organizacijos ir daugiašaliai forumai nebeturėtų vykdyti savo veiklos su Rusija įprastu būdu... Todėl apgailestaujame dėl Rusijos dalyvavimo tarptautiniuose forumuose, įskaitant G-20, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko šios savaitės susitikimus.“

Anksčiau Rusija priklausė tuometiniam Didžiajam aštuonetui (G-8), tačiau jos narystė buvo suspenduota 2014 metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Indonezijos finansų ministrė Sri Mulyani Indrawati (Sri Muljani Indravati), paklausta apie Rusijos dalyvavimą G-20 susitikimuose ir ministrų išėjimą iš trečiadienio posėdžio, sakė, kad šis daugiašalis forumas yra vieta, kur visi nariai ir pakviestieji gali reikšti savo nuomonę. J. Psaki pakartojo JAV administracijos poziciją, kad G-20 ir kituose tarptautiniuose forumuose, kalbant apie Rusiją, „negalime elgtis įprastai“. 

7:15

Rusijos pajėgos kontroliuoja 80 proc. Luhansko srities

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja 80 proc. srities, kartu su piečiau esančia Donecko sritimi sudarančios Donbaso regioną, teritorijos.

Vienas iš Rusijos pradėjo naujo intensyvaus puolimo Ukrainos rytuose tikslų – išplėsti Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamą teritoriją visame Donbaso regione.

Prieš Rusijai įsiveržiant vasario 24 dieną, Kyjivo vyriausybė kontroliavo 60 proc. Luhansko srities teritorijos.

Srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos, šią savaitę atnaujinusios puolimą rytų ir pietų Ukrainoje, suintensyvino atakas Luhansko srityje.

Pasak pareigūno, užėmusios Kreminos miestelį rusų pajėgos dabar kelia pavojų Rubižnei ir Popasnai. Jis taip pat ragino visus gyventojus nedelsiant evakuotis.

Tuo metu Donecko srityje taip pat vyko itin įnirtingos kautynės, ypač aplink apsiaustą Mariupolio uostamiestį ir jo teritorijoje.