Karas Ukrainoje: Rusijai siūloma tartis dėl karių evakuacijos Mariupolyje (nuolat atnaujinama)

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

---

213363

Rusijos kariuomenė apšaudo svarbiausius Ukrainos infrastruktūros objektus įvairiuose šalies miestuose. Atkakli kova vyksta Mariupolyje, „Azovstal“ gamykloje esantys Mariupolio gynėjai skelbia, kad jiems liko „paskutinės dienos arba paskutinės valandos“. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad rytiniame Donbaso regione kautynės suintensyvėjo. Rusai bando tęsti puolimo operacijas rytinėje operatyvinėje zonoje, siekdami visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, nenustoja paleisti raketų ir bombų smūgių karinei ir civilinei infrastruktūrai visoje Ukrainoje.

Apie svarbiausius praėjusios paros karo Ukrainoje įvykius skaitykite čia.

22:47

JAV išplėtė sankcijas Rusijai

Apribojimai bus taikomi dar 30 fizinių ir 40 juridinių asmenų, tarp jų ir „Transcapitalbank“ bei „Otkritie Bank“.

22:31

Mariupolio evakuacija trečiadienį nevyko taip, kaip planuota

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad evakuacijos koridorius iš apsiausto Mariupolio miesto trečiadienį neveikė taip, kaip planuota, bet pažadėjo ketvirtadienį atnaujinti pastangas evakuoti civilius.

„Rusija pakankamai nekontroliavo savo karių vietoje, todėl jie nesugebėjo užtikrinti ugnies nutraukimo. Be to, dėl organizacijos trūkumo ir aplaidumo okupantai negalėjo laiku nugabenti žmonių ten, kur jų laukė dešimtys mūsų autobusų ir greitosios pagalbos automobilių“, – „Telegram“ rašė ji.

Mariupolio meras paragino miesto gyventojus evakuotis koridoriumi, apie kurį anksčiau tą pačią dieną paskelbė I. Vereščiuk, įskaitant tris susirinkimo punktus.

I. Vereščiuk neatskleidė, kiek žmonių susirinko, bet patikino, kad ketvirtadienį evakuaciją bus bandoma atnaujinti.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko trečiadienį per televiziją sakė, kad koridoriuje į autobusus įlipo mažiau žmonių nei tikėtasi.

„Žmonės susirinko surinkimo punktuose, bet tik nedaugelis įlipo į autobusus. Dabar kai kurie iš tų autobusų važiuoja Rusijos nustatytu maršrutu link Ukrainos kontroliuojamos teritorijos“, – sakė jis.

21:59

Ukraina: į Rusiją išvežta 500 tūkstančių ukrainiečių

Maskva iš Ukrainos į Rusiją deportavo 500 tūkst. žmonių, Europos Parlamento nariams sakė Ukrainos parlamento humanitarinio komiteto vadovas Mykyta Poturajevas, rašo BBC. M. Poturajevas paragino Raudonajį Kryžių užmegzti ryšį su dingusiaisiais.

„Pusė milijono Ukrainos piliečių buvo deportuoti iš Ukrainos į Rusijos Federaciją be jų sutikimo“ – sakė jis

„Deja, kol kas nėra galimybės net (užmegzti) kontaktą su šiais žmonėmis“, – europarlamentarams vaizdo ryšiu sakė M. Poturajevas.

Ukrainos vyriausybė šį mėnesį pareiškė, kad ukrainiečiai vaikai atskiriami nuo tėvų, siekiant, kad juos įvaikintų rusų šeimos.

21:36

Netoli Severodonecko ukrainiečiai eliminavo Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 57-osios brigados kuopos vadą

Luhansko regione Ukrainos ginkluotosios pajėgos eliminavo Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 57-osios motorizuotos šaulių brigados kuopos vadą. Jis atvyko iš Bikino miesto Chabarovsko krašte.

Kuopos vadas žuvo mūšiuose netoli Severodonecko, pranešė žurnalistas Jurijus Butusovas.

Pasak jo, netoli Severodonetsko buvo pašalintas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 57-osios brigados motorizuotos šaulių brigados kuopos vadas kapitonas Dubininas D. V.

„Jo šeima, žinoma, bus nusiminusi, nes jis neturėjo laiko išsiųsti namo nei mikrobangų krosnelės, nei skalbimo mašinos“, – ironiškai prie internete pasidalintos vado nuotraukos prirašė J. Butusovas.

21:15

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 milijonus

20:43

V. Putinas dėl Ukrainos konfliktuoja su Rusijos Federacijos generaliniu štabu: ekspertas atskleidė detales

Rusijos vadovas konfliktuoja su šalies ginkluotojų pajėgų generaliniu štabu dėl karo Ukrainoje. Tai „Radio NV“ pasakojo karo ekspertas Olegas Ždanovas.

O. Ždanovas prognozuoja, kad konfliktas gali baigtis krize Rusijos Gynybos ministerijoje. Pasak eksperto, V. Putinas iš karių reikalauja greitų pergalių, tačiau Rusijos generalinis štabas supranta, kad jų pasiekti nepavyks.

„Netgi buvo bandoma įtikinti Putiną atsisakyti šio puolimo, kad būtų išsaugota bent dalis Rusijos ginkluotojų pajėgų. Tačiau jis nepakeitė savo nuomonės ir sakė, kad būtina tęsti, kad viskas vyksta pagal planą. Manau, tai gali sukelti karštligišką valdymo krizę Rusijos federacijoje, pirmiausia Gynybos ministerijoje“, – sakė O. Ždanovas.

Kaip pranešė UNIAN, kai kurie V. Putino elito nariai vyriausybėje ir valstybinėse įmonėse mano, kad Rusijos karių invazija į Ukrainą buvo katastrofiška klaida, kuri šalį nublokš daugeliu metų atgal.

20:27

V. Zelenskis pasiryžęs rusų karius iškeisti į evakuaciją Mariupolyje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tebėra pasirengęs iškeisti rusų karo belaisvius mainais į saugų civilių ir ukrainiečių karių judėjimą bei evakuaciją Mariupolyje.

Kalbėdamas po Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio vizito, V. Zelenskis sakė, kad Mariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje slepiasi apie tūkstantį civilių.

Pasak V. Zelenskio, padėtis apsiaustame Ukrainos mieste blogėja, nes šimtai sužeistųjų negauna medicininės pagalbos.

Ukrainos lyderis taip pat sakė nematęs ir negirdėjęs apie dokumentą, kurį Kremlius sakė išsiuntęs Ukrainai dėl taikos derybų.

Anksčiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskva laukia atsakymo, kai perdavė dokumentą Ukrainai.

20:00

Pentagonas: Ukraina iš sąjungininkų gavo tik orlaivių dalių

JAV gynybos departamentas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina iš sąjungininkų gavo tik orlaivių dalių, bet ne pilnai sukomplektuotų karo lėktuvų, patikslindamas savo ankstesnį pareiškimą, kad Kyjivui buvo pristatyti sukomplektuoti orlaiviai.

Nors viena neįvardyta šalis pasiūlė Kyjivo kovą su Rusija paremti orlaiviais, „iš kitos šalies jie negavo viso sukomplektuoto orlaivio“, sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

19:37

JT vadovas prašo susitikimų su V. Putinu ir V. Zelenskiu

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse, trečiadienį pranešė JT atstovas.

Tęsiantis karui Ukrainoje, A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

19:18

S. Gaidai: 80 procentų Luhansko teritorijos kontroliuoja rusai

Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidai sakė, kad 80 procentų regiono teritorijos kontroliuoja Rusija. Jei Ukraina nesipriešins, pasak pareigūno, „Rusija tikrai nesustos čia ir judės toliau“.

Kalbėdamas su CNN S. Gaidai sutiko su Rusijos apibūdinimu, kad antroji karo fazė prasidėjo, bet perspėjo, kad tai dar nėra „visiška inazija“.

„Žinoma, rusų daugėja. Mes sukūrėme savo gynybą daugelyje miestų. Jie bando apsupti mūsų karius, ten vyksta daug bjaurių dalykų... Tačiau kol kas jiems nepasisekė. Mes darome viską, kad sunaikintume jų įrangą“, – sakė jis. 

„Čia turime labai rimtą situaciją. Visa Luhansko teritorija apšaudyta. Nėra saugaus miesto. Mes suprantame, kad Ruusija ketina stumtis į priekį ir sunaikinti viską savo kelyje. Dėl šios priežasties stengiamės evakuoti kuo daugiau civilių“, – pridūrė S. Gaidai.

Rytiniame regione intensyvėjant susirėmimams, civiliai raginami jį palikti. Dauguma žmonių išvyko savo transportu arba naudodiemiesi šalies autobusais, savanorių pagalba.

Pasak S. Gaidai, be pertraukos regione vykstantis apšaudymas sunaikino elektros ir vandens tiekimą. Dauguma iš likusių 70 000 žmonių gyvena bunkeriuose, rūsiuose, slėptuvėse.

18:59

V. Zelenskis: narystė ES – Ukrainos prioritetas

Narystė Europos Sąjungoje yra Ukrainos prioritetas, trečiadienį pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kas dėl būsimos narystės ES, tai yra prioritetas mūsų šaliai, mūsų žmonių, tų, kurie yra pasirengę ginti mūsų žemę nuo Rusijos užpuolikų net ir be ginklų, stiprybei“, – per spaudos konferenciją su Kyjive viešinčiu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) sakė V. Zelenskis.

18:52

Dešimtys civilių bėga iš Mariupolio

Dešimtys civilių įlipo į nedidelę autobusų koloną, kad pabėgtų iš apsiausto Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio.

Miesto meras Vadimas Boyčenka anksčiau sakė, kad evakuacijos koridoriai tarp Mariupolio ir Zaporižios bus atidaryti 14 valandą vietos laiku.

„Reuters“ praneša, kad žmonės iš suplanuoto evakuacijos punkto išvyko į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Miesto valdžia sakė, kad tikisi evakuoti 6 000 žmonių, o Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk nurodė, kad prioritetas bus teikiamas moterims, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Mariupolio mero pavaduotojas Sergėjus Orlovas BBC sakė, kad dar per anksti pasakyti, ar humanitarinis koridorius bus sėkmingas.

18:41

Ch. Michelis: ES padarys „viską, kas įmanoma“, kad padėtų Ukrainai laimėti karą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį pareiškė, kad blokas padarys viską, ką gali, kad padėtų Rusijos užpultai Ukrainai laimėti karą.

„Nesate vieni. Mes su jumis. Ir padarysime viską, kas įmanoma, kad paremtume jus ir užtikrintume, kad Ukraina laimėtų karą“, – per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Kyjive viešintis Ch. Michelis.

EVT pirmininkas anksčiau trečiadienį, lankydamasis netoli Kyjivo esančioje rusų pajėgų nuniokotoje Borodiankoje, pareiškė, kad Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų kaltininkai privalo sulaukti teisingumo. 

„Borodiankoje. Kaip ir Bučoje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų. Istorija neužmirš ten įvykdytų karo nusikaltimų. Negali būti taikos be teisingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Ch. Michelis yra vienas iš virtinės užsienio šalių lyderių, atvykusių į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su provakarietiška Ukraina, kovojančia su Maskvos pajėgų invazija. 

18:23

Rusija išbandė naują tarpžemyninę balistinę raketą

Rusija teigia išbandžiusi savo naują tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, skelbia BBC.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad tai suteiks peno apmąstymams tiems, kurie bando grasinti Rusijai.

Per televiziją parodyta, kaip kariškiai informavo apie iš Plesecko šalies šiaurės vakaruose paliestą raketą, kuri smogė taikiniams Kamčiatkos pusiasalyje Rusijos tolimuosiuose rytuose.

18:15

V. Putinas: gyvenimas Donbaso regione pasikeis į geresnį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pasieks savo karinius tikslus Rytų Ukrainos Donbaso regione, kurie, pasak jo, leis žmonėms susigrąžinti savo įprastą gyvenimą.

Kalbėdamas Kremliuje vykusiame susitikime, kurio tikslas – reklamuoti Rusiją kaip galimybių šalį, V. Putinas sakė, kad Maskva buvo priversta pradėti „karinę operaciją“ Ukrainoje dėl Donbase vykstančios „tragedijos“.

„Pasakiau tai pačioje pradžioje – šios operacijos tikslas yra padėti mūsų žmonėms, gyvenantiems Donbase“, – sakė jis.

Susitikime taip pat dalyvavo mergina iš Sevastopolio Krymo pusiasalyje, kuri Rusija aneksavo 2014 metais.

„Veiksime nuosekliai ir užtikrinsime, kad gyvenimas ten palaipsniui taps normalus, pasikeis į gerąją pusę – kaip tai nutiko jums, jūsų gyvenimams Sevastopolyje“,– kreipdamasis į merginą sakė Rusijos prezidentas.

V. Putinas reguliariai naudojasi Krymo aneksijos metinėmis, kad pabrėžtų meilę tėvynei.

17:55

Vokietija neatskleidė, kokius ginklus siuntė Ukrainai

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Baerbock sakė, kad Berlynas nusprendė neatskleisti detalių apie ginklus, kuriuos nusiuntė Ukrainai.

„Mes pristatėme prieštankines raketas, „Stingers“ ir kitka, apie ką viešai nekalbėjome siekdami, kad šie pristatymai galėtų įvykti greitai“, – spaudos konferencijoje Rygoje sakė A. Baerbock.

Jos buvo paklausta, ar Berlynas Ukrainai siųs artilerijos sistemą „Panzerhaubitze 2000“, kuri, pasak kai kurių ekspertų, reikalinga Ukrainai norint surengti kontrataką prieš Rusijos pajėgas Donbaso regione.

Atsakydama  A. Baerbock tikino, kad Vokietija mokys Ukrainos karius naudotis ir prižiūrėti pažangias ginklų sistemas, kurias gavo iš kitų sąjunginių šalių.

„Jei partneriai pristatys artileriją, kurios mes nebegalime pristatyti, padėsime mokytis ja naudoti ir ją prižiūrėti“, – sakė A. Baerbock.

17:41

Mariupolyje mirė 91 metų Vanda Obiedkova, išgyvenusi vokiečių okupaciją būdama 10 meties besislapstydama rūsyje Mariupolyje. Po 81 metųVanda mirė rūsyje tame pačiame mieste kaip siaubingo, Rusijos pradėto karo auka.

17:25

Kyjivas: nuo Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą sugrįžo per milijoną ukrainiečių

Daugiau nei milijonas ukrainiečių grįžo į savo šalį po to, kai vasario pabaigoje Rusija pradėjo savo niokojančią invaziją, trečiadienį pranešė Ukrainos sienų apsaugos tarnybos atstovas.

„Per tą laikotarpį į Ukrainą įvažiavo daugiau nei 1,1 mln. mūsų piliečių“, – per spaudos konferenciją sakė Andrijus Demčenka.

Jis pridūrė, kad prasidėjus karui su Maskva į abi puses Ukrainos sieną kirto „beveik penki milijonai žmonių“.

A. Demenka nepatikslino, kiek grįžtančių žmonių anksčiau dėl karo buvo palikę šalį.

Pasak tarnybos atstovo, daugiau nei 2 tūkst. žmonių buvo sulaikyta dėl bandymo nelegaliai pereiti valstybės sieną.

16:44

Rusija Ukrainoje subombardavo beveik 300 tiltų ir tūkstančius kilometrų kelių.

Tiltams ir keliams, kuriuos sunaikino visa Rusijos karinė invazija Ukrainoje, atstatyti prireiks apie 30 mlrd. dolerių. Tai informacinio teletono eteryje paskelbė infrastruktūros viceministras Mustafa Nayem.

16:02

A. Navalnas kaltina M. Le Pen partiją korupcija, ryšiais su V. Putinu

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino Prancūzijos rinkėjus palaikyti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose ir apkaltino jo kraštutinių dešiniųjų oponentės Marine Le Pen (Marin Le Pen) partiją korupcija ir ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus. Bet techniškai aš sėdžiu kalėjime pagal prancūzų kompanijos pareiškimą, mokiausi universitete prancūzų kalbą, o atvažiavęs į Paryžių bet kokiu oru ryšiu šaliką. Taigi, ši šalis man artima, aš pasistengsiu“, – skelbiama pirmojoje iš virtinės žinučių, paskelbtų jo paskyroje tviteryje.

„Tikrai ir nedvejodamas kviečiu prancūzus balandžio 24 dieną balsuoti už E. Macroną, bet noriu kreiptis į tuos, kurie neatmeta galimybės balsuoti už M. Le Pen“, – pridūrė jis.

A. Navalnas apkaltino M. Le Pen partiją gavus 9 mln. eurų paskolą iš „liūdnai pagarsėjusios Putino pinigų plovimo kontoros“ – Pirmojo Čekijos ir Rusijos banko.

„Nė kiek neabejoju, kad derybos su šiais žmonėmis ir sandoriai su jais apėmė šešėlinę politinę dalį. Tai yra korupcija. Ir tai yra politinės įtakos pardavimas Putinui“, – rašoma kitoje žinutėje.

15:40

Irpinėje driokstelės galingas sprogimas: gyventojų prašoma nepanikuoti

Irpinėje, netoli karo ligoninės, rasta galinga lėktuvo bomba.

Tai telegrame paskelbė meras Aleksandras Markušinas.

„Irpinėje, prie karo ligoninės rasta galinga aviacinė bomba. Išnešti jos neįmanoma. Apie 16 val. ją neutralizuos išminuotojai. Prašau visų, kurie yra šiame rajone, persikelti į centrinę miesto dalį. Nedelsiant! Neignoruokite šio pranešimo. Oro bomba yra labai galinga! Perduokite informaciją artimiesiems ir draugams iš Irpinės“, – sakė jis.

15:21

Lenkijoje buvo nugriautas paminklas Raudonajai armijai, kurį anksčiau nežinomi asmenys apipylė dažais.

14:40

Bučoje, Kyjivo srityje, atidarytas informacijos centras, skirtas padėti karo aukų šeimoms.

„Ukrinform“ duomenimis, Bučos miesto taryba apie tai paskelbė „Facebook“.

„Prie Bučos morgo pradėjo veikti Buchos miesto tarybos informacijos centras, padedantis mūsų bendruomenės mirusiųjų šeimoms“, – rašoma pranešime.

14:08

EVT vadovas: „Istorija neužmirš karo nusikaltimų“ Ukrainoje

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį, lankydamasis netoli Kyjivo esančioje rusų pajėgų nuniokotoje Borodiankoje, pareiškė, kad Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų kaltininkai privalo sulaukti teisingumo. 

„Borodiankoje. Kaip ir Bučoje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų. Istorija neužmirš ten įvykdytų karo nusikaltimų. Negali būti taikos be teisingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Ch. Michelis yra vienas iš virtinės užsienio šalių lyderių, atvykusių į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su provakarietiška Ukraina, kovojančia su Maskvos pajėgų invazija. 

Vakarų šalys teikia paramą Ukrainai, o tarptautinės bendruomenės ekspertai padeda tiriant įtariamus karo nusikaltimus,  kuriuos įvykdė Rusijos pajėgos jų okupuotose teritorijose.

Kremliui perdislokuojant savo pajėgas Ukrainoje kovo pabaigoje rusų pajėgos atsitraukė iš tokių netoli Kyjivo esančių miestų kaip Borodianka ir Buča.

Vietos pareigūnų teigimu, iki šiol aplink sostinę esančiame regione rasta daugiau nei 1 200 žmonių kūnų.

14:04

„PEN America“ pagerbs Kryme kalinamą ukrainiečių žurnalistą

Rašytojų asociacija „PEN America“ antradienį pranešė ateinantį mėnesį pagerbsianti Kryme kalinamą ukrainiečių žurnalistą Vladyslavą Jesypenką.

Pasak organizacijos, šis reporteris, atsidūręs Rusijos pataisos kolonijoje už numanomą sprogmenų laikymą ir gabenimą, pelnys prestižinį šių metų PEN Barbey (Barbio) apdovanojimą „Laisvė rašyti“.

53 metų V. Jesypenka dirbo laisvai samdomu korespondentu „Krym.Realii“ – Krymo radijo stotyje ir naujienų portale, kuris valdomas JAV finansuojamo „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL).

Žurnalistas neigia jam mestus kaltinimus ir pareiškė, kad prisipažino padaręs nusikaltimus tik todėl, kad buvo kankinamas ir sulaukė grasinimų nužudyti.

V. Jesypenka 2021 metų kovą suėmė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Tuo metu jis rengė vaizdo reportažą apie gyvenimo pokyčius prieš aštuonerius metus Rusijos aneksuotame Kryme.

„Nuo vasario mėnesio Rusijos karo prieš Ukrainą siaubas atskleidžiamas visam pasauliui. Tačiau Rusijos kampanija, skirta uždusinti Ukrainą, prasidėjo daug anksčiau ir suintensyvėjo 2014 metais, kuomet buvo neteisėtai okupuotas Krymo pusiasalis“, – antradienį išplatintame pareiškime nurodė literatūros ir žmogaus teisių organizacijos vadovė Suzanne Nossel (Siuzan Nosel).

„Tokie nepalenkiami reporteriai kaip Vladyslavas Jesypenka įkūrė portalą, leidžiantį pasauliui pamatyti Rusijos okupaciją tokią, kokia ji yra – kaip jėgos panaudojimą, skirtą užgniaužti laisvų žmonių valią“, – pridūrė S. Nossel.

Būdamas už grotų, V. Jesypenka parašė „Krym.Realii“ vėliau paskelbtą laišką, kur teigiama, kad „niekas taip neparodo šlykštaus okupacinės valdžios pobūdžio, kaip nuolatinis kamerų pildymas naujais žmonėmis, sulaikytais remiantis sufabrikuotais įrodymais“.

Kalbėdamas apie FSB elgesį su juo, žurnalistas pridūrė: „Manęs tai nepalaužė, bet plaukai, regis, pražilo.“

Per gegužės 23 dieną Gamtos istorijos muziejuje Manhatane vyksiantį renginį apdovanojimą žurnalisto vardu atsiims jo žmona Kateryna Jesypenko. Tarp kitų laureatų bus anglų rašytoja Zadie Smith (Zadi Smit) ir įgarsintų knygų parduotuvės „Audible“ įkūrėjas Donaldas Katzas (Donaldas Kacas).

PEN premija buvo įsteigta 1987 metais kaip PEN/Barbara Goldsmith (Barbaros Goldsmit) apdovanojimas „Laisvė rašyti“ ir skiriama rašytojams ir menininkams, įkalintiems už savo kūrybą.

Nuo premijos įsteigimo dienos į laisvę išėjo daugybė laureatų, tarp jų – 2017 metais apdovanotas ukrainiečių režisierius Olehas Sencovas. Jis buvo paleistas iš Rusijos kalėjimo po dvejų metų.

13:39

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 milijonus

Jau daugiau kaip penki milijonai ukrainiečių pabėgo iš savo šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, rodo trečiadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys apie sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje besivystančią pabėgėlių krizę.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 034 439 ukrainiečiai.

12:50

M. Podoliakas: pats V. Medvedčukas pasiūlė mainus, bet Rusija jį ignoruoja

Prorusiškas politikas Viktoras Medvedčukas pats pasiūlė išsikeisti į apgulto Mariupolio gyventojus ir gynėjus. Tačiau jis suprato, kad jo niekam nereikia.

Tai interviu „NV“ pareiškė prezidentūros vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.

Anot M. Podoliako, Ukraina pasirengusi išdavyste įtariamą V. Medvedčuką iškeisti į tam tikrą skaičių savo šalies karo belaisvių.

Tuo domisi ir pats V. Medvedčukas, kuris aktyviai ieško išeities iš šios situacijos.

„Jis turės didelių problemų, nes turės duoti parodymus apie tai, ką jis veikė Ukrainoje nuo 2014 m.“, – sakė M. Podoliakas.

Mainai yra bene vienintelė formulė, kaip gelbėti Mariupolio gyventojus ir gynėjus, nes Rusijos Federacija ten rengia sprogdinimus, naudoja sparnuotąsias raketas ir artileriją.

„Bet, kaip matome, reakcijos iš Rusijos pusės nėra. Jie ignoruoja V. Medvedčuką“, – sakė M. Podoliakas.

Jis pridūrė, kad V. Medvedčukas duoda parodymus, nes labai nori gyventi.

„Tai labai bailus žmogus, kuris visko bijo. Šiandien matome žmogų, kuris labai labai nori išgyventi, suvokdamas, kad nei Rusijai, nei Ukrainai jo nereikia“, – apibendrino M. Podoliakas.

12:42

Norvegija perdavė Ukrainai priešlėktuvinių raketų

Norvegija perdavė Ukrainai apie 100 Prancūzijos gamybos priešlėktuvinių raketų „Mistral“, trečiadienį pranešė vyriausybė.

„Mistral“ leidimo įrenginiai ir raketos, kurie jau yra perduoti, iki šiol buvo naudojami Norvegijos karinių jūrų pajėgų laivuose, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje gynybos pramonės grupės „Matra“, vėliau susijungusios su Europos raketų gamintoja MBDA, pagamintos „Mistral“ yra labai trumpo nuotolio „žemė–oras“ tipo raketos. Jos gali būti montuojamos transporto priemonėse, laivuose ar sraigtasparniuose arba būti nešiojamos.

Kovo pabaigoje vaizdo ryšiu į Norvegijos parlamentą kreipdamasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė Oslo priešlėktuvinių raketų. Visgi jis pageidavo modernesnių raketų NASAMS, gaminamų Norvegijos gynybos sektoriaus grupės „Kongsberg Defence & Aerospace“.

„Šios raketos [„Mistral“] nebebus naudojamos Norvegijos kariuomenės, bet tai tebėra modernus ir veiksmingas ginklas, puikiai pasitarnausiantis Ukrainai“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pranešime.

„Kitos šalys taip pat atidavė panašių ginkluotės sistemų“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Norvegija jau perdavė Ukrainai apie 4 000 prieštankinių ginklų ir kitos smulkesnės karinės įrangos.

 

12:30

Ukrainos ligoninės pilnos sužeistų rusų, sunkvežimiais į Luhanską vežami mirusių rusų karių kūnai

Luhansko srityje rusų puolimai ir bandymai prasiveržti per Ukrainos gynybą buvo nesėkmingi.

Tai paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Sergejus Gaidai.

„Naktis buvo daugiau ar mažiau rami... Matome, kad visos rusų atakos ir bandymai prasiveržti pro mūsų gynybą buvo nesėkmingi. Visi jų nuostoliai neliko nenubausti – ligoninės pilnos sužeistų rusų, sunkvežimiai veža daug lavonų į Luhanską“, – sakė regiono vadovas.

Jis teigė, kad santykinę ramybę galima paaiškinti arba rusų lūkesčiais gauti pastiprinimą arba jie kažkur persigrupuoja.

S. Gaidai teigimu, Luhansko sritis rusų puolimą pajuto iš karto, nes apšaudymų skaičius išaugo kelis kartus.

„Rusai bandė padaryti proveržį, nes čia buvo daugiau nei 100 vienetų sunkiosios technikos“, – pridūrė jis.

Kaip pranešama, Luhansko sritį nuolat puola Rusijos kariuomenė įvairia ginkluote – salvinės ugnies sistemomis „Tornado – C“, „Hail“, oro bombomis ir kt.

Regione buvo sugriauta daug gyvenamųjų pastatų, infrastruktūros, švietimo įstaigų, apgadintos visos ligoninės.

12:20

Ukrainos separatistai: iš Mariupolio evakuoti 145 civiliai ir kariai

Iš Ukrainos pietryčiuose esančio apgulto Mariupolio uostamiesčio evakuota daugiau kaip 140 civilių ir penki ukrainiečių kariai, trečiadienį paskelbė prorusiški Rytų Ukrainos separatistai.

Pranešimas pasirodė Maskvai suintensyvinus savo puolimą Ukrainos rytuose.

„Penki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai sudėjo ginklus ir savanoriškai išvyko iš gamyklos „Azovstal“ teritorijos“, – per platformą „Telegram“ parašė tik Maskvos pripažįstamos separatistų „Donecko liaudies respublikos“ valdžia.

Kitame, vėlai antradienį paskelbtame įraše separatistai nurodė, jog iš nuniokoto miesto, kuris užtikrintų labai svarbų sausumos tiltą tarp Rusijos kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų ir Rusijos aneksuoto Krymo, taip pat evakuota daugiau kaip 140 žmonių.

Rusijos pajėgos bando išstumti dar likusius Mariupolio gynėjus iš jų paskutinio bastiono didžiulėje metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijoje.

Antradienį Maskva paskelbė, kad Rusijos pajėgos atvėrė humanitarinį koridorių iš Mariupolio ukrainiečių kariams, sutikusiems sudėti ginklus.

Svarbiu Rusijos taikiniu tapusiame Mariupolyje dėl intensyvaus apšaudymo griuvėsiais virto didelės miesto dalys. 

Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

12:10

Rusijos šauktiniai ieško būdų, kaip pabėgti iš Ukrainos

Rusijos pradėtame kare Ukrainoje dalyvauja daug rusų šauktinių. Rusijos kariuomenės vadovybė savo daliniuose nuostolius bando kompensuoti siųsdama šauktinius į karą. Paviešintas slaptas pokalbis, kuriame rusų karys pasakoja, jog dalis šauktinių buvo išvežti „dalyvauti pratybose“. Paaiškėjo, kad pokalbyje dalyvaujantis vyras  taip pat yra šauktinis ir nori grįžti į Rusiją, nenorėdamas mirti „ukrainietiškoje mėsmalėje“.

11:41

Maskvos ir Minsko pasiuntinių paprašyta nedalyvauti renginyje nacių aukoms pagerbti

Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai buvo paprašyti nedalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame renginyje, skirtame paminėti vienos Austrijoje veikusios nacių koncentracijos stovyklos išvadavimo metinėms, antradienį pranešė renginio organizatoriai.

Šių šalių atstovų dalyvavimas buvusios Mauthauzeno stovyklos teritorijoje gegužės 15-ąją vyksiančiame renginyje kirstųsi su tebegyvenančių buvusių kalinių pageidavimais ir jų tikėjimu taika ir laisve, vietos žiniasklaidai sakė organizacinio komiteto pirmininkas Willi Mernyi (Vilis Mernis).

Abiem ambasadoriams buvo išsiųsti atitinkamo turinio asmeniniai elektroniniai laiškai, naujienų agentūrai AFP patvirtino renginio organizatorių atstovė.

Mauthauzeno Austrijos, tarptautinis ir atminimo komitetai pasmerkė Rusijos karinį įsiveržimą į Ukrainą padedant Baltarusijai ir ragino nedelsiant užbaigti karą.

Nacių SS stovyklą šiaurės Austrijoje atidarė 1938 metais. Ji buvo skirta „nepataisomiems politiniams priešams“.

Mauthauzene buvo laikomi karo belaisviai, ypač iš Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, taip pat pasipriešinimo kovotojai, kriminaliniai nusikaltėliai, homoseksualūs asmenys ir žydai.

Kaliniai buvo verčiami dirbti baisiomis sąlygomis. Į šią stovyklą buvo pasiųsta apie 200 žmonių, ir beveik pusė jų ten mirė. Kaliniai buvo žudomi dujų kamerose, jiems vykdytos mirties bausmės, be to, daugybė žmonių mirė nuo bado, išsekimo ar ligų.

Amerikiečių pajėgos Mauthauzeno stovyklą išvadavo 1945 metų gegužę.

11:17

Rusų okupantai verčia mariupoliečius po miestą judėti tik su baltais raiščiais.

Apie tai „Telegram“ pranešė mero Petro Andriuščenkos patarėjas.

Rusai grasina atidengti sušaudyti visus, kurie bus gatvėje be tokių žymių. Okupantai miestą pamažu verčia tikru ukrainiečių getu, o civilius naudoja kaip masalą ir gyvus skydus. Priminsime, Mariupolis nuo kovo 1 dienos yra apgultas, rusai nuolat apšaudo jį, bandydami paimti visišką kontrolę.

10:58

Taip dabar atrodo Černihivas

10:55

JK gynybos ministerija: kovos Donbase intensyvėja, Rusijos pajėgos bando prasiveržti pro Ukrainos gynybą

Stiprindama savo karines pajėgas prie rytinės Ukrainos sienos, Rusija atakuoja miestus visoje Ukrainoje, kad sutrikdytų Ukrainos pastiprinimo ir ginkluotės judėjimą į rytus, rašoma naujausioje JK žvalgybos naujienoje. Rusijos aviacijos veikla Šiaurės Ukrainoje atrodo mažai tikėtina, tačiau tikslių smūgių prieš prioritetinius taikinius visoje Ukrainoje rizika vis dar egzistuoja.

 

10:35

Europos Vadovų Tarybos Ch. Michelis atvyko į Kyjivą

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), atstovaujantis Europos Sąjungos valstybėms narėms, trečiadienį atvyko į Kyjivą, Rusijai suintensyvinus puolimą Ukrainos rytinėje dalyje.

„Šiandien – Kyjive. Laisvos ir demokratinės Europos širdyje“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė Ch. Michelis ir pridėjo nuotrauką, padarytą Ukrainos sostinės traukinių stotyje.

 

10:05

Rusijos kariai toliau bombarduoja Luhansko srities miestus ir kaimus

Luhansko gyventojai jau beveik 2 mėnesius gyvena su sprogimų garsais – dauguma žmonių, laimei, jau paliko nesaugius miestus, tačiau dalis piliečių ir toliau slepiasi rūsiuose. Jiems vietos valdžia, policija, savanoriai ir gelbėtojai dalija maistą, vandenį ir vaistus.

276108467-357135889787640-8645504525386336083-n.jpg

9:45

Kyjivas: pasiektas susitarimas su Rusija dėl koridoriaus civilių evakuacijai iš Mariupolio

Ukraina trečiadienį pranešė susitarusi su Rusijos pajėgomis dėl saugaus maršruto atvėrimo civiliams, norintiems ištrūkti iš nuniokoto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.

„Sugebėjome pasiekti preliminarų susitarimą dėl humanitarinio koridoriaus moterims, vaikams ir senyviems asmenims“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.

9:30

JAV ragina Serbiją prisidėti prie sankcijų jos sąjungininkei Rusijai

 JAV Senato delegacija antradienį paragino Serbiją prisidėti prie likusios Europos dalies ir paskelbti sankcijų Rusijai dėl jos kruvino karo Ukrainoje.

„Suprantame, kad Serbija turi ilgą kultūrinę ir ekonominę istoriją su Rusija“, – sakė senatorius demokratas Chrisas Murphy (Krisas Merfis), trijų narių delegacijai, sudarytai iš abiejų pagrindinių JAV partijų atstovų, susitikus su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi.

„Tačiau šiuo momentu yra didelė rizika, jei mes, kaip demokratinė bendruomenė, nepasiųsime vieningos žinios apie Rusijos elgesio Ukrainoje pasekmes, – reporteriams sakė jis. – Mes viliamės, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais galėsime su Serbija vieningai pasiųsti tokią aiškią žinią Rusijai.“

Nors Serbija balsavo už tris Jungtinių Tautų rezoliucijas, kuriomis smerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą, Belgradas neprisidėjo prie tarptautinių sankcijų Maskvai.

Serbija, oficialiai siekianti narystės Europos Sąjungoje, beveik visiškai priklauso nuo energijos tiekimo iš Rusijos. A. Vučičius yra sakęs, kad Serbijai būtų pražūtinga skelbti sankcijas tradiciniams sąjungininkams slavams Maskvoje.

„Mes argumentavome, kad, kaip sakė prezidentas [ A. Vučičius], Serbijos ateitis yra likusioje Europos dalyje, Vakaruose, ir jis juda ta kryptimi pagal prekybos ryšius, verslo investicijas“, – sakė JAV senatorė demokratė Jeanne Shaheen (Džin Šahin).

„Kaip pažymėjome, jei ketinimas yra toks, tuomet tikrai labai svarbu žvelgti į dabartinę ES užsienio politiką“, – sakė ji.

Senatoriai taip pat teigė, kad jei Serbija išties nori įstoti į ES, ji turėtų persvarstyti spartų ginklavimąsi rusiškais ir kiniškais ginklais.

„Galiausia kiekvienai šaliai reikia priimti sprendimą dėl to, ar jos saugumo interesai geriausiai siejasi su Kinija, – sakė Ch. Murphy. – Jei Serbija ketina būti Europos Sąjungos narė, tuomet santykiai su Kinija saugumo srityje turbūt neatitinka ilgalaikių interesų.“

Spartus Serbijos karinės galios didinimas 10-ajame dešimtmetyje kariavusiame regione kelia nerimą kaimynėms ir Vakarams dėl naujo galimo kraujo praliejimo Balkanuose.

Kinija šį mėnesį pristatė Belgradui modernią oro gynybos sistemą, nors JAV anksčiau įspėjo, kad jei Serbija nori prisidėti prie Vakarų integracijos, ji turėtų taikyti savo kariuomenę prie Vakarų standartų.

 

9:20

Luhansko srityje esantis Novodružeskas dėl rusų apšaudymo liko be dujų

Naktį rusai vėl apšaudė Novodružeską Luhansko srityje, palikdami miestą be dujų. Tai telegrame pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidai, praneša „Ukrinform“.

„Naktimis buvo apšaudytas Novodružeskas – sugriauti namai, miestas be dujų... Po vidurnakčio rusai surengė apšaudymą į gyvenamuosius pastatus“, – sakė vadovas. Kelis kartus per naktį rusai apšaudė ir Gorskės miestą.

Be to, Valstybinės pagalbos tarnybos Lisičanske pirotechniniais skaičiavimais patikrino 10 namų, kurie anksčiau buvo apdegę. Septyniuose iš jų sprogmenų likučių nerasta, o trijuose rastos nesprogusios raketos.

Kaip pranešama, Luhansko sritį nuolat puola Rusijos agresorių kariuomenė su įvairia ginkluote – salvinės ugnies sistemomis „Tornado – C“, „Hail“, oro bombomis ir kt.

Regione buvo sugriauta daug gyvenamųjų pastatų, infrastruktūros, švietimo įstaigų, apgadintos visos ligoninės.

 

9:08

Atstatyti tiesioginiai ryšiai tarp Černobylio atominės elektrinės ir valstybinės atominės energijos reguliavimo tarnybos

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Rusijos kariams palikus objektą buvo atstatyti tiesioginiai ryšiai tarp Černobylio atominės elektrinės ir valstybinės atominės energijos reguliavimo tarnybos.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi planuoja vėliau šį mėnesį vadovauti TATENA ekspertų misijai į Černobylio aikštelę, kad atliktų branduolinės saugos, saugumo ir radiologinius vertinimus.

 

8:55

Nikolajevo regioninės tarybos vadovė Anna Zamazeeva socialiniuose tinkluose atskleidė, kaip atrodo ligoninės pastatas Baštankoje atvykus Rusijos „išvaduotojams“

 

8:43

Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti 572 ukrainiečių vaikai

Labiausiai nukentėjo vaikai Donecko srityje - 118, Kyjivo srityje - 108, Charkivo srityje - 91, Černihivo srityje - 57, Chersono srityje - 43, Mykolaivo srityje - 40, Luhansko srityje - 36, Zaporožės srityje - 25, sostinėje - 16 , Sumų sritis - 16, Žitomiro sritis - 15.

8:35

Europos pareigūnas: Ukrainoje kaunasi iki 20 tūkst. Rusijos samdinių

Ukrainoje veikiančios Rusijos pajėgos turi iki 20 tūkst. samdinių, įskaitant kontroversiškos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ kovotojus ir atvykėlius iš Sirijos ar Libijos, antradienį sakė vienas Europos pareigūnas.

„Kalbant apie jų pajėgumus – jie yra pėstininkai. Jie neturi jokios sunkiosios technikos ir ginklų. Tiesiog daugiau pėstininkų“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas sakė žurnalistams Vašingtone.

„Šie vyrukai daugiausiai naudojami kaip masė prieš Ukrainos pasipriešinimą“, – aiškino pareigūnas.

Jis pridūrė, kad Rusijos invazijoje dalyvauja 10–20 tūkst. samdinių, bet sunku pasakyti, kokią jų dalį sudaro „Wagner“ kovotojai, taip pat kovotojai iš Sirijos arba Libijos.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

Minėtas pareigūnas sakė, kad kovotojai iš Libijos ir Sirijos buvo „perkeliami“ į Ukrainos rytinį Donbaso regioną.

Kovo pabaigoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad kautynėse Ukrainoje tikriausiai dalyvauja daugiau kaip 1 000 „Wagner“ samdinių, įskaitant kai kuriuos šios organizacijos aukšto rango vadus.

Europos pareigūnas sakė, kad po 4–6 mėnesius truksiančių kautynių šis karas tikriausiai pateks į aklavietę: Rusijos pajėgos veikiausiai kontroliuos visą Luhansko sritį ir mažą dalį Zaporižios provincijos pietryčių Ukrainoje.

Jis taip pat prognozavo, kad Rusijos ir Ukrainos derybos gali pasibaigti iki šių metų rudens, ir tokiu atveju karas tikriausiai baigtųsi iki žiemos pradžios.

8:25

Kanada įtraukė V. Putino dukteris į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą

Reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje Kanada antradienį įtraukė dvi suaugusias Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukteris į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Anksčiau panašius žingsnius žengė Kanados sąjungininkės.

Į sąrašą papildomai įtrauktiems žmonėms, tarp kurių yra Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmona ir duktė, taip pat 10 kitų „Rusijos režimo artimų sąjungininkų“, bus taikomas turto areštas ir kelionių draudimai.

Didžioji Britanija, Europos Sąjunga ir JAV jau anksčiau paskelbė sankcijas dviem V. Putino dukterims: Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai, gimusioms atitinkamai 1985 ir 1986 metais.

Jų motina yra Rusijos lyderio buvusi žmona Liudmila. Apie poros skyrybas buvo paskelbta 2013 metais.

Kremlius kruopščiai slepia informaciją apie V. Putino dukterų gyvenimą.

Kaip nurodo JAV Iždo departamentas, M. Voroncova vykdo genetinius tyrimus, gavusius milijardų dolerių (eurų) vertės Rusijos valstybinio finansavimo, o K. Tichonova dirba technologijų direktore Rusijos gynybos sektoriuje.

„Ir toliau primesime skaudžius kaštus Rusijos režimui, koordinuodami [veiksmus] su savo sąjungininkais, ir negailestingai sieksime atskaitomybės už jo veiksmus“, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly (Melani Žoli) pareiškime.

„Jie atsakys už savo nusikaltimus“, – pridūrė M. Joly.

Dėl Rusijos vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą Kanada jau taiko sankcijas daugiau kaip 750 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos fizinių ir juridinių asmenų.

8:15

Naktį Novodružeskas buvo apšaudytas – sugriauti namai, miestas be dujų.

8:10

JK žvalgyba: pasipriešinimas Mariupolyje rodo Rusijos nesugebėjimą greitai pasiekti savo tikslų

Rusijos kariuomenė atakos prieš Donbasą metu ir toliau susiduria su aplinkosaugos, logistikos ir techninėmis problemomis, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos jas atremia. „Ukrinform“ duomenimis, apie tai „Twitter“ paskelbė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Pastebima, kad Rusijos apšaudymas ir smūgiai Donbase ir toliau auga, o Ukrainos kariuomenė atremia daugybę agresoriaus bandymų.

„Rusijos gebėjimui progresuoti vis dar turi įtakos aplinkos, logistikos ir techniniai iššūkiai, su kuriais ji iki šiol susidūrė, kartu su itin motyvuotų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsparumu“, – nurodė britų žvalgyba.

Anot pranešimo, Rusijos nesugebėjimas nuslopinti pasipriešinimo Mariupolyje ir beatodairiškos atakos vietos civilių gyventojų nenaudai rodo, kad rusai vis dar negali pasiekti savo tikslų taip greitai, kaip norėtų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informavo, kad nuo balandžio 20 d. Rusijos kariai persigrupuoja, kad tęstų puolimą Donecko srities Lymano miesto kryptimi.

Pagrindinės įsibrovėlių pastangos yra sutelktos į Mariupolio užgrobimą, tęsia puolimą gamyklos „Azovstal“ teritorijoje.

 

7:48

Rusijos kariuomenė persigrupuoja tolimesniam puolimui Lymano miesto kryptimi

Rusijos kariai persigrupuoja, kad tęstų puolimą Donecko srities Lymano miesto kryptimi.

„Ukrinform“ duomenimis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Visų pirma, rusai bando tęsti puolimo operacijas rytinėje operatyvinėje zonoje, siekdami visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, nenustoja paleisti raketų ir bombų smūgių karinei ir civilinei infrastruktūrai visoje Ukrainoje.

Voluinės ir Polisijos srityse Rusijos kariuomenė aktyvių veiksmų nesiėmė. Generalinio štabo teigimu, Rusijos orlaivių raketų bombų smūgio į objektus Ukrainos teritorijoje grėsmė, naudojant Baltarusijos Respublikos teritoriją, aerodromų tinklą ir oro erdvę, išlieka. Kai kurie Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai ir toliau vykdo užduotis dengti Ukrainos ir Baltarusijos sieną Bresto ir Gomelio regionuose. Atlikti pozicijų ir stebėjimo postų inžinerinę įrangą.

Šiaurinėje kryptimi jokių ženklų, rodančių, kad rusai formuotų smogiamąją grupę puolamiesiems veiksmams atnaujinti, neaptikta. Ukrainos ir Rusijos sienos apsaugą šia kryptimi rusai vykdo sustiprintu režimu. Slobozhansky kryptimi rusai persigrupavo ir papildė savo atsargas, toliau iš dalies blokavo Charkivą ir apšaudė miestą.

Iziumo kryptimi rusai bandė pulti Sulihivkos ir Dibrivnės kaimų kryptimi. Generalinio štabo teigimu, rusai bando atlikti puolimo žvalgybą iš oro, naudodamas nepilotuojamus orlaivius „Orlan-10“. Donecko ir Tavrijos kryptimis Rusijos kariai toliau apšaudo Ukrainos gynėjų priešakines pozicijas ir ieško gynybos silpnybių visoje sąlyčio linijoje.

Mūšiai tęsiasi Kreminos, Torske ir Zelena Dolyna srityse. Nustatyta, kad rusai persigrupuoja siekdami toliau pulti Lymano miesto kryptimi. Jie taip pat bando veržtis į priekį, kad prasiskverbtų gilyn į Popasną. Po bandymų šturmuoti rusų užpuolikus Rubežnojėje ir Severodonetske apie 130 sužeistų rusų karių buvo nuvežti į vietos ligoninę Novoaydar mieste. Tikslus skaičius tikslinamas. Donecko kryptimi rusai įsiveržė į Marinkos sritį.

Pagrindinės įsibrovėlių pastangos yra sutelktos į Mariupolio užgrobimą, jie tęsia puolimą gamyklos „Azovstal“ teritorijoje. Generalinio štabo teigimu, ateityje rusai toliau apšaudys Ukrainos gynėjų pozicijas ir vykdys karo veiksmus, siekdami pasiekti administracines Chersono srities sienas.

7:40

Pietų Korėja siunčia Ukrainai 20 tonų humanitarinės pagalbos

Balandžio 19 d. Pietų Korėja išsiuntė pirmąją pagalbą, defibriliatorius ir kitas prekes, kurių prašė Ukraina.

7:30

Vakarų šalys žada daugiau ginkluotės Ukrainai ir naujų sankcijų atakuojančiai Rusijai

Vakarų sąjungininkės antradienį pažadėjo daugiau karinės pagalbos Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos intensyvinamą puolimą šalies rytuose, taip pat nurodė įvesiančios papildomų sankcijų Maskvai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad rytiniame Donbaso regione kautynės suintensyvėjo. Gynybos ministerija nurodė, kad įnirtingi susirėmimai vyko netoli Marjinkos miestelio Donecko srityje.

Atsakydamos į Rusijos atnaujintą puolimą Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga susitarė didinti „Maskvos tarptautinę izoliaciją“ per antradienį surengtą JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Bendrijos lyderių virtualų susitikimą.

„Toliau griežtinsime savo sankcijas Rusijai ir didinsime finansinę bei saugumo paramą Ukrainai“, – per „Twitter“ parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pranešė „tiksliai nutaikomomis oro bazavimo raketomis“ smogusi 13-ai Ukrainos pajėgų pozicijų Donbase,  o per kitus smūgius iš oro buvo „smogta 60-iai karinių objektų“, įskaitant esančius miestuose šalia rytinės fronto linijos.

J. Bidenas antradienį žurnalistams užsiminė, kad JAV pasiųs Ukrainai daugiau artilerijos, įgyvendindamos naujausią 800 mln. dolerių  (743 mln. eurų) vertės pagalbos paketą. Be kita ko, Ukraina gaus 18 haubicų, 40 tūkst. artilerijos šaudmenų, 200 šarvuotųjų transporterių ir 11 sraigtasparnių.

„Toliau tieksime jiems daugiau amunicijos, teikdami jiems daugiau karinės pagalbos“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki), kai buvo paklausta, ar nesibaiminama, kad Ukrainos kariniai ištekliai senka.

Daugiau lėktuvų

Pentagonas antradienį paskelbė, kad Ukrainai pastaruoju metu buvo perduota naikintuvų ir detalių orlaiviams, siekiant sustiprinti šalies oro pajėgas. Vis dėlto nebuvo atskleista, kiek lėktuvų gavo ukrainiečiai ir kokia jų kilmė.

Ukrainos pajėgos „šiuo metu turi daugiau naikintuvų negu turėjo prieš dvi savaites“, žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Kyjivas prašė partnerių Vakaruose parūpinti naikintuvų MiG-29, kuriuos ukrainiečių lakūnai moka valdyti ir kurių turi keletas Rytų Europos valstybių.

Antradienį vakare Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos atrėmė Rusijos puolimą Iziumo mieste, esančiame į pietus nuo iš dalies blokuojamo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo.

Kyjivas taip pat teigė, kad priešas patyrė nuostolių per ukrainiečių kontrataką netoli Marjinkos miestelio Donecko srityje.

Rytiniame Novodružesko mieste gyvenanti 65 metų Nadia skundėsi, kad „esame visur bombarduojami“.

„Stebuklas, kad tebesame gyvi, – drebančiu balsu sakė moteris. – Gulim ant žemės ir laukiam. Nuo vasario 24-osios miegam rūsyje.“

Donbaso ir apsiausto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Tačiau kova dėl Mariupolio dar nesibaigė, ir Maskva paskelbė naują raginimą jo gynėjams pasiduoti, taip pat nurodė atverianti humanitarinį koridorių ginklus sutiksiantiems sudėti ukrainiečių kariams.

Duodamas interviu, kurį antradienį parodė televizija CNN, Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad dėl Mariupolio tebekovojama.

„Virš miesto plevėsuoja Ukrainos vėliava“, – pabrėžė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

7:20

Mariupolio gynėjai: Rusijos atakuojamas miestas laikosi „galbūt paskutines dienas“

Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių paskutiniame bastione Mariupolyje, vienas iš vadų anksti trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jo pajėgos laikosi „galbūt paskutines dienas, jei ne valandas“, ir paprašė juos evakuoti.

„Priešų dešimteriopai kartų daugiau nei mūsų“, – sakė 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna iš, esantis apsiaustoje didžiulėje Mariupolio gamykloje „Azovstal“. Į šią įmonę, kurioje yra požeminių tunelių, miesto gynėjus privertė atsitraukti Rusijos pajėgos, vis labiau veržiančios apsiausties žiedą.

„Kreipiamės į visus pasaulio lyderius su prašymu padėti mums, – vaizdo įraše sako S. Volyna. – Prašome jų panaudoti eksfiltracijos procedūrą ir išgabenti mus į kokios nors trečiosios šalies teritoriją.“

Dėl kovų masto ir nepakankamos komunikacijos Mariupolyje neįmanoma patikrinti abiejų kariaujančių šalių pateikiamos informacijos.

Manoma, kad Rusijos pajėgos palaipsniui veržiasi į miestą, stumdamos ukrainiečių pajėgas į didžiules gamyklas netoli uosto. Kai kurie ukrainiečių pareigūnai antradienį sakė, kad buvo smogta netoli „Azovstal“ esančiai ligoninei.

S. Volyna sakė, kad rusai turi „pranašumą ore, savo artilerija, pajėgomis sausumoje, įranga, tankais“.

„Mes giname tik vieną objektą – gamyklą „Azovstal“, kur be kariškių yra ir šio karo aukomis tapusių civilių“, – pridūrė jis.

Rusija antradienį paskelbė naują ultimatumą ir pareikalavo, kad Ukrainos pietryčiuose esantį Mariupolį tebeginančios pajėgos „nedelsdamos sudėtų ginklus“.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad ukrainiečių kovotojai, besipriešinantys rusų pajėgoms pagrindinėje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, yra atsidūrę „katastrofiškoje padėtyje“.

7:00

Rusija paskelbė naują ultimatumą Mariupolio gynėjams

Rusija siūlo naują pasidavimo ultimatumą Ukrainos pajėgoms Mariupolyje. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad nė vienas Ukrainos karys nepadėjo ginklų po ankstesnio ultimatumo, paskatinęs Rusiją atnaujinti savo kapituliacijos reikalavimus. „Rusijos ginkluotosios pajėgos, remdamosi grynai humanitariniais principais, vėl siūlo nacionalistinių batalionų kovotojams ir užsienio samdiniams nutraukti karines operacijas nuo 14 val. Maskvos laiku balandžio 20 d. ir padėti ginklus“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija.