Karas Ukrainoje: prie Kijevo tęsiasi kovos, apšaudytas į Mariupolį atvykęs humanitarinės pagalbos konvojus

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

---

207784

Dėl antskrydžių Sumuose gyvenamieji namai buvo subombarduoti, yra aukų, įskaitant vaikus.

 

Apie svarbiausius praėjusios paros įvykius Ukrainoje skaitykite čia: Karas Ukrainoje: prasideda trečiasis derybų raundas

23:42

JAV: Lenkijos sprendimas dėl naikintuvų nustebino Vašingtoną

Vašingtoną antradienį nustebino Lenkijos sprendimas perduoti JAV savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29, kad šie, manoma, būtų perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija, pareiškė viena amerikiečių pareigūnė.

„Buvau susitikime, kuriame turėjau apie tai išgirsti prieš pat atvykdama (į Senato posėdį), todėl manau, kad iš tikrųjų tai buvo netikėtas lenkų žingsnis“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland).

Vieno iš senatorių paklausta, ar JAV pareigūnai iš anksto derino veiksmus su Lenkija prieš Varšuvai paskelbiant savo pranešimą, V. Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne.“

23:09

E. Macronas ir A. Blinkenas aptarė pastangas karui Ukrainoje užbaigti

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį susitarė tęsti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, pranešė JAV Valstybės departamentas.

Jiedu susitiko Paryžiuje ir „pakartotinai patvirtino savo ryžtą kelti dideles išlaidas prezidentui Putinui ir jo bendražygiams, kol šie tęs savo karą Ukrainoje“, sakoma Valstybės departamento atstovo spaudai Nedo Price'o (Nedo Praiso) pareiškime.

„Sekretorius su prezidentu apsikeitė nuomonėmis apie tęsiamas diplomatines pastangas smurtui sumažinti ir  Kremliaus karui užbaigti“, – nurodė N. Price'as.

„Jie taip pat susitarė tęsti glaudų (veiksmų) koordinavimą dėl Irano ir pastangų pasiekti susitarimą Vienoje, užtikrinant bendrą sugrįžimą prie visiško JCPOA laikymosi“, – sakė jis, kalbėdamas apie 2015 metų susitarimą, varžantį Irano branduolines ambicijas.

23:03

„Coca-Cola“ stabdo veiklą Rusijoje

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ antradienį paskelbė, kad stabdo veiklą Rusijoje.

Ji prisijungė prie virtinės kitų bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Mūsų širdys yra su žmonėmis, kurie kenčia nuo šių tragiškų įvykių Ukrainoje“, – sakoma „Coca-Cola“ tinklalapyje paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

„Toliau stebėsime ir vertinsime situaciją, atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes“, – priduriama jame.

23:01

Žitomyre okupantai raketos smūgiu sunaikino bendrabutį ir gamyklą

UNIAN praneša, kad kovo 8-osios vakarą Rusijos kariai paleido raketas į gyvenamąjį bendrabutį Žitomyre (Korbutovkos rajonas), taip pat į „Izovat“ gamyklą.

Apie incidentą UNIAN papasakojo meras Sergejus Sukhomlinas. Nuo smūgio pastatas buvo visiškai sugriautas.

Mero teigimu, bendrabutyje gyvena paprasti civiliai, butus jame gavę prieš 20 metų. Informacija apie aukas ir žuvusiuosius tikslinama.

„Suprantu, kad „Izovat“ gamykla yra labai svarbi įmonė Rusijai, nes ši gamykla pagamina maždaug 70 proc. visos Ukrainos mineralinės vatos... Kol kas patvirtinta, kad vienas žmogus buvo sužeistas“, – sakė S. Suchomlinas.

22:43

Čuhujevo rajone (netoli Charkivo) Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą. Žuvo du žmonės, tarp jų – 2015 metais gimęs vaikas, vienas žmogus buvo išgelbėtas. Apie tai praneša Ukrainos Nepaprastųjų situacijų tarnyba.

22:40

„Starbucks“ skelbia stabdantis veiklą Rusijoje

JAV kavinių tinklas „Starbucks“ antradienį paskelbė stabdantis veiklą Rusijoje, prisijungdamas prie virtinės kitų bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Vakarų vyriausybės, sporto organizacijos ir stambios bendrovės apribojo ryšius su Rusija arba dėl tarptautiniu mastu pasmerkto išpuolio prieš kaimynę paskelbė jai sankcijas.

„Nusprendėme sustabdyti visą verslo veiklą Rusijoje, įskaitant visų „Starbucks“ produktų tiekimą“, – pažymėjo bendrovė, kuri anksčiau teigė, kad Rusijoje turi 130 kavinių, kurios visiškai priklauso licencijuotam partneriui ir yra jo valdomos.

„Starbucks“ generalinis direktorius Kevinas Johnsonas (Kevinas Džonsonas) rašė, kad bendrovės licencijuotas partneris „sutiko nedelsiant sustabdyti kavinių veiklą ir suteiks paramą beveik 2 000 partnerių Rusijoje, kurių pragyvenimo šaltinis priklauso nuo „Starbucks“.

22:34

Ukrainos prezidentūra: pirmieji iš Sumų evakuoti civiliai pasiekė centrinį Poltavos miestą

Ukrainos prezidentūra vėlai antradienį pranešė, kad humanitariniu koridoriumi į centrinį Poltavos miestą atvyko pirmoji vilkstinė su civiliais gyventojais iš šiaurinio Sumų miesto.

„Pirmoji 22 autobusų kolona jau atvyko į Poltavą“, – platformoje „Telegram“ pranešė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad 1 100 užsienio studentų toliau keliaus traukiniu į Lvivą Vakarų Ukrainoje.

Antra autobusų kolona jau pasiekė Poltavos regioną, nurodė K. Tymošenka.

350 km į rytus nuo Kyjivo esančiuose Sumuose pastarosiomis dienomis virė intensyvios kautynės.

Ukrainiečių pareigūnai skelbia, kad per Rusijos antskrydį Sumuose žuvo mažiausiai 21 žmogus, tarp jų – du vaikai.

„Džiaugiuosi, kad evakuacijos komandos darbas šiame etape baigėsi sėkmingai“, – sakė K. Tymošenka.

Pasak Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk, iš Sumų evakuoti 5 000 žmonių, įskaitant 1 700 užsienio studentų.

Žmonės taip pat pat buvo evakuojami iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

22:29

Izraelis suteiks laikiną prieglobstį 25 tūkst. ukrainiečių

Izraelis antradienį pranešė, kad suteiks laikiną prieglobstį maždaug 25 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Vidaus reikalų ministrės Ayelet Shaked (Ajelet Šaked) pareiškime sakoma, kad 20 tūkst. ukrainiečių, kurie jau buvo Izraelyje neturėdami atitinkamo teisinio statuso prieš prasidedant kovoms jų šalyje, nebus repatrijuojami, „kol nepraeis pavojus“.

Dar 5 tūkst. ukrainiečių iš pradžių bus išduotos trijų mėnesių vizos ir, jei kovos tęsis ilgiau, bus leista dirbti. Ukrainiečiai gali kreiptis dėl dalyvavimo šioje programoje internetu per Izraelio užsienio reikalų ministerijos svetainę.

Izraelis taip pat tikisi dar apie 100 000 ukrainiečių priimti pagal savo Sugrįžimo įstatymą, pagal kurį žydai iš bet kurios pasaulio vietos gali atvykti į Izraelį ir gauti pilietybę, sakė A. Shaked.

Po Holokausto įkurtas Izraelis save laiko prieglobsčio vieta žydams, bėgantiems nuo karo ir persekiojimo visame pasaulyje. Tačiau jis nenori priimti ne žydų kilmės migrantų, įskaitant nuo konfliktų ir skurdo bėgančius migrantus iš Afrikos šalių.

Izraelis taip pat atsisakė leisti į šalį grįžti šimtams tūkstančių palestiniečių, kurie pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų dabartinėje Izraelio teritorijoje per 1948 metų karą, susijusį su žydų valstybės įkūrimu.

Pasak Izraelio, leidimas sugrįžti palestiniečių pabėgėliams ir jų palikuonims – kurių skaičius dabar viršija 5 milijonus – reikštų Izraelio, kaip žydų daugumos valstybės, pabaigą.

22:04

Karo belaisviai rusai dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų.

„Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas. Ir aš jau nekalbu apie elgesį su mūsų kariais“, – sakė J. Jeninas.

Jis taip pat sakė, kad Ukraina pasinaudos visomis Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais teikiamomis galimybėmis, įskaitant darbo skyrimą.

21:52

Iš Rusijos traukiasi „The New York Times“ redakcija

Leidinys „The New York Times“ antradienį paskelbė, kad jo redakcija traukiasi iš Rusijos dėl naujo teisės akto, numatančio įkalinimo bausmes už „melagienų“ apie rusų kariuomenę skleidimą.

„Nauju Rusijos teisės aktu siekiama kriminalizuoti nepriklausomą, tikslų žinių apie karą prieš Ukrainą pranešimą“, – sakoma „The New York Times“ organizacijos pranešime.

„Siekdami užtikrinti mūsų redakcijos darbuotojų, dirbančių šiame regione, saugumą, kol kas juos iškeliame iš šalies“, – priduriama jame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymo projektą, numatantį įkalinimo bausmes iki 15 metų už, institucijų nuomone, „melagingas žinias“ apie karines pajėgas.

Jis taip pat pasirašė įstatymo projektą, kuris numatytų baudas arba iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes už raginimą taikyti sankcijas Rusijai.

Šis žingsnis buvo dalis pastangų užgniaužti bet kokį nepasitenkinimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Daugelis užsienio žiniasklaidos priemonių sustabdė reportažų rengimą iš Rusijos, įskaitant Kanados „CBC/Radio-Canada“, Vokietijos ARD ir ZDF, Ispanijos RTVE, taip pat amerikiečių naujienų agentūrą „Bloomberg News“ ir Ispanijos naujienų agentūrą EFE.

Tuo metu britų transliuotojas BBC pranešė, kad nuo antradienio vakaro atnaujins reportažų rengimą anglų kalba iš Rusijos, po to, kai sustabdė šią veiklą nagrinėdamas naują griežtą žiniasklaidos įstatymą.

„The New York Times“ teigė, kad „stebėdamas naujojo įstatymo taikymą, stengsis kuo greičiau grįžti“.

21:48

Rusija sako skelbianti humanitarines paliaubas Ukrainoje

Maskva trečiadienio rytą skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Nuo 2022 metų kovo 9 dienos 10 val. Maskvos laiku (9 val. Lietuvos laiku) Rusijos Federacija skelbia „tylos režimą“ ir yra pasirengusi suteikti humanitarinius koridorius“, – antradienį nurodė Rusijos gynybos ministerija

21:37

Dėl protesto prieš Ukrainos invaziją buvo suimta iki 14 000 rusų

CŽV direktorius Billas Burnsas antradienį JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui teigė, kad apie 14 000 Rusijos piliečių buvo areštuoti dėl protestų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Apie tai praneša CNN.

B. Burnsas teigė, kad dabartinė Rusijos piliečių opozicija Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „nėra smulkmena“, tačiau pažymėjo, kad dėl valstybinės žiniasklaidos kontrolės bus sunku greitai susiformuoti pasipriešinimui.

Burnsas sakė, kad JAV stebės Putino populiarumą šalyje, kol karas Ukrainoje tęsiasi, bet perspėjo, kad Putino vykdoma žiniasklaidos kontrolė padės jam užkirsti kelią tam tikriems visuomenės neramumams.

21:34

Lenkija teigia esanti pasirengusi visus savo naikintuvus MiG-29 dislokuoti į JAV oro bazę Vokietijoje

Lenkija antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi nedelsiant ir nemokamai dislokuoti visus savo naikintuvus MiG-29 į JAV oro pajėgų „Ramstein“ oro bazę Vokietijoje ir perduoti juos Vašingtono žiniai, kad jie pateiktų juos Ukrainai. Apie tai skelbia CNN.

„Tuo pat metu Lenkija prašo Jungtinių Valstijų suteikti mums naudotus orlaivius su atitinkamomis operacijomis. Lenkija yra pasirengusi nedelsiant nustatyti lėktuvų pirkimo sąlygas“, – pridūrė Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

Lenkijos vyriausybė savo pareiškime paragino „kitus NATO sąjungininkus – lėktuvų MIG-29 savininkus – elgtis taip pat“.

21:11

Okupantai Ukrainoje sunaikino 61 ligoninę

UNIAN praneša, kad Rusija Ukrainoje jau sunaikino 61 ligoninę. Tai paskelbė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško. Pasak jo, kai kurių ligoninių išdaužti langai, sugadintos grindys. V. Lyashko pažymėjo, kad visų pirma buvo sunaikinta ligoninė Iziumo mieste. Taip pat sunaikintas šiemet atidarytas Volnovachos ligoninės priėmimo skyrius.

V. Liaško sakė, kad „teroristus, matyt, erzina, kokios geros šios gydymo įstaigos“.

Ministras teigė, kad buvo sunaikinta naujausia įranga, kuri buvo pristatyta į ligoninę. V. Liaško pabrėžė, kad tokie priešo veiksmai „pažeidžia visas tarptautines konvencijas, įskaitant Ženevos konvenciją, pagal kurią karo veiksmų metu draudžiama apšaudyti sveikatos priežiūros įstaigas“.

V. Liaško taip pat sakė, kad dėl Rusijos atakų sunku pristatyti vaistus į okupuotas teritorijas, nes šalis agresorė neatveria humanitarinių koridorių ir tai neleidžia laiku pristatyti insulino ir vaistų nuo skausmo.

„Tai neigiamai veikia žmonių sveikatą“, – pridūrė jis.

20:49

V. Zelenskis sako, kad primygtinai nesieks Ukrainos narystės NATO

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis delikatus klausimas buvo viena Rusijos nurodytų priežasčių surengti invaziją į savo provakarietišką kaimynę.

V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.

„Šiuo klausimu aš atvėsau jau seniai, kai supratome, kad... NATO yra nepasiruošusi priimti Ukrainos“, – pirmadienį interviu „ABC News“ sakė V. Zelenskis.

„Aljansas bijo prieštaringų dalykų ir konfrontacijos su Rusija“, – pridūrė prezidentas.

Kalbėdamas apie narystę NATO V. Zelenskis per vertėją sakė, kad nenori būti prezidentu „šalies, kuri ko nors prašo atsiklaupusi ant kelių“.

20:31

Vartojimo prekių milžinė „Unilever“ (prekių ženklai „Dove“, „Axe“, „Rexona“, „Chistaya Liniya“, „Domestos“ ir kt.) paskelbė stabdanti eksportą į Rusiją ir importą iš jos.

20:28

„McDonald's“ laikinai uždaro visus 850 restoranų Rusijoje, skelbia „Bloomberg“. Bendrovė ir toliau mokės atlyginimus savo 62 000 darbuotojų iš Rusijos, praneša NEXTA.

20:16

Mariupolis izoliuotas okupantų

Pasak aukšto JAV gynybos pareigūno, Mariupolio miestas Ukrainos pietuose buvo „izoliuotas“ Rusijos pajėgų. Miestas vis dar bombarduojamas.

CNN anksčiau skelbė, kad Mariupolio gyventojams jau kelias dienas buvo atjungtas vanduo ir elektra.

JAV taip pat pastebi, kad Rusijos pajėgos dar neįžengė į Mykolajivo miestą, kuris galėtų būti panaudotas kaip dalis koordinuoto puolimo prieš Odesą, nors Mykolajivo bombardavimas ir apšaudymas suintensyvėjo.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos vis dar bando veržtis į Charkivo ir Černigovo miestus, tačiau susiduria su Ukrainos pasipriešinimu.

20:10

Ukraina skelbia, kad per mūšį žuvo rusų generolas

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos generolas Vitalijus Gerasimovas žuvo mūšyje prie Charkivo.

Rusijos valstybinė žiniasklaida antradienį nieko nepranešė apie Gerasimovą, nors įvardijo kitus Ukrainoje žuvusius rusus.

Ukraina įvardijo Gerasimovą kaip „Rusijos kariuomenės vadą, generolą majorą, štabo viršininką ir 41-osios Rusijos centrinės karinės apygardos armijos vado pirmąjį pavaduotoją“ ir teigė, kad jis yra Rusijos kampanijų Čečėnijoje ir Sirijoje veteranas.

„Taip pat žuvo ir buvo sužeisti keli aukšto rango Rusijos armijos karininkai“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija savo pranešime taip pat užsiminė apie komunikacijos problemas, su kuriomis, jos teigimu, susiduria Rusijos kariuomenė. Christo Grozev, atvirojo kodo tyrimų biuro „Bellingcat“ vykdomasis direktorius, socialiniame tinkle „Twitter“ paaiškino, kad informacija apie generolo mirtį galėjo būti paimta iš telefono skambučio perėmimo nesaugiame tinkle.

20:04

Ukrainos prezidentas pasiremdamas W. Churchilliu pasakė kalbą JK parlamentarams

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį pasakė istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystės parlamentarams ir atkartodamas britų karo metų ministro pirmininko Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) iššūkį pažadėjo „kovoti iki galo“.

„Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Mes kovosime iki galo, jūroje, ore. Mes tęsime kovą už savo žemę, bet kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – sakė jis.

Britų parlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui prieš jo kalbą Bendruomenių Rūmams.

Ukrainos prezidento kalba buvo jo diplomatinės kampanijos už tolesnes Vakarų sankcijas Rusijai dalis.

19:45

Dviejuose sandėliuose įsiplėskė gaisras

Ukrainos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba praneša, apie Kijevo regione, Brovarskio rajone, Kalinivkoje, 15:49 val. sugriautus du pramoninių medžiagų ir chemikalų sandėliavimo pastatus. Ukrainos pajėgos Kalinovkoje (Kyjivo rajonas) numušė Rusijos sparnuotąją „Kalibr“ raketą, tačiau ji kliudė sandėlius.

Įsiplėskė gaisras 2 tūkst. kv. m plote. 17:05 val. gaisras buvo lokalizuotas 1 tūkst. kv. m plote.

Apie aukas nepranešama.

19:30

V. Zelenskis: ukrainiečiai pasiruošę priešintis rusams visą gyvenimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad Ukrainos piliečiai yra pasirengę visą likusį gyvenimą priešintis Rusijos kariams, įsiveržusiems į Ukrainą. Valstybės vadovas tai pasakė interviu televizijai ABC, kurio stenogramą turi UNIAN.

„Esu įsitikinęs, kad ukrainiečiai yra pasirengę visą gyvenimą priešintis rusams. Net miestuose, kuriuose yra rusų okupantai, jie sulaukė nemažo beginklių civilių pasipriešinimo. Tokia drąsa yra kažkas neregėto, bėda ta, kad vienam Ukrainos kariui tenka 10 rusų karių, o vienam ukrainiečių tankui – 50 rusų tankų, bet mes juos naikiname ir šis atotrūkis mažėja. Daug dalykų priklauso ne tik nuo mūsų“, – pabrėžė Zelenskis.

„Mes stovėsime, o jei jie ateis į mūsų didmiesčius, susidurs su liaudies pasipriešinimu, žmonių karu ir niekas neatims mūsų nepriklausomybės“, – sakė šalies vadovas.

V.  Zelenskis įsitikinęs, kad šiandien karas Ukrainoje, o rytoj – Lietuvoje, paskui Lenkijoje, paskui Vokietijoje. „Tai labai rimta. Jungtinės Valstijos yra toli, bet pastarosiomis dienomis jaučiu, kad JAV yra arčiau mūsų“, – sakė prezidentas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi dialogui su Rusija dėl okupuotų Donecko ir Luhansko sričių saugumo garantijų ir Krymo ateities, tačiau nepasirengusi kapituliuoti.

18:50

J. Bidenas: JAV uždraudžia naftos importą iš Rusijos dėl invazijos į Ukrainą

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį paskelbė draudimą naftos importui iš Rusijos.

Jo administracija ėmėsi kol kas griežčiausių veiksmų, kad nubaustų Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

„Uždraudžiame bet kokį rusiškos naftos, dujų ir energijos importą. Tai reiškia, kad rusiška nafta nebebus priimama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną stiprų smūgį (prezidentui Vladimirui) Putinui“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkais.

JAV įstatymų leidėjai vis labiau spaudė administraciją žengti šį žingsnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau prašė JAV ir Vakarų pareigūnų nebeimportuoti naftos iš Rusijos ir taip užpildyti žiojinčią jau įvestų griežtų sankcijų Rusijai spragą.

Nors Rusijos finansų sektoriui dėl invazijos į Ukrainą įvesti griežti suvaržymai, energijos eksportas užtikrina pastovų pinigų srautą į Rusiją.

Jungtinė Karalystė anksčiau antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą.

18:39

JK iki šių metų galo laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą, kaip ir Jungtinės Valstijos, kurios turėtų paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos.

Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje.

„Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc. Jungtinės Karalystės paklausos“, – tviteryje parašė JK verslo sekretorius Kwasi Kwartengas (Kvazis Kvartengas)

18:10

Pentagono vertinimu, Ukrainoje žuvo 2–4 tūkst. rusų karių

Vašingtonas, kovo 8 d. (AFP-BNS). JAV gynybos departamentas antradienį pranešė įstatymų leidėjams, kad, remiantis jo skaičiavimais, per beveik dvi savaites trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo nuo 2 000 iki 4 000 Rusijos karių.

Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje paklaustas, kiek Rusijos karių iki šiol žuvo per karą, Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius generolas leitenantas Scottas Berrieras (Skotas Berieras) sakė, kad šis skaičius siekia „nuo dviejų iki keturių tūkstančių“.

Vis dėlto jis pridūrė, kad šis vertinimas laikomas „žemo patikimumo lygmens“, nes jis buvo parengtas naudojant žvalgybos šaltinių ir atvirai prieinamus duomenis.

17:30

Ukrainos Černihivo regione sprogus minai žuvo 3 žmonės, sužeisti 3 vaikai

Ukrainos ombudsmenė antradienį pranešė, kad trys suaugusieji žuvo ir trys vaikai buvo sužeisti, Černihivo regione į šiaurę nuo Kyjivo kelyje po jų automobiliu sprogus minai.

Manoma, kad tai pirmas kartas per Ukrainoje Rusijos sukeltą karą, kai civiliai žuvo nuo minos, naujienų agentūrai AFP sakė ombudsmenė Liudmyla Denisova.

Ji pabrėžė, kad naudoti priešpėstines minas prieš civilius draudžia tarptautinė teisė.

16:45

JT teigia, kad iki šiol Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai

Remiantis naujausiais Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro antradieniais duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios, vasario 24 d., Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai, įskaitant 29 vaikus.

16:30

Rusų okupantai sunaikino Iziumo ligoninę

Charkovo srityje esančiame Iziumo mieste priešai apšaudė centrinę miesto ligoninę, o pacientų teko ieškoti tarp griuvėsių.

15:00

Prie Kijevo tęsiasi kovos

Daroma viskas, kad būtų sustabdyta humanitarinė katastrofa Kijevo regione. 

Rusų įsibrovėliai grasina bendruomenių vadams žudynėmis rajone ir reikalauja atiduoti gyvenvietes.

14:00

Į Mariupolį atvykęs humanitarinės pagalbos konvojus buvo apšaudytas

Ukrainos valdžia pranešė, kad ilgai laukta humanitarinės pagalbos vilkstinė apgultam Mariupolio miestui pietinėje pakrantėje, buvo apšaudyta, praneša CNN.

Iryna Vereshchuk antradienį sakė: „Mūsų humanitariniai kroviniai keliauja į Mariupolį ir mes tikimės Rusijos prisiimtų įsipareigojimų, kad ji yra pasirengusi laikytis paliaubų. Dabar yra signalų, kad Rusija apšaudo humanitarinės pagalbos konvojaus kryptį“. 

Mariupolio miesto gyventojai pastarosiomis dienomis susiduria su blogėjančia humanitarine padėtimi, nes miestas tebėra apsuptas Rusijos pajėgų, pasiryžusių sugriežtinti savo valdymą Ukrainos pietuose.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos vykdo karo nusikaltimus, laikydami „įkaitais“ 300 000 civilių gyventojų apgultame Mariupolio mieste.

Jis sakė, kad pirmadienį vienas vaikas mirė nuo dehidratacijos. „Žmonės dabar jau 10 dieną be vandens, be elektros, gyvena prieglaudose. Trūksta būtiniausių dalykų, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų“, - anksčiau Mirella Hodeib, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovė. CNN sakė, kad padėtis mieste tebėra „beviltiška“.

15:30

Iš Irpeno į Kijevą jau evakuoti trys tūkstančiai žmonių

Gyventojų evakuacija iš Irpeno į Kijevą tęsiasi, pagalba jau suteikta trims tūkstančiams civilių.

15:00

V. Zelenskis ragina atverti daugiau evakuacijos koridorių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino atverti daugiau humanitarinių koridorių nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir sakė, jog reikalinga didesnė Raudonojo kryžiaus pagalba.

Neįvardijamoje vietoje nufilmuotame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad vienas vaikas mirė dėl dehidratacijos apsiaustame pietiniame Mariupolio uostamiestyje. Ši žinia rodo, kokioje beviltiškoje padėtyje atsidūrę smarkiai apšaudomo miesto gyventojai.

Prezidentas vėl paragino Vakarus atsiųsti šaliai naikintuvų.

V. Zelenskis sakė, kad į Mariupolį gyventojų evakavimui buvo pasiųsti autobusai, tačiau nėra tvirto susitarimo dėl maršruto, todėl „rusų kariai gali paprasčiausiai apšaudyti šias transporto priemones“.

Ukrainos gynybos ministerija antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad rusų pajėgos atakavo humanitarinį koridorių, skirtą padėti civiliams evakuotis iš Mariupolio.

„Priešas pradėjo ataką, nukreiptą tiksliai į humanitarinį koridorių“, – nurodė ministerija.

Ji pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „neleidžia vaikams, moterims ir senjorams išvykti iš miesto“.

V. Zelenskis savo kreipimesi taip pat kaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), kad šis „draudžia naudoti savo emblemą ant mūsų mašinų“, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.

Vaizdo įrašuose matyti, kad ant autobusų, važiuojančių į Sumus ir Mariupolį, šonų yra kryžiaus ženklai, tačiau neaišku, kas juos ten užklijavo.

14:50

Okupantai apšaudė civilių automobilį

Civiliai gyventojai kenčia nuo rusų okupantų apšaudymų.

 

14:40

Chersono srityje vėl prasidėjo protestai prieš rusų okupantus

Rusų okupantų laikinai okupuotų Chersono srities gyvenviečių gyventojai ir toliau rengia protestus prieš įsibrovusius.

14:30

Okupantai sutrukdė evakuaciją Sumuose

Sumuose civilių gyventojų evakuacija vadinamuoju „žaliuoju koridoriumi“ buvo sutrikdyta dėl rusų tankų apšaudymo.

UNIAN korespondento teigimu, vykstant iš miesto vyksta muštynės.

Visų pirma, yra apšaudymas iš Rusijos tankų ir automatinis šaudymas. Patikrinimo punkte, kur yra įsikūrusios Vietinės teroristinės gynybos pajėgos, visos transporto priemonės yra dislokuotos atgal į miestą. Taip pat į Sumus grįžta žmonės, kurie ketino išvykti iš miesto. Jie grįžta pėsčiomis su lagaminais ir kitais asmeniniais daiktais.

14:00

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per Sumų smūgį žuvo 21 civilis

Per naktį surengtą streiką šiaurės rytų Ukrainos Sumų mieste aukų skaičius išaugo iki 21 civilio.

Patvirtinta, kad „nuo oro antskrydžio mieste žuvo 19 suaugusiųjų ir 2 vaikai“.

"Dėl bombardavimo vienas namas buvo visiškai sugriautas, 16 - iš dalies sugriauta.

7 val. apžiūros metu buvo rasti 21 žmogaus kūnai, tarp jų 2 vaikai", – priduriama jame.

Ukraina ir Rusija antradienį susitarė dėl vieno evakuacijos koridoriaus Sumuose, kur pastarosiomis dienomis buvo nuolat puolama Rusijos ataka ir antskrydžiai.

13:50

Okupantai bombarduoja kitų šalių diplomatines atstovybes Ukrainoje

Naujienų agentūra UNIAN skelbia, kad Mariupolyje buvo apgadintas pastatas, kuriame įsikūręs Graikijos generalinis konsulatas ir ESBO SMM biuras.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų užsienio diplomatinių atstovybių apšaudymą. Nukentėjo Graikijos, Slovėnijos, Azerbaidžano ir Albanijos diplomatinės atstovybės.

13:00

Berdianske okupantai užgrobė radijo stotį

Zaporožės spaudos tarnyba pranešė, kad rusų okupantai užgrobė radijo stotį esančią Berdianske.

„Mes įspėjame visus piliečius, kad okupantai gali skleisti propagandą ir antiukrainišką informaciją. Žinote, tai yra dezinformacija ir manipuliacija“, – sakoma pareiškime.

12:44

V. Zelenskis kaltina Vakarus netesint pažadų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Vakarai netesi pažadų apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.

„Jau 13 dienų girdime pažadus, 13 dienų mums buvo sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums perduoti“, – per „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

„Tačiau atsakomybė taip pat tenka tiems, kas Vakaruose nesugeba priimti sprendimo jau 13 dienų, – pridūrė jis. – Tiems, kad neužtikrino Ukrainos padangės saugumo nuo Rusijos žudikų.“

12:28

Rusijos įsibrovėliai vėl sutrikdė žmonių evakuaciją iš Mariupolio, pradėjo puolimą humanitarinio koridoriaus kryptimi.

Apie tai feisbuke pranešė Jungtinių pajėgų operacijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

„Mariupolio gynėjai ėmėsi daugybės priemonių civiliams evakuoti vieninteliu keliu: buvo išminuoti keliai, nuimtos užtvaros ir pan. Tačiau okupantai vaikų, moterų ir pagyvenusių žmonių iš miesto nepaleido. Priešas pradėjo puolimą humanitarinio koridoriaus kryptimi“, – teigiama pranešime.

Tokie Rusijos ne žmonių veiksmai yra ne kas kita, kaip Ukrainos žmonių genocidas, pabrėžė Jungtinių pajėgų operacijos būstinė.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Mariupolio gynėjai stabdo priešo bandymus įsiveržti į miestą. Mieste vis dar nėra apšvietimo, vandens, dujų ir komunikacijų. Per mieste įvykusią humanitarinę katastrofą vienas vaikas jau mirė nuo dehidratacijos.

12:07

Ukrainos pabėgėlių skaičius netrukus viršys 2 milijonus

Pabėgėlių iš karo krečiamos Ukrainos skaičius artimiausiu laiku viršys 2 mln., antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas.

„Manau, kad šiandien arba vėliausiai rytoj peržengsime dviejų milijonų žymą. Taigi, tai nesiliauja“, – žurnalistams Osle sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

Pirmadienį UNHCR skelbė, kad iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių.

F. Grandi kalbėjo per spaudos konferenciją po vizitų Moldovoje, Lenkijoje ir Rumunijoje – šalyse, į kurias plūsta daugiausiai pabėgėlių iš Ukrainos, besitraukiančių nuo vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos.

UNHCR vadovas sakė, kad per Balkanų karus Bosnijoje ir Kosove iš savo šalių pasitraukė „galbūt 2–3 mln. žmonių, bet per aštuonerių metų laikotarpį“.

Kitose pasaulio dalyse plėtojasi panašių pabėgėlių krizių, bet „Europoje tai pirmasis kartas nuo Antrojo pasaulinio karo“, pridūrė F. Grandi.

Po kelių nesėkmingų mėginimų Rusija pasiūlė antradienį atverti humanitarinius koridorius, per kuriuos civiliai ukrainiečiai galėtų pasitraukti iš apšaudomų ir bombarduojamų miestų.

12:02

Mykolajivo srities gynėjai sulaukė pastiprinimo ir ruošiasi puolimui

Mykolajivo srities gynėjai gavo pastiprinimą ir ruošiasi puolimui.

Regioninės karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas apie tai pranešė savoTelegram kanalu, praneša „Ukrinform“.

„Šiandien, anot kariškių, buvo nuobodi naktis. Neįmanoma taip sakyti, bet... Sviedinių buvo mažai. Žinome, kad priešas išsekęs, ir sulaukėme pastiprinimo. Atėjo vaikinai su pastiprinimu. Ir ruošiamės puolimui. Esame sąžiningi, perspėjame – ateisime ir sunaikinsime jus“, – sakė V. Kimas.

Jis pabrėžė, kad 1944 m. kovo 8 d. prasidėjo Mykolajivo srities išlaisvinimas Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmoji išlaisvinta gyvenvietė buvo Novy Bug.

„Vaikinai, naujokai, pateisinkime istoriją. Sutapimai nėra atsitiktiniai“, – kalbėjo Regioninės karinės administracijos vadovas.

Apšaudžius Mykolajivą iš daugkartinės raketų paleidimo sistemos „Tornado“, gaisrai kilo gyvenamajame sektoriuje ir pramoniniuose objektuose. Žuvo keturi civiliai.

11:30

Rusija prarado daugiau nei 12 tūkst. karių

Pranešama, kad Rusija neteko daugiau nei 12 tūkst. savo karių.

Taip pat sunaikinta daugiau kaip 300 tankų ir 1036 šarvuotos kovos mašinos.

11:05

Irpeno merui okupantai pasiūlė perduoti miestą

Irpeno meras Aleksandras Markušinas vakar 17.58 val. gavo okupantų žinią su grasinimais ir siūlymu perduoti miestą.

I. Markušinas atsakė: „Nustebau, kad šios pabaisos vis dar nesupranta – Irpenas nepasiduoda, Irpenas neparduotas, Irpenas kovoja! Namuose laukia mama, sesuo, dukra, močiutė, mylimoji. Grįžkite į Rusiją“, – rašė meras.

11:00

Rusijos armija atsisako susigrąžinti mirusius karius

Ukrainos vidaus reikalų ministerija naujienų kanale „Nexta“ skelbia, jog tai pirmasis karas žmonijos istorijoje, kai Rusijos armija atsisako susigrąžinti savo mirusiuosius.

10:50

Pasaulio bankas suteikė Ukrainai skubią daugiau kaip 700 mln. delerių finansinę paramą

Pasaulio banko vykdomoji taryba patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių.

Pasak šios tarptautinės finansų organizacijos spaudos tarnybos pranešimo, 489 mln. dolerių skiriama Ukrainos valstybės iždui paremti, iš jų 350 mln. dolerių sudarys paskola lengvatinėmis sąlygomis, o 139 mln. dolerių – garantijos skolinimuisi.

Pasaulio bankas paaiškino, kad taip pat mobilizuojamas 134 mln. dolerių finansavimas dotacijų pavidalu ir 100 mln. dolerių dydžio vadinamasis lygiagretus finansavimas.

„Ši pagalba greito finansavimo forma leis [Ukrainos] vyriausybei užtikrinti įsipareigojimų šalies piliečiams vykdymą – išmokėti atlyginimus ligoninių darbuotojams, pensijas pagyvenusiems žmonėms ir finansiškai paremti socialiai pažeidžiamiausias gyventojų grupes“, – teigiama pranešime.

Pasaulio bankas pažymi, jog rengia dar vieną – 3 mlrd. dolerių dydžio – Ukrainos finansavimo paketą, kurį ketina patvirtinti artimiausiais mėnesais, taip pat planuoja finansinę paramą pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms valstybėms.

10:46

Rusijos kariuomenė prie Kijevo telkia pajėgas

Rusijos kariai prie Kijevo bando padidinti savo pajėgas.

Taip teletono metu pareiškė vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka.

Anot jo, Ukrainos kariuomenė stebi jų veiksmus ir „sustabdo jų bandymus padaryti proveržį Kijeve“.

„Ginkluotosios pajėgos, Teroristinė gynyba, Nacionalinė gvardija ir policija stengiasi neleisti rusams susitelkti, užkirsti kelią proveržiams“, – aiškino D. Denisenka.

Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė ne tik plėšikauja, bet jau šaudo į civilius. „Jie tam tikrais momentais tiesiog šaiposi iš gyventojų“, – pridūrė jis.

10:22

Susitarta dėl humanitarinio koridoriaus evakuacijai iš Sumų

Ukraina, Rusija ir Raudonasis kryžius susitarė dėl humanitarinio koridoriaus evakuacijai iš Sumų. Paskelbtas tylos režimas.

Tai pranešė reintegracijos ministrė Irina Vereščiuk.

Maršrutas

Sumų gyventojų evakuacija vyks tik vienu maršrutu: Sumai – Golubovka – Lokhvitsa – Lubnai – Poltava. Dėl kitų maršrutų nebuvo susitarta.

Laikas

Nuo 09:00 aukščiau minėtame maršrute skelbiamas tylos režimas.

Humanitarinio koridoriaus laikas yra nuo 09:00 iki 21:00. Pirmoji kolona turėtų pradėti judėti iš miesto 10:00.

Visos kliūtys, trukdančios kolonoms judėti, turi būti pašalintos visoje trasoje.

Piliečiai gali evakuotis ir nuosavais automobiliais, judėdami už autobusų kolonos.

10:01

Sumuose per antskrydį žuvo mažiausiai 18 žmonių

Per Rusijos antskrydį Ukrainos Sumų mieste, esančiame maždaug už 350 km į rytus nuo sostinės Kyjivo, žuvo mažiausiai 18 žmonių, tarp jų – du vaikai, antradienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas.

„Priešo lėktuvai pirmadienio vakarą klastingai atakavo daugiabučius namus“, – platformoje „Telegram“ paskelbė gelbėjimo tarnybos, atvykusios į įvykio vietą 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Naujienų agentūra „Unian“ citavo vidaus reikalų ministro patarėją Antoną Heraščenką, sakiusį, kad Sumuose per naujausią bombardavimą žuvo mažiausiai 18 žmonių ir kad griuvėsiai toliau tikrinami, ieškant dingusių gyventojų.

Pasak A. Heraščenkos, atsakomybė už šių žmonių žūtį tenka ne vien Rusijai, bet ir Europos politikams ir „nevykėliams strategams, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo parūpinti mums galingų zenitinių raketų arba uždaryti oro erdvę“.

Netoli Rusijos sienos esančiame Sumų mieste jau kelias dienas vyksta intensyvios kautynės.

09:53

„Boeing“ stabdo titano importą iš Rusijos

JAV aviacinė-kosminė ir gynybos korporacija „Boeing“ pranešė, kad nebepirks titano iš Rusijos, o lėktuvų gamybai naudosis atsargomis bei alternatyviais tiekėjais.

JAV aviacijos milžinė nuo 1997-ųjų bendradarbiavo su Rusijos titano tiekėja VSMPO-AVISMA, o 2006-aisiais įsteigė bendrą įmonę su šia Rusijos įmone, kuriai vadovauja Sergejus Čemezovas – artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis nuo tarnybos KGB laikų. S. Čermezovui JAV valdžios institucijos, 2014 metais Rusijai aneksavus Krymą, pritaikė sankcijas.

Maža to, praėjusią savaitę Baltieji rūmai įtraukė A. Čemezovą ir jo šeimos narius į sąrašą Rusijos oligarchų, kuriems pritaikytos sankcijos ne tik priėjimui prie JAV finansų sistemos, bet ir bet kokiam jų ar su jais susijusiam turtui.

„Boeing sukaupė nemažas titano atsargas, stabdo jo importą iš Rusijos. Sukauptos titano atsargos ir alternatyvių tiekėjų tinklas leidžia „Boeing“ išlaikyti civilinių orlaivių gamybos tęstinumą“, – pabrėžė „Boeing“ oficialus atstovas.

Pernai lapkritį VSMPO-AVISMA skelbė su „Boeing“ pasirašiusi memorandumą dėl titano tiekimo ir bendradarbiavimo plėtros artimiausiais metais.

VSMPO-AVISMA gaminami titano komponentai naudoti civilinių orlaivių Boeing-737, -767, -777, -787 ir 777X konstrukcijoms. Kita vertus, nors „Boeing“ vis dažniau naudoja titaną savo lėktuvuose, nes tai leidžia sumažinti jų svorį ir padidinti degalų naudojimo efektyvumą, dabar šio metalo, tarkim 787 modelio lėktuvuose yra apie 14 procentų.

Praėjusią savaitę „Boeing“ sustabdė paramą Rusijos oro transporto bendrovėms ir nutraukė savo veiklą šioje šalyje – tai dalis daugelio JAV bendrovių plataus masto atsitraukimo iš Rusijos po jos invazijos į Ukrainą.

09:35

Ochtyrkoje sunaikintas miesto centras ir komunikacijos

Dėl naktinių rusų aviacijos antskrydžių Okhtyrkoje, Sumų srityje, miesto centras buvo visiškai sunaikintas, sunaikintos pagrindinės komunikacijos.

Tai pranešė Ochtyrkos meras Pavlo Kuzmenko rytiniame kreipimesi socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.

„Šiąnakt du kartus buvo surengti oro antskrydžiai į Ochtyrką, du kartus buvo bombarduojami – sunkiosios ir lengvosios bombos. Už manęs yra vykdomasis komitetas, iš kur aš visada kreipiuosi į jus, jis yra visiškai sunaikintas.

Na, svarbiausia – žmonės visi gyvi. Priešais mane yra universalinė parduotuvė, taip pat sugriauta. Miesto centras visiškai sunaikintas. Daug žmonių sužeista, kelių nepavyksta rasti. Buvo pažeista daug miesto komunikacijų: visiškai sugriauta kanalizacija, vandentiekis, elektros tinklai, ant kogeneracinės elektrinės krito bombos, ji buvo sunaikinta“, – sakė Ochtyrkos meras.

Jis pridūrė, kad elektros liko mažai, ir ragino ją naudoti taupiai.

08:59

Charkive per naktinius bombardavimus žuvo keturi žmonės. Jų kūnai buvo rasti po griuvėsiais.

08:40

„Bloomberg“: Rusiją tarptautinis nemokumas gali ištikti artimiausią mėnesį

Rusija balandį dėl tarptautinių sankcijų, įvestų ir plečiamų dėl jos nepagrįstos ir brutalios karinės agresijos prieš Ukrainą, gali tapti nepajėgi vykdyti įsipareigojimus tarptautiniams skolintojams, tvirtina agentūra „Bloomberg“, remdamasi vieno didžiausių JAV banko „Morgan Stanley“ ekspertų vertinimais.

Anot jų, Rusijos tarptautinis bankrotas gali įvykti balandžio viduryje, kai baigsis 30 dienų lengvatinis laikotarpis jos atsiskaitymams su investuotojais, įsigijusiais jos išplatintų tarptautinių JAV doleriais nominuotų skolos vertybinių popierių – dviejų jų emisijų, kurių apyvartos turėtų baigtis 2023 ir 2043 metais.

„Mes manome, kad nemokumas yra labiausiai tikėtinas scenarijus. Vargu ar šis Rusijos elgesys atrodys kaip įprastas įsipareigojimų nevykdymas, o Venesuela veikiausiai bus tinkamiausias palyginimas“, – prognozuoja „Morgan Stanley“ analitikai.

Šios savaitės pradžioje visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – apkarpė Rusijos skolinių įsipareigojimų patikimumo įverčius iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog naujos tarptautinės sankcijos prieš Rusiją jos galimybes naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis sumažino perpus.

08:17

Ukrainos prezidentas kaltina Rusiją ciniškai žlugdant civilių evakuaciją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apkaltino Rusijos kariuomenę, kad ji trukdo evakuoti civilius gyventojus vadinamaisiais humanitariniais koridoriais, dėl kurių buvo sutarta po derybų su Maskva.    

„Buvo sutarta dėl humanitarinių koridorių. Ar tai veikė? Vietoje to veikė rusų tankai, rusų gradai (salvinės raketų ugnies sistemos), rusų minos“, – sakė V. Zelenskis platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi.   

Ukrainos vadovas sakė, kad rusų pajėgos užminavo kelią, pasirinktą vežti maistą ir medicinos priemones į apsiaustą Mariupolio uostamiestį šalies pietuose.    

Kaltindamas Maskvą cinizmu V. Zelenskis taip pat sakė, kad rusų kariai sunaikino autobusus, kuriais turėjo būti evakuojami civiliai gyventojai iš kovos veiksmų zonų.  

„Jie daro taip, kad būtų atviras nedidelis koridorius į okupuotą teritoriją kelioms dešimtims žmonių. Ne tiek į Rusiją, kiek pas propagandistus, tiesiai pas juos priešais televizijos kameras. Tipo, štai kas gelbėja... Tiesiog cinizmas, tiesiog propaganda. Nieko daugiau. Jokios humanitarinės prasmės“, – kalbėjo prezidentas. 

Tačiau jis pridūrė, kad Kyjivas toliau ves derybas su Rusija taikos susitarimui pasiekti. 

„Lieku čia, lieku Kyjive... Aš nieko nebijau“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Rusija pirmadienį ryte paskelbė atverianti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, sparčiai senkant atsargoms ir blogėjant humanitarinei padėčiai.  

Tačiau Ukraina atsisakė evakuoti civilius į Rusiją, nes keturi iš šešių Maskvos pasiūlytų koridorių vedė į Rusiją ar jos sąjungininkę Baltarusiją.

Pirmadienį vakare Rusija paskelbė, kad nuo antradienio 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku bus atverti humanitariniai koridoriai evakuoti civiliams iš sostinės Kijevo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų.

Maskva sakė, kad Ukraina dar nepatvirtino maršrutų. 

07:56

TATENA pranešė apie Ukrainoje apgadintą antrą branduolinį objektą

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė gavusi pranešimų, kad per artilerijos apšaudymą buvo apgadintas branduolinių tyrimų kompleksas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos antrame pagal dydį Charkivo mieste, bet šis incidentas „radiologinių pasekmių“ nesukėlė.

Vienoje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad ukrainiečių tarnybos ją informavo apie sekmadienį įvykusią ataką. Pranešimų apie tame objekte padidėjusį spinduliuotės lygį nebuvo.

Tame objekte laikomų „radioaktyvių medžiagų atsargos yra labai mažos“, be to, jos laikomos „subkritinės“ būklės, todėl „žala, apie kurią buvo pranešta, nebūtų sukėlusi jokių radiologinių pasekmių“, sakoma TATENA pranešime.

Šiame objekte, priklausančiame Charkivo fizikos ir technologijų institutui, buvo gaminamos radioaktyvios medžiagos medicinos ir pramonės reikmėms.

Charkivas pastarosiomis dienomis buvo intensyviai bombarduojamas Rusijos artilerijos, aviacijos ir raketų, Maskvai stengiantis didinti spaudimą Ukrainai pasiduoti.

Šis branduolinių tyrimų institutas buvo atsidūręs internetu sklidusių sąmokslo teorijų ir nepagrįstų Rusijos žiniasklaidos pareiškimų centre. Tvirtinta, kad Ukraina jame mėgina sukurti „purvinąją bombą“ – primityvų branduolinį ginklą, galintį pražudyti daugybę žmonių.

TATENA nurodė, kad incidentas Charkive yra naujausias atvejis, kai Ukrainos branduoliniai objektai tampa Rusijos pajėgų atakų taikiniu.

„Buvo jau keli atvejai, keliantys pavojų Ukrainos branduolinių objektų saugumui“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi (Rafaelis Marianas Grosis).

Buvo pranešimų apie žalą branduolinių atliekų saugykloms netoli Kijevo ir Charkivo, be to, Rusijos pajėgos atakavo Zaporižios branduolinę jėgainę ir sukėlė joje gaisrą, kuris vėliau buvo suvaldytas.

TATENA nurodė, kad Zaporižios atominė elektrinė, kuri yra didžiausia Europoje, dabar yra kontroliuojama Rusijos pajėgų, neleidžiančių atgabenti atsarginių dalių ir vaistų personalui.

Šiuo metu veikia tik du iš šešių Zaporižios elektrinės reaktorių.

Taip pat buvo nutrauktas ryšys su mažais branduoliniais objektais pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, apsuptame Rusijos pajėgų, palikusių gyventojus be elektros ir vandens.

TATENA ragino Maskvą ir Kijevą susitarti dėl plano branduoliniams objektams apsaugoti.

R. M. Grossi siūlėsi nuvykti į liūdnai pagarsėjusią Černobylio atominę elektrinę, kur 1986 metais įvyko iki šiol didžiausia pasaulyje branduolinė avarija. Toje dabar jau nebeveikiančioje jėgainėje daugiau kaip 200 darbuotojų nebuvo išleidžiami Rusijos pajėgų jau 12 dienų iš eilės.

07:51

Ukrainos ginkluotosios pajėgos karinio drono „Bayraktar“ pagalba sunaikino Rusijos okupantų priešlėktuvinę raketų sistemą „Buk“.

Internete paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas taiklaus smūgio į priešo techniką momentas.

„Minus vienas rusiškas „Bukas“, – sakoma pranešime.

 

 

 

 

07:47

Atskleistos okupantų išpuolių Zaporižios srityje pasekmės

Dėl rusų okupantų apšaudymo Zaporižios srities Melitopolyje ir Melitopolio rajone buvo sugriauta daugiau nei 90 privačių namų.

Tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Dėl rusų okupantų apšaudymo Melitopolyje ir Melitopolio srityje buvo sugriauta daugiau nei 90 privačių namų. Miesto komunalinės tarnybos jau likvidavo avarines situacijas daugiau nei 20 namų – šie darbai tęsiasi“, – sakė jis.

Meras pažymėjo, kad televizijos ir radijo bokštai Melitopolyje yra Rusijos okupantų kontroliuojami, todėl per vietos televiziją ir radiją skleidžiama informacija yra nepatikima. Anot jo, okupantai taip pat blokuoja telefono ryšius, internetą.

07:28

Rusų pajėgų veržimosi tempas Ukrainoje gerokai sulėtėjo

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad gynybos pajėgos tęsia gynybinę operaciją pietinėse, rytinėse ir šiaurinėse operacijų zonose prie tam tikrų sienų. Priešo pajėgų veržimosi tempas lėtėja.

Černigovo miesto gynyba tęsiasi Severskio kryptimi.

Kijevo miesto gynybos pajėgos toliau gina sostinę palei išorinę gynybos sieną ir papildomai nustatytose srityse.

Pietinėje operatyvinėje zonoje vykdoma gynybinė operacija palei valstybės sieną ir vykdoma jūros pakrantės apsauga.

Kitose srityse stabilizavimo operacija tęsiama ir vykdomos teritorinės gynybos užduotys tam tikroje veiklos zonoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos sėkmingai atmuša priešo raketas ir oro antskrydžius, suteikia priedangą svarbiausiems Ukrainos objektams ir karių grupėms.

Okupantai yra demoralizuoti ir vis dažniau imasi plėšikavimo bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų vykdydami karinius konfliktus.

„Charkivo, Sumų, Černigovo ir Kijevo srityse, Rusijos okupantų laikinai okupuotose teritorijose, apiplėšimų faktai, smurtiniai veiksmai prieš vietos gyventojus, civilių patalpų užgrobimas, žemės ūkio angarų panaudojimas karinei technikai statyti, šaudymo pozicijų statyba rajono infrastruktūroje“, – teigiama pranešime.

Okupantai laikinai okupuotos Krymo autonominės Respublikos teritorijos šiaurinės dalies gyventojus baugina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimu.

07:09

Pentagonas: Rusija verbuoja sirus kautis Ukrainoje

Rusija verbuoja sirus ir kitus užsieniečius kovotojus, tęsdama savo puolimą Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas.

Maskva į Sirijos pilietinį karą įsikišo 2015 metais, kad paremtų prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą. Šioje šalyje jau ilgiau kaip dešimtmetį tęsiasi konfliktas, pasižymintis gausiomis gatvių kautynėmis.

Dabar JAV Gynybos departamento pareigūnai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo „verbavimo misiją“, kad įtrauktų į karą Ukrainoje sirų kovotojų.

Kaip rašo dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), JAV pareigūnai sakė, kad Rusija, pradėjusi įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę vasario 24 dieną, pastarosiomis dienomis verbavo kovotojus Sirijoje, tikėdamasi, kad jie gali padėti užimti sostinę Kyjivą ir kitus miestus.

Vienas pareigūnas dienraščiui sakė, kad kai kurie kovotojai jau yra Rusijoje ir ruošiasi prisidėti prie kautynių Ukrainoje, nors neaišku, kiek iš viso jų buvo užverbuota.

Detalių turima nedaug: pareigūnai negalėjo pateikti konkretesnių duomenų, kiek samdinių prisidėjo ir kiek jie yra parengti. Visgi Pentagonas pabrėžė, kad priežasčių abejoti šių pranešimų tikslumu nėra.

„Manome, kad pranešimai, jog jie, rusai, ieško Sirijos kovotojų, siekdami papildyti savo pajėgas Ukrainoje... manome, kad tame tiesos esama“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Visgi žinant, kad Rusija disponuoja didžiule smogiamąja galia ir yra pasiuntusi į Ukrainą daugiau kaip 150 tūkst. karių, atrodo reikšminga, kad V. Putinui pasirodė būtina užverbuoti samdinių, pažymėjo Pentagonas.

„Įdomu, kad p. Putinas šiuo atveju atrodo priklausomas nuo užsieniečių kovotojų“, – sakė J. Kirby, nors pripažino, kad Pentagonas neturi tikslesnių žinių, kas dedasi prie šio reikalo.

Anksčiau pirmadienį vienas aukšto rango gynybos pareigūnas su žurnalistais kalbėjosi atviriau: „Žinome, kad jie stengiasi užverbuoti sirų kautynėms.“

Ukraina taip pat yra pakvietusi užsieniečius dėtis prie Kyjivo vyriausybės pajėgų.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad apie 20 tūkst. užsieniečių savanorių yra pateikę prašymus prisidėti prie Kyjivo pajėgų.

Per pirmadienį surengtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Kinijos ambasadorius paragino abi konflikto puses elgtis santūriai. Anot jo, Ukrainai tiekiami ginklai ir „samdinių“ atvykimas gali dar labiau paaštrinti padėtį, nors konkrečiai nepaminėjo Rusijos, Pekino sąjungininkės.

JT atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) kasdienėje spaudos konferencijoje sakė, kad „negalįs nei patvirtinti, nei paneigti“ pranešimų, kad Rusija verbuoja samdinius.

Visgi jis pažymėjo, kad šiam „konfliktui nebūtinai reikia daugiau iš išorės atvykstančių žmonių“, ir pridūrė, kad JT yra „susitelkusios į humanitarinį aspektą“.

Ukrainos sostinę ir antrąjį pagal dydį šalies miestą Charkivą vyriausybė tebekontroliuoja. Tuo metu Rusija užėmė pietinį Chersono uostamiestį ir suintensyvino urbanizuotų centrų bombardavimą visoje šalyje.

Jau beveik dvi savaites tęsiantis Rusijos puolimui iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. JT pareiškė, kad ši pabėgėlių krizė yra sparčiausiai auganti Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

07:07

Vasilkovo mieste Kijevo srityje aidi pavojaus sirenos. Žmonės raginami skubiai bėgti į slėptuves.

06:41

Oro antskrydžio metu Charkive viena iš bombų pataikė į gyvūnų prieglaudą. Pasak savanorių, buvo sunaikinti penki aptvarai, po nuolaužomis žuvo penki šunys, apie šeši buvo sužeisti, o dar penki gyvūnai pabėgo. Iš viso centre buvo 293 šunys.

06:28

Bučos meras apie nepagražintą karo realybę: „Rusai neleidžia palaidoti mirusiųjų, gatvėse kūnus graužia šunys“

Žmonės Bučoje ir aplinkinėse Kijevo srities gyvenvietėse iš tikrųjų buvo paimti įkaitais ir net negali palaidoti mirusiųjų.

Pasak UNIAN korespondento, apie tai informaciniu teletonu pranešė meras Anatolijus Fedorukas.

Jis pažymėjo, kad didžiulis apšaudymas baigėsi vos prieš tris valandas.

Pasak A. Fedoruko, Rusijos kariuomenė iš visų įmanomų salvių smogė ir Kijevui, ir priemiesčiams, ypač Bučai. Septintą dieną Buča, Vorzelis ir Hostomelis yra Rusijos kariuomenės įkaitai.

Meras pasakojo, kad buvo bandoma išvyti rusų kariuomenę, bet po dienos jie vėl atvyko.

„Visus pagrindinius mūsų regiono greitkelius ir gatves apšaudo priešas“, – sakė A. Fedorukas.

Jis pabrėžė, kad žmonės laikomi įkaitais, nes priešas neleidžia gyventojams išeiti iš namų, net kai nėra apšaudymo. Komunalinės paslaugos ir gyventojai negali laidoti mirusių civilių.

„Šunys iš tikrųjų graužia mirusiųjų kūnus. Tai baisi situacija“, - sakė Fedorukas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Bučos miesto taryba paprašė pagalbos, nes Rusijos kariai ir toliau apšaudo gyvenamuosius rajonus ir blokuoja humanitarinės pagalbos pristatymą.

„Kiekviena diena yra kova dėl išlikimo. Bučos bendruomenė jau keletą dienų yra be elektros, šilumos, ryšių ir interneto“, – sakė miesto valdžia.

06:13

Rusija skelbia apie planus antradienį atidaryti humanitarinius koridorius Ukrainoje

Rusija antradienį atvers humanitarinius koridorius ir leis civiliams evakuotis iš kelių užpultos Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir uostamiestį Mariupolį, pranešė šalies naujienų agentūros.

„2022 metų kovo 8 dieną nuo 10 val. Maskvos (9 val. Lietuvos) laiku Rusijos Federacija skelbia tylos režimą ir yra pasirengusi atverti humanitarinius koridorius“, – nurodė Rusijos gynybos ministerijos padalinys.

Jis paskelbė evakuacijos kelius iš Kijevo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų – visi šie miestai pastarosiomis dienomis buvo smarkiai apšaudomi Rusijos pajėgų.

Gynybos ministerijos padalinys tuo pačiu apkaltino Ukrainą, kad šiai „nepavyko užtikrinti humanitarinių koridorių funkcionavimo“. Jis pabrėžė, kad situacija daugelyje Ukrainos miestų „smarkiai suprastėjo ir įgavo humanitarinės katastrofos požymių“.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl nepavykstančios civilių evakuacijos kaltina Rusiją.

„Buvome sutarę dėl humanitarinio koridoriaus. Ar tai suveikė? Rusijos tankai, Rusijos gradai (raketinė artilerija), Rusijos minos toliau veikė“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Anot Maskvos, apie naujus evakuacijos kelius Ukrainos pusei bus pranešta vidurnaktį Grinvičo (2 val. Lietuvos) laiku.

05:55

Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmitrijus Zhivitskis apie tai pranešė vaizdo kreipimesi kovo 7 dieną.

„Sumų kraštas buvo labai neramus... Mūsų vaikinai kovojo su visa priešo mašinų kolona, ​​jų automobilis buvo apšaudytas, yra sužeistų ir, deja, keturi jaunuoliai žuvo kovoje su Rusijos kariškiais“, - sakė jis.

„Įvyko Sumų priemiesčių bombardavimas. Kai kuriose gyvenvietėse buvo subombarduoti gyvenamieji namai. O visai netoli Sumų centro bomba sugriovė kelis namus. Visiškai nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tai privatūs namai. Yra mirusių. Deja, yra mirusių vaikų. O žuvusiųjų jau yra daugiau nei 10 žmonių“, – sakė D. Zhivitskis.

Jis savo Facebook puslapyje patikslino, kad kovo 7 d. po 23 val. priešo lėktuvai subombardavo gyvenamuosius rajonus Sumuose ir Achtyrkoje, taip pat sugriovė namus Bititsa kaime.

„Informacija apie žuvusius ir sužeistuosius nuolat atnaujinama. Greitosios pagalbos tarnybos ardo šiukšles ir gesina gaisrus. Gydytojai dirba. Gelbėja gyvybes. Taip iš tikrųjų atrodo „rusų pasaulis“. Mes to niekada neatleisime“, – rašė D. Zhivitskis.