Karas Ukrainoje: JAV didina paramą Ukrainai, rusų karo nusikaltimai skaičiuojami tūkstančiais (nuolat atnaujina)

Pasaulis

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

214439

64-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Skelbiama, kad Chersono srityje rusų okupantai nesėkmingai bandė pagerinti taktinę padėtį.

Apie praėjusios paros karo įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

22:52

V. Zelenskis tikisi, kad Jungtinės Tautos  padės išgelbėti žmones iš „Azovstal“ gamyklos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas aptarė galimybes atblokuoti Mariupolio „Azovstal“ gamyklą ir išgelbėti ten esančius žmones.

„Manau, kad Ukrainoje turėtų būti tam tikri lyderiai, statuso lyderiai – žmonės, kurie sprendžia daug svarbių dalykų pasaulyje, ypač dėl teisių, laisvių apsaugos, žmogaus gyvybės apsaugos. Ir aš esu dėkingas generaliniam sekretoriui, kad pagrindinė problema, apie kurią šiandien kalbėjome, yra Rusijos Federacijos vykdomas teisių ir laisvių pažeidimas Ukrainoje, o svarbiausia – ką šiandien galime padaryti, ką JT gali padaryti, kad atblokuotų „Azovstal“, siekdami išgelbėti žmonių gyvybes. Šiandien šiam klausimui skyrėme daug laiko“, – sakė V. Zelenskis.

Jis išreiškė viltį, kad su JT generalinio sekretoriaus pagalba pavyks pasiekti norimą rezultatą – „sugrąžinti gyvus žmones“ iš „Azovstalio“.                                                                               

A. Guterresas šio klausimo nekomentavo, aiškindamas, kad nenori sukurti „kliūčių“.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad darome viską, kas įmanoma ir ką galime, kad tai įvyktų. Dabar nekomentuosiu, kad nesumenkinčiau šios galimybės ir jos nesugriausčiau“, – sakė jis.

22:29

Vokietijos Bundestagas balsavo už sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.

„Už“ balsavo 586 iš 693, „prieš“ – 100, susilaikė septyni nariai.

22:14

Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad Ispanijos kariuomenės laivas atvyksta į Lenkiją su 200 tonų karinės pagalbos Ukrainai.

149 metrų ilgio „Ysabel“ gabena didžiausią karinės pagalbos siuntą, kurią Ispanija kada nors suteikė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms: ginklus, 30 sunkvežimių ir 10 visureigių.

21:39

Virš Odesos numuštos trys rusų sparnuotosios raketos

Šiąnakt virš Odesos Ukrainos oro gynyba numušė tris priešo raketas.

Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos regiono valstybės administracijos vadovas Maksimas Marčenko.

„Mūsų oro gynybos daliniai numušė tris priešo raketas danguje virš Odesos regiono, kurios skrido žudyti civilius. Ačiū mūsų kariuomenei už nepriekaištingą darbą“, - sakė jis.

M. Marčenko taip pat sakė, kad praėjusią naktį priešas bepiločiu orlaiviu bandė atlikti infrastruktūros objektų žvalgybą iš oro, tačiau jį numušė Ukrainos oro gynybos daliniai.

Dangų virš regiono visiškai kontroliuoja Ukrainos oro pajėgos.

21:20

Pranešama apie naujus galingus sprogimus Kyjive

Balandžio 28-osios vakarą Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai.

Apie tai „Telegram“ kanale sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

„Kyjivo Lukjanovkoje ką tik įvyko du galingi sprogimai“, – sakė jis.

18.22 val. Kyjive paskelbtas oro pavojaus signalas, žmonės buvo raginami slėptis.

21:14

Suomija sveikina NATO žadamą paramą jos saugumo užtikrinimui

Narystę NATO svarstanti Suomija ketvirtadienį pasveikino Aljanso pažadą apsaugoti šią Šiaurės Europos šalį nuo bet kokio Rusijos kišimosi galimo jos stojimo į gynybinį bloką metu.

Suomija ir Švedija – kol kas nepriklausančios jokiai karinei organizacijai – svarsto galimybę siekti narystės NATO kaip atgrasymo nuo potencialios Rusijos agresijos po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje.

Tačiau šalių vadovai pripažino, kad Šiaurės šalys gali būti neapsaugotos nuo Rusijos kibernetinių atakų ar teritorinių pažeidimų kelis mėnesius, kol jų narystės siekis būtų ratifikuotas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė esąs „įsitikinęs, jog esama būdų pereiti šį tarpinį laikotarpį, kad būtų pakankamai paranku ir tiktų tiek Suomijai, tiek Švedijai“. 

Vėliau J. Stoltenbergas telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

„Stoltenbergas dar kartą stipriai palaikė Suomijos sprendimą“, – sakoma S. Niinisto pareiškime. Daugiau informacijos apie vykusį pokalbį jame nepateikiama.

S. Niinisto taip pat nurodė, kad ateityje planuojamas jų abiejų susitikimas.

Suomijos parlamentas balandžio 20 dieną pradėjo diskusijas dėl stojimo į NATO, Rusijos invazijai į Ukrainą paskatinus visuomenę ir politikus pakeisti savo nuomonę dėl paramos stojimui į Aljansą. 

Dauguma ekspertų mano, kad sprendimą dėl stojimo šalių lyderiai priims gegužės viduryje. Tai leistų prašymą dėl narystės pateikti iki birželį numatyto NATO lyderių susitikimo.

20:42

ES kilo painiava dėl Rusijos reikalavimo už dujas mokėti rubliais

ES šalys ketvirtadienį stengėsi suprasti Rusijos sprendimą nutraukti dujų srautą į Lenkiją ir Bulgariją, siekdamos išsaugoti tiekimą, nepažeisdamos Maskvai paskelbtų sankcijų.

Antradienį Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ paskelbė stabdanti dujų tiekimą abiem šalims, nesulaukusi iš jų apmokėjimo rubliais.

Bendrovė pareiškė, kad Varšuva ir Sofija pažeidė rusų prezidento Vladimiro Putino įsakymą už dujas atsiskaityti tik Rusijos valiuta, o ne doleriais ar eurais.

Reikalavimą mokėti rubliais daugelis laiko Kremliaus gudrybe, skirta ginklu paversti dujų tiekimą ir sukurti teisinių spragų, leidžiančių Maskvai apeiti ES taikomas baudžiamąsias priemones.

Reaguodama į sankcijas, Rusija liepė „nedraugiškų šalių“ mokėjimus už dujas konvertuoti į rublius per banką „Gazprombank“. Kai kurios ES narės, įskaitant Vokietiją, nustatė, kad toks prašymas nepažeidžia sankcijų režimo.

„Mokėjimai bus atliekami eurais, o paskui „Gazprombank“ juos pervedinės į vadinamąją „K“ sąskaitą“, – paaiškino vokiečių ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas), kurio šalis yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.

„Tai kelias, kuriuo einame, tai kelias, kurį mums parodė Europa, tai kelias, suderinamas su sankcijomis“, – patikino jis.

Tačiau kiti, įskaitant sankcijas ES ruošianti Europos Komisiją (EK), įspėjo, kad toks konvertavimas gali būti laikomas pažeidimu, dėl kurio dujų importuotojams kiltų teisinis pavojus.

„Jei sutartyje numatyta, kad mokėjimai turi būti atliekami eurais arba doleriais, bendrovės įsipareigojimai baigiasi, kai ji atlieka tą mokėjimą eurais arba doleriais“, – nurodė ES atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris).

„Jei mokėjimas atliekamas rubliais, tuomet nebekalbame apie sudarytą sutartį ir kalbame apie sankcijų apėjimą“, – pridūrė jis.

Siekdami išsiaiškinti painiavą, Europos energetikos ministrai pirmadienį rengia neeilinį posėdį ir prašys EK pateikti aiškesnes teisines rekomendacijas, kaip reaguoti į Rusijos reikalavimus dėl atsiskaitymo už dujas.

Pasak vieno ES diplomato, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, bloko valstybės narės išreiškė „tam tikrą nusivylimą dėl Komisijos gairių, kurias valstybės narės interpretavo skirtingai“.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, pernai Rusija patenkino 32 proc. viso Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dujų poreikio, o 2009 metais – 25 procentus.

20:17

Ukrainos kariuomenė sunaikino tiltą, kuriuo rusai gabendavo įrangą iš Krymo

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai sunaikino tiltą pietų Ukrainoje, kuris buvo svarbus logistikos objektas pakeliui iš okupuoto Krymo į Melitopolį.

„Ukrinform“ duomenimis, apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų spaudos tarnyba.

„Kariai sunaikino svarbų infrastruktūros objektą priešo užnugaryje pietų Ukrainoje ir sulėtino priešo dalinių tiekimą iš Krymo pusės“, – sakoma pareiškime.

Kaip minėta, sunaikintas tiltas buvo svarbus logistikos objektas rusams pakeliui iš okupuoto Krymo į Melitopolį. Būtent čia priešas nuolat geležinkeliais transportuodavo transporto priemones ir amuniciją iš Krymo pusiasalio į žemyninę Ukrainos dalį – į rusų užimtas teritorijas.

Šis maršrutas turėjo svarbų vaidmenį telkiant priešo pajėgas Pologo, Tokmako ir Mariupolio kryptimis.

20:11

Ukrainos kariuomenė visiškai atgavo Kutuzovkos kaimo Charkiovo srityje kontrolę.

Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestinėje 18 val.

19:28

Ukraina nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų

Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, ketvirtadienį pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova (Iryna Venediktova).

„Iš tiesų 8 600 bylų yra vien dėl karo nusikaltimų, o daugiau kaip 4 000 bylų – susijusios su karo nusikaltimais“, – I. Venediktova sakė Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“.

Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Šiuo metu daugiau kaip 8 000 tyrėjų renka įrodymus įvykių vietose, nurodė I. Venediktova. Į šį procesą įtrauktos valstybės saugumo tarnybos, nacionalinė policija ir tyrėjai iš užsienio.

Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I. Venediktova.

Tyrėjai negalėjo patekti į iki šiol Rusijos ir jos remiamų pajėgų kontroliuojamas teritorijas, pavyzdžiui, pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, rytinėse Donecko ar Luhansko srityse, bet „galime apklausti žmones, kurie buvo evakuoti iš tų teritorijų“, aiškino generalinė prokurorė.

Be to, tyrėjai naudojasi perimtų pokalbių informacija.

Pati I. Venediktova pastaruosius dvejus mėnesius praleido važinėdama po neokupuotas Ukrainos teritorijas, rinkdama įrodymus.

Kovą duodama interviu naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „XXI šimtmečio pagrindinis karo nusikaltėlis“.

Tarp jau pradėtų tirti bylų yra susijusi su Mariupolio gimdymo namų ir šio miesto dramos teatro, kuriame slėpėsi daugybė civilių, įskaitant vaikus, subombardavimu.

I. Venediktova sakė, kad šias bylas nagrinės Ukrainos teismai. Vis dėlto didžiausia sėkmė būtų apkaltinamieji nuosprendžiai tarptautiniame teisme.

Ukraina nėra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narė, bet anksčiau yra pripažinusi jo jurisdikciją.

19:24

J. Bidenas: Rusija turėtų liautis „tuščiai“ grasinusi branduoliniu ginklu

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį užsipuolė Maskvą dėl „tuščių“ kalbų apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą Ukrainos konflikte pareiškęs, jog tai rodo Rusijos „desperaciją“. 

„Niekas neturėtų švaistytis tuščiais pareiškimais apie branduolinio ginklo panaudojimą arba apie galimybę jį panaudoti. Tai neatsakinga“, – pareiškė J. Bidenas.

19:07

Ukrainoje žuvo vienas JK pilietis, dar vienas laikomas dingusiu

Ukrainoje žuvo vienas Jungtinės Karalystės pilietis ir dar vienas dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė britų užsienio reikalų ministerija. 

Kaip skelbia Jungtinės Karalystės žiniasklaida,  abu jie kovojo prieš rusų pajėgas Ukrainoje.

„Galime patvirtinti, kad Ukrainoje žuvo vienas JK pilietis, ir mes teikiame paramą jo šeimai“, – nurodė Užsienio, Sandraugos ir plėtros biuro atstovas naujienų agentūrai AFP.

„Žinome, kad Ukrainoje dingo dar vienas JK pilietis; teikiame paramą jo šeimai. Skubiai ieškome daugiau informacijos“, – sakė jis.

Britų žiniasklaida pranešė, kad šie asmenys yra savanoriai, kurie išvyko kariauti su į šalį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, tačiau ši informacija nėra patvirtinta.

Žinoma, kad Ukrainos pusėje kovoja keletas JK arba JK ir Ukrainos pilietybę turinčių asmenų. 

19:05

J. Bidenas: remti Ukraina – „nepigu“, bet JAV negali likt nuošalyje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį paprašė Kongreso skirti dar 33 mlrd. dolerių  (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai ir pabrėžė, kad tai „nėra pigu“, bet Vašingtonas negali likti nuošalyje, kai Rusija vykto „žiaurumus ir agresiją“.

J. Bidenas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos „nepuola Rusijos“, nepaisant Maskvos „neraminančios retorikos“. Visgi prezidentas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos jau yra parūpinusios Ukrainai dešimteriopai daugiau prieštankinių ginklų sistemų negu Rusija yra pasiuntusi tankų į kaimyninę šalį.

„Mes Rusijos nepuolame. Mes padedame Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – pabrėžė J. Bidenas.

18:36

Rusai apšaudė kaimą Charkivo srityje, vienas žmogus žuvo

Rusijos kariai apšaudė Kotlyarų kaimą Charkivo srityje, vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužeistas.

Apie tai Telegrame pranešė Charkivo apygardos prokuratūros spaudos tarnyba, skelbia „Ukrinform“.

„Tyrimo duomenimis, šių metų balandžio 28 dieną apie 12 valandą apšaudė kaimą. Per apšaudymą žuvo 53 metų vyras. Kitas vietos gyventojas buvo sužeistas“, – sakoma pranešime.

Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad dėl apšaudymo buvo sunaikinti gyvenamieji pastatai.

18:16

Ukrainos valstybės specialioji ryšių tarnyba perspėja apie naują kibernetinę ataką prieš Ukrainos vyriausybines agentūras. Šį kartą jis vykdomas siunčiant elektroninius laiškus tema „Ukrainos prezidento dekretas Nr. 576/22 dėl precedento neturinčių saugumo priemonių“.

17:53

Kazachstanas blokuos Rusijos televizijos laidų vedėją dėl pasisakymų apie Ukrainą

Kazachstanas įspėjo vieną prokremliškų pažiūrų televizijos laidų vedėją, kad savo kritiškais pasisakymais apie šalies atitolimą nuo Maskvos po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą jis kenkia šalių santykiams.

Ši turtingiausia Centrinės Azijos valstybė turi bendrą sausumos sieną su Rusija ir didelę rusakalbių gyventojų bendruomenę. Šių metų sausį Kazachstanas buvo priverstas pasitelkti Rusijos vadovaujamo bloko karius, kad numalšintų neramumus pačioje šalyje.

Tačiau 19 mln. gyventojų turinti valstybė laikosi neutralios pozicijos karo Ukrainoje klausimu ir ketina atsisakyti šventinių Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimo renginių, kurie turi simbolinę reikšmę Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.

Kazachstano užsienio reikalų ministerijos trečiadienį vakare išplatiname pareiškime sakoma, kad Rusijos laidų vedėjo, režisieriaus ir „Russia Today“ vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian sutuoktinio Tigrano Keosajano komentarai „nuodija gerų kaimyninių santykių atmosferą“ tarp šalių. 

„Manau, kad jis bus įtrauktas į Kazachstane nepageidaujamų asmenų sąrašą“, – sakoma pranešime, cituojant užsienio reikalų ministerijos atstovą Aibeką Smadiarovą.

Vaizdo įrašą su savo pasisakymais T. Keosajanas paskelbė „Youtube“ kanale. Jame jis kalbėjo apie buvusių sovietinių šalių, įskaitant Kazachstaną, reakciją į karą Ukrainoje.

„Rimtai pagalvokite“

„Kazachai, broliai. Kas [darosi] su tuo nedėkingumu?“, – klausė T. Keosajanas, kalbėdamas apie naujienas, kad Kazachstanas gegužės 9-ąją atsisako tradicinio Pergalės dienos parado.

„Gerai pažiūrėkite į Ukrainą, rimtai pagalvokite“, – perspėjo jis.

„Jeigu manote, kad galite ir toliau likti tokiais suktais asilais ir nesulaukti jokių pasekmių – klystate“, – sakė T. Keosajanas.

„Traukinys išvažiuoja. Vis dar galite į jį suspėti. Į paskutinį vagoną“, – ragino aktorius.

Kazachstano užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šie komentarai yra „naudingi [Kazachstano ir Rusijos] strateginės partnerystės priešininkams“.

Naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį nepavyko susisiekti su užsienio reikalų ministerija ir gauti patvirtinimą, kad T. Keosajanas yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

T. Keosajano pasisakymas primena jo sutuoktinės Margaritos Simonian mintis, kai ji suabejojo, kam Rusijai reikėjo „gelbėti“ Kazachstaną ir siųsti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) „taikdarius“ sausį per kruvinus politinius neramumus šalyje.

Šis M. Simonian vasario 22 dienos pareiškimas socialiniame tinkle „Facebook“ buvo jos atsakymas į Kazachstano užsienio reikalų ministro Muhtaro Tileuberdi (Muchtaro Tileuberdžio) žodžius, kad Kazachstanas neketina sekti Maskvos pavyzdžiu pripažindamas dviejų separatistinių Rytų Ukrainos darinių nepriklausomybę.

Po dviejų dienų Maskva pradėjo kruviną invaziją į Ukrainą.

17:41

J. Bidenas prašys JAV Kongreso skirti dar 33 mlrd. dolerių pagalbos kariaujančiai Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prašys Kongreso išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją, įskaitant 20 mlrd. dolerių (per 19 mlrd. eurų) karinės pagalbos, ketvirtadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Naujo paketo pagrindinę dalį sudarytų „20 mlrd. karinės ir kitos saugumo paramos. Tai reiškia, kad ginklai ir šaudmenys tekės Ukrainos žmonėms“, sakė šaltinis.

17:38

Identifikuotos 10 rusų karių iš 64-osios brigados tapatybės. Jie įtariami vykdę žiaurius civilių žudymus Bučoje.

17:24

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Bulgarijos ministru pirmininku Kirilu Petkovu.

Pasak Ukrainos prezidento spaudos tarnybos, susitikimas įvyko Kyjive.

16:52

Bulgarija ragina Europą būti „stipresnę“ ir atsisakyti rusiškų dujų

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas ketvirtadienį lankydamasis Ukrainoje paragino Europą būti „stipresnę“ ir rasti alternatyvų rusiškoms dujoms. Maskva trečiadienį nutraukė dujų tiekimą ES ir NATO priklausančioms Bulgarijai bei Lenkijai, o Briuselis šį žingsnį pavadino „šantažu“.

„Turime būti stipresni; turime būti ryžtingi“, – bulgarų premjeras sakė Irpinėje, viename iš Kyjivą supančių miestelių, kur karo nusikaltimais kaltinama Maskva, vasario 24-ąją įsiveržusi į Ukrainą. Bulgarija turi „alternatyvių pasirinkimų“ rusiškų dujų srautams, pareiškė K. Petkovas ir pridūrė: „Jeigu mes galime tai padaryti, tai turėtų padaryti visi Europoje.“

Tuo metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė, jog Varšuva ir Sofija dabar gauna dujų iš kaimyninių ES valstybių.

16:16

JAV siūlo panaudoti Rusijos oligarchų turtą Ukrainos karo nuostoliams kompensuoti

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasiūlė naudoti konfiskuotą Rusijos oligarchų turtą kompensuoti Ukrainai nuostolius, patirtus dėl Maskvos karinės invazijos.

Tai leistų „perduoti Ukrainai pajamas už nusavintą kleptokratinį turtą, kad būtų atlyginta Rusijos agresijos žala“, sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.

Kompensavimo idėja yra dalis naujai siūlomų taisyklių, turinčių ekonominę naštą Kremliui, prieš du mėnesius pasiuntusiam savo pajėgas į kaimyninę provakarietišką šalį, siekiant nuversti jos vyriausybę ir užgrobti teritorijų.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) planuoja vėliau ketvirtadienį paskelbti siūlomus teisės aktus kartu su prašymu Kongresui padidinti Ukrainos kariuomenei skiriamą finansavimą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Vašingtonas jau yra skyręs Ukrainai daugiau kaip 3 mlrd. dolerių (2,86 mlrd. eurų) vertės ginkluotės . Dabar Baltieji rūmai tikisi užtikrinti pakankamai lėšų, kad jų užtektų iki spalio.

Be karinės pagalbos, kuri iš pradžių labai atsargi ir apėmė daugiausiai gynybinius pėstininkų ginklus ir amuniciją, bet dabar aprėpia net ir sunkiąją artileriją ar prieštankinius dronus, Vašingtonas vadovauja Vakarų pastangoms griežtinti sankcijų spaudimą, kad Rusija būtų izoliuota nuo likusio pasaulio, o jos elitas sulauktų atlygio už paramą Kremliaus režimui.

Iki šiol Europos Sąjungos narės yra įšaldžiusios Rusijos turto, vertinamo daugiau kaip 30 mlrd. dolerių (28,6 mlrd. eurų), įskaitant beveik 7 mln. dolerių (6,67 mlrd. eurų) vertės oligarchams priklausančių prabangos prekių ir objektų, įskaitant jachtas, meno kūrinius, nekilnojamąjį turtą ir orlaivius, nurodė Baltieji rūmai.

Jungtinės Valstijos yra „pritaikiusios sankcijas ir užblokavusios laivų ir orlaivių, kurių vertė – daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (953 mln. eurų), taip pat įšaldžiusi šimtus milijonų dolerių vertės aktyvų JAV sąskaitose, priklausančiose Rusijos elito nariams“.

Šį mėnesį Ispanija, JAV prašymu, areštavo 90 mln. dolerių (85,8 mln. eurų) vertės superjachtą, priklausančią rusų milijardieriui Viktorui Vekselbergui, prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui.

J. Bideno siūlomas teisės aktų paketas taip pat leistų padidinti teisinį spaudimą oligarchams, per daugelį metų įgudusiems perkėlinėti ir dangstyti savo turtą.

Vienas iš siūlymų – leisti areštuoti turtą, kuriuo naudojamasi sankcijoms apeiti. Kitas – išplėsti JAV prokurorams prieinamas priemones, dvigubai pailginti laiką tyrimams dėl įtariamo pinigų plovimo vykdyti (nuo penkerių iki 10 metų), taip pat taikyti prieš pinigų prievartavimą nukreiptus įstatymus, anksčiau daugiausiai naudotus kovai su organizuotu nusikalstamu, kovai su sankcijų vengimu.

J. Bidenas planuoja „pasakyti kalbą apie paramą ukrainiečiams, ginantiems savo šalį ir laisvę nuo Rusijos brutalaus karo“ 10 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku, sakoma Baltųjų rūmų spaudos tarnybos pranešime.

15:31

R. T. Erdoganas V. Putinui: Ankara pasirengusi „imtis iniciatyvos“ dėl Ukrainos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ketvirtadienį pasakė, jog Ankara pasirengusi padaryti daugiau, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

„Prezidentas Erdoganas sakė, kad koordinavimas ir glaudus dialogas tarp žvalgybos skyrių turėtų būti tęsiamas“, – sakoma pranešime. Dabar Ankara „pasirengusi imtis iniciatyvos užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, ir tarpininkauti dėl kelio į taiką“.

R. T. Erdoganas naudodamasis NATO narės Turkijos gerais santykiais su Kyjivu ir Maskva bando užbaigti du mėnesius trunkantį karą. Turkijos Stambulo mieste įvyko rusų ir ukrainiečių derybininkų susitikimas, o Antalijoje praėjusį mėnesį buvo surengtos rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrų Sergejaus Lavrovo ir Dmytro Kulebos derybos.

Dabar R. T. Erodganas bando surengti Stambule V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą. Ketvirtadienį R. T. Erodganas V. Putinui pasakė, kad Turkija nori „kuo greičiau pasiekti ilgalaikę taiką regione stiprindama derybų Stambule impulsą“, sakė jo biuras.

15:00

Per ataką žuvo 3 civiliai

Donecko srities vadovas Pavelas Kirilenko pranešė, kad per rytinį aviacijos smūgį, kurį rusai surengė Niujorko kaime, žuvo trys civiliai. „Rusijos  raketos pataikė į pramonės gamyklą ir gyvenamuosius rajonus, buvo apgadinti mažiausiai 9 privatūs namai, tačiau tikslus žalos skaičius dar nenustatytas“, – sakė P. Kirilenko.

14:23

Kyjivas: Rusija intensyvina puolimą Ukrainos rytuose

Kyjivas ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos puolimas Ukrainos rytuose įsibėgėjo ir kad intensyviai apšaudomi keli miestai, o rusų pajėgos bando apsupti ukrainiečių pajėgas. Vasario 24 dieną Rusijos pradėto karo siaubingą kainą priminė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) apsilankymas miesteliuose netoli Kyjivo, kur atsitraukus rusų pajėgoms rasta masinio civilių žudymo įrodymų.

Kovos suintensyvėjo Rusijai trečiadienį staiga nutraukus gamtinių dujų tiekimą dviem NATO šalims narėms. Tai laikoma bandymu nubausti ir supriešinti Vakarus dėl paramos Ukrainai prieš galimai lemiamą mūšį rytiniame Donbaso regione.

Ukrainos pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsdamos antrą invazijos fazę intensyviai apšaudo keliose vietose. Intensyviausi veiksmai vyksta aplink Donecką ir netoli Charkivo, kuris neįeina į Donbasą, bet yra laikomas svarbiu tašku rusams tikriausiai bandant apsupti ukrainiečių pajėgas. Tetiana Pirohova kalbėjo apie baimę, patiriamą gyvenant nuolatinio bombardavimo sąlygomis.

„Tai ne šiaip baisu. Skrandį sutraukia skausmas, – sakė ši Charkivo gyventoja. – Kai jie šaudo dieną, dar nieko, bet kai ateina vakaras, negaliu apsakyti, kaip būna baisu.“

Generalinis štabas nurodė, kad per pastarąsias 24 valandas ukrainiečių pajėgos atrėmė šešias atakas Donbase, kurio kontrolė dabar yra svarbiausias Maskvos tikslas po nusilpusio pradinio puolimo, kai rusams nepavyko užimti Kyjivo. Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos armija jo regione gyvenamąjį rajoną „29 kartus“ apšaudė iš lėktuvų, salvinės ugnies sistemų, vamzdinės artilerijos ir minosvaidžių.

Naujienų agentūros AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos taip pat liudija apie pastarosiomis dienomis rusų vykdytą intensyvų Mariupolio apšaudymą. Nuotraukos rodo, kad per sutelktas atakas smarkiai apgadintas centrinis metalurgijos gamyklos „Azovstal“ objektas. Ši didžiulė gamykla yra paskutinis ukrainiečių kovotojų bastionas karui svarbiame uostamiestyje. Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta sovietinių laikų gamykla, įrengtuose taip, kad atlaikytų smūgius iš oro, yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

14:04

Kremlius: ginklų pumpavimas į Ukrainą kelia grėsmę Europos saugumui

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai kelia grėsmę Europos saugumui. „Tendencija pumpuoti ginklus, įskaitant sunkiąją ginkluotę, į Ukrainą – tai veiksmai, keliantys grėsmę žemyno saugumui, provokuojantys nestabilumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

D. Peskovas tai pareiškė reaguodamas į Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorės Liz Truss (Liz Tras) trečiadienį išsakytą raginimą Kyjivo sąjungininkėms didinti karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad būtų galima padėti Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo iš Vakarų atsiųsti sunkiosios artilerijos ir tankų, kurie padėtų atremti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose. Tačiau sąjungininkės baiminasi būti įtrauktos į konfliktą, kuris gali peraugti į tiesioginę karinę konfrontaciją tarp NATO ir  branduolinį ginklą turinčios Rusijos.

13:53

Vokietijos parlamentas pritarė sunkiosios ginkluotės siuntimui Ukrainai

Vokietijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už sunkiosios ginkluotės siuntimą Ukrainai, priimdamas simbolinį sprendimą, atspindintį pasikeitusią vyriausybės poziciją šiuo klausimu. Iš pradžių Berlynas atsisakė perduoti Kyjivui bet kokią puolamosios paskirties ginkluotę, o vėliau nepritarė raginimui siųsti sunkiąją ginkluotę, tokią kaip šarvuočiai.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė, spaudžiama iš vidaus ir sąjungininkų, neseniai sutiko leisti Ukrainai įsigyti vokiškos ginkluotės, taip pat remti apsikeitimą ginklais su sąjungininkais, pasiruošusiais siųsti sunkiąją įrangą Kyjivui. Vokietija jau išsiuntė Ukrainai apie 2,5 tūkst. priešlėktuvinių raketų, 900 prieštankinių granatsvaidžių ir milijonus šovinių, rankinių granatų bei minų, pranešė naujienų agentūra DPA.

Dabar Berlynas planuoja perduoti Slovėnijai šarvuotų transporto priemonių vietoje Sovietų Sąjungos laikų tankų, kuriuos ši šalis siunčia Ukrainai. Vokiečių vyriausybė taip pat sutiko siųsti minosvaidžius tiesiai į Ukrainą ir leisti Kyjivui iš Vokietijos įsigyti savaeigių šarvuotų priešlėktuvinių pabūklų. Be to, vokiečių bendrovės paprašė leisti nusiųsti Ukrainai 88 tankus „Leopard“, 100 šarvuočių „Marder“ ir 100 haubicų, tačiau atitinkamas leidimas dar neišduotas.

13:43

V. Zelenskio patarėjas: Kyjivas turi teisę atakuoti karinius taikinius Rusijoje

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams, turėdamas omenyje tiesiogines atakas prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus.

„Ukraina ginsis visais būdais, įskaitant smūgius žudikės Rusijos sandėliams ir bazėms. Pasaulis pripažįsta šią teisę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento patarėjas ir aukšto rango derybininkas Mychailo Podoliakas.

13:24

Maskva kontroliuojamose Ukrainos teritorijose įves rublį

Ketvirtadienį vienas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad rublis netrukus bus įvestas Maskvos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, nors Rusija anksčiau tvirtino nesiekianti jų perimti.

Rusijos kontroliuojamos Chersono srities pietų Ukrainoje civilinis ir karinis administratorius sakė, kad Maskva savo valiutą regione įves artimiausiomis dienomis.

„Nuo gegužės 1-osios pereisime į rublio zoną“, – pareigūną Kirilą Stremousovą citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Jis patikslino, kad bus nustatytas keturių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kai bus naudojama ir Ukrainos valiuta – grivina. „Po to visiškai pereisime prie atsiskaitymų rubliais“, – „RIA Novosti“ citavo A. Stremousovą. Jo pareiškimo kol kas nepatvirtino joks aukšto rango Rusijos pareigūnas.

Anksčiau šią savaitę Rusija pranešė, kad perėmė visos Chersono srities kontrolę, įskaitant to paties pavadinimo administracinę sostinę, kuri netrukus po invazijos vasario 24-ąją atiteko Rusijos kariams.

Maskvos gynybos ministerija teigė, kad šiame ir kituose neseniai užgrobtuose Ukrainos regionuose atkuriamas „taikus gyvenimas“, nors Ukrainos spaudoje ir socialinėje žiniasklaidoje skelbiami pranešimai apie tebesitęsiančius protestus prieš Rusijos vykdomą Chersono administravimą.

13:14

JT atstovė Ukrainoje: rengiamasi galimai evakuacijai iš Mariupolio

Jungtinių Tautų atstovė Ukrainoje ketvirtadienį sakė, kad rengiasi galimai evakuacijai iš apgulto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kur, kaip skelbia Kyjivas, yra įstrigusių civilių ir sužeistų karių.

„Vykstu į Zaporižią rengtis vilčių teikiančiai evakuacijai iš Mariupolio. JT yra visiškai mobilizuotos padėti gelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėti tiems, kam reikia pagalbos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT koordinatorė rezidentė ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Osnat Lubrani.

12:45

JK neatsisako pažado išvaryti Rusiją iš „visos Ukrainos“

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį neigė persistengusi su užsienio reikalų sekretorės Liz Truss (Liz Tras) pareiškimu, kad turi būti išvaduota „visa Ukraina“, taip užsimenant, kad turi būti atgautas ir Krymas.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) sakė, kad L. Truss pastaba didelio dėmesio sulaukusioje kalboje atitinka Vakarų poziciją nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą.

„Nuolat sakydavome, kad Rusija turėtų pasitraukti iš Ukrainos... teritorijos, tad tai nepasikeitė“, – televizijai „Sky News“ sakė B. Wallace'as.

Tačiau paklaustas, ar Britanija teiktų karinę paramą kokiam nors Ukrainos puolimui siekiant atsiimti Krymą, jis atsakė: „Dar laukia ilgas kelias, kol Ukraina veršis į Krymą.“

„Tikrai pasakyčiau, kad mes remiame Ukrainos suverenų vientisumą. Visą laiką tai darėme. Tai, žinoma, apima Krymą. Tačiau, žinote, visų pirma išvarykime Rusiją iš ten, kur ji dabar yra pagal savo invazijos planus“, – pridūrė gynybos sekretorius.

Vėlai trečiadienį Londone kreipdamasi į diplomatus ir verslo lyderius L. Truss sakė kad Britanija „reikšmingai didina“ savo karinę paramą.

„Eisime toliau ir greičiau, kad Rusija būtų išstumta iš visos Ukrainos“, – sakė ji ir paragino Vakarų sąjungininkus didinti karinę gamybą, taip pat tankų ir lėktuvų, kad būtų galima padėti Kyjivui.

B. Wallace'as pakartojo, kad jokie Jungtinės Karalystės tankai ir lėktuvai neis tiesiogiai Ukrainai ir kad jais bus keičiamos nuo sovietinių laikų likusios atsargos, siunčiamos Ukrainai tokių šalių kaip Lenkija.

Jis paaiškino, kad Ukrainai siunčiamos ilgo nuotolio raketos „Brimstone“, kurias galima paleisti jūroje, „bus naudojamos sausumoje“, bet Britanija aiškinasi galimybes padėti priešlaivinėmis raketomis.

„Nepaprastai svarbu, kad visus mus, maisto kainas veikiančius grūdus būtų galima gabenti iš Ukrainos, kad rusai negalėtų kontroliuoti Juodosios jūros“, – sakė jis.

Pasak B. Wallace'o, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi svarbiam pranešimui per gegužės 9-ąją minimą Rusijos Pergalės dieną.

„Jei jis nori mobilizuoti daugiau rusų, jam reikės pripažinti, kad tai yra karas“, – BBC radijui sakė gynybos sekretorius.

V. Putinas invaziją į Ukrainą vadina „specialia karine operacija“.

„Jis negali to pripažinti pasakydamas, kad suklydo. Jis turės tai pripažinti bandydamas kaltinti visus kitus“, įskaitant NATO, sakė B. Wallace'as.

12:20

Palydovinės nuotraukos rodo intensyvėjant rusų puolimą prieš Mariupolio „Azovstal“

Naujienų agentūros AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad rusai intensyviau apšaudo plieno gamyklą, kuri yra paskutinė ukrainiečių kontroliuojama teritorija Mariupolio mieste.

Trečiadienį bendrovės „Planet Labs PBC“ padarytos palydovinės nuotraukos rodo, kad atakos smarkiai apgadino pagrindinį „Azovstal“ komplekso pastatą.

Milžiniškas metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksas, kur įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

Nauji vaizdai paskelbti Ukrainoje lankantis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui).

Vėliau ketvirtadienį jis planuoja su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti savo pastangas derėtis su Maskva dėl koridoriaus, kuriuo žmonės galėtų palikti apgultą teritoriją.

11:40

Kanados parlamentas pripažino Rusijos agresiją prieš Ukrainą „genocido aktais“

Kanadiečių parlamentarai trečiadienį vienbalsiai pritarė iniciatyvai pripažinti Rusijos agresiją Ukrainoje „genocido aktais prieš ukrainiečius“ ir pripažinti „sistemingų ir masinių karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui“ įrodymus.

„Šiandien kiekvienas Bendruomenių Rūmų narys palaikė mano siūlymą pripažinti, kad Rusijos Federacija vykdo genocidą prieš ukrainiečius“, – tviteryje paskelbė iniciatyvą pristačiusi Heather McPherson (Heter Makferson) iš kairiosios Naujosios demokratinės partijos.

Dokumente sakoma, kad nusikaltimus vykdo „Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos, vadovaudamosi prezidento Vladimiro Putino ir kitų asmenų iš rusų parlamento nurodymais“. Tarp „masinių žiaurumų“ minimi „sistemingas tyčinis Ukrainos civilių žudymas ir lavonų išniekinimas“, kankinimas, žaginimas ir „prievartinis Ukrainos vaikų perkėlimas į Rusijos teritoriją“.

Remiantis dokumentu, Bendruomenių Rūmai pripažįsta, „kad Rusijos Federacija vykdo genocido aktus prieš ukrainiečius“. Toks žingsnis žengtas praėjus maždaug 10 dienų po to, kai Ukrainos parlamentas priėmė panašią rezoliuciją.

Anksčiau šį mėnesį Kanados premjeras Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) jau pavartojo terminą „genocidas“, kalbėdamas apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. J. Trudeau paantrino JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), pavartojusiam šį terminą, o Kremlius tai pavadino „nepriimtinu“ dalyku.

11:17

JT vadovas Ukrainoje: karas yra XXI amžiaus absurdas

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį pavadino karą „blogiu“ ir absurdu, lankydamasis šalia Kyjivo esančioje Borodiankoje, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daug brutaliai nužudytų civilių.

„Įsivaizduoju savo šeimą viename iš tų namų, kurie dabar sugriauti ir juodi. Matau savo anūkes, kurios bėga apimtos panikos. Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A. Guterresas.

10:55

V. Zelenskis: importo muitų taikymo sustabdymas padės „palaikyti“ Ukrainos ekonomiką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sveikino Europos Sąjungos planus sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos ir sakė, kad šis žingsnis padės „palaikyti“ šalies ekonomiką, smarkiai nukentėjusią nuo brutalios Rusijos invazijos. 

„Tai leis mums maksimaliai išlaikyti ekonominę veiklą Ukrainoje ir išsaugoti nacionalinę gamybą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame jo „Telegram“ kanale, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą. 

Anksčiau trečiadienį ES paskelbtam planui sustabdyti importo muitų taikymą dar turi balsavimu pritarti 27 Bendrijos narės.

V. Zelenskis sakė aptaręs šią iniciatyvą su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Esu dėkingas jai asmeniškai ir visiems mūsų draugams Europoje už šį žingsnį“, – sakė Ukrainos vadovas.

Jis apkaltino Rusiją „bandymu išprovokuoti pasaulinę kainų krizę“ ir sukelti „chaosą“ pasaulio maisto rinkoje.

V. Zelenskis sakė, kad ES planas taip pat būtų „svarbi antikrizinė priemonė“ Europos ir pasaulio rinkoms.

„Ukrainos eksportas padės stabilizuoti rinkas“, – sakė jis, tvirtindamas, kad šis žingsnis bus naudingas „visiems europiečiams“.

Ukrainos vadovas išreiškė viltį, jog „netrukus“ daugiau šalių liberalizuos Ukrainos eksportą.

Europos Komisija anksčiau trečiadienį pasiūlė sustabdyti importo muitų taikymą, pareiškusi, kad šis žingsnis „padės palengvinti sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“.

Briuselio pasiūlymas pateiktas praėjus dienai po to, kai Jungtinė Karalystė paskelbė panaikinanti visus muitus ukrainietiškoms prekėms.

10:48

Okupantų užgrobtoje Zaporožės AE buvo apgadinta aukštos įtampos linija

Pranešama, kad stotis veikia. Ekologinė ir radiacinė būklė normos ribose.

10:45

JT vadovas atvyko į Borodianką prie Kyjivo

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį atvyko į rusų pajėgų nuniokotą Borodianką prie Kyjivo, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

A. Guterresas, atvykęs pirmojo vizito į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, taip pat turėtų apsilankyti Bučoje, o tada susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

10:30

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ragina steigti tarptautinį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) išreiškė tvirtą paramą visoms pastangoms tirti įtariamus Rusijos pajėgų karo nusikaltimus Ukrainoje ir paragino įsteigti tarptautinį tribunolą.

ETPA spaudos tarnyba trečiadienį vakare pranešė, kad Asamblėja priėmė atitinkamą rezoliuciją remdamasi vokiečių deputato Franko Schwabe (Franko Švabės) iš socialistų frakcijos ataskaita.  

Kaip sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva, šiuo dokumentu ETPA kreipiasi į Europos Tarybos nares su raginimu nedelsiant įsteigti specialų tarptautinį baudžiamąjį tribunolą tirti Rusijos Federacijos politinės ir karinės vadovybės įvykdytus agresijos nusikaltimus ir vykdyti už juos baudžiamąjį persekiojimą, taip pat suteikti reikalingą finansinę pagalbą.

Rezoliucijoje Europos Tarybos Ministrų Komitetui taip pat rekomenduojama paskirti specialųjį atstovą Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių klausimais.

Deputatai taip pat pažymėjo, kad Rusijos agresija sukėlė didžiausią humanitarinę krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tapo iššūkiu pasauliniam valdymui, dėl jos smarkiai išaugo energijos nešėjų kainos ir sumažėjo aprūpinimo maistu saugumas.

Rezoliucijoje raginama toliau spausti Rusiją nutraukti karo veiksmus, išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir laikytis tarptautinės teisės normų.

Taip pat raginama dėti pastangas mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, spartinant perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir tuo pat metu ieškant rusiškos energijos importo alternatyvų.

Rezoliucija buvo priimta beveik vienbalsiai – už dokumentą balsavo 144 iš 147 dalyvavusių deputatų.

2014 metų balandį ETPA dėl Krymo ankesijos atėmė iš Rusijos delegacijos balso teisę ir pašalino jos atstovus iš visų vadovaujamų ETPA organų. Dėl to Rusija nuo 2017-ųjų birželio nebemokėjo įnašų Europos Tarybai. Tokius Maskvos veiksmus daugelis ETPA narių pavadino šantažu.

2019 metų birželį ETPA priėmė sprendimą leisti Rusijos delegacijai vėl dalyvauti Asamblėjos darbe. Ukraina nekart reikalavo pašalinti Rusiją tiek iš ETPA, tiek iš Europos Tarybos.

Kaip žinoma, ETPA nariai priėmė sprendimą pašalinti Rusiją, kuri anksčiau pati nusprendė palikti organizaciją. Niekas nebalsavo prieš.

10:25

Maskvoje dega statomas medicinos centras

Taip pat praėjusią naktį Maskvoje vienoje iš gatvių sudegė 7 automobiliai.

10:05

Zaporožėje raketos smūgis apgadino du privačiame sektoriuje esančius namus

Žinoma apie tris sužeistuosius, vienas iš jų – vaikas.

9:40

Dniepropetrovsko srityje Rusijos kariuomenė apšaudė apleistą gamyklą

Dniepropetrovsko srities Sinelnikų rajone Rusijos kariškiai apšaudė apleistą gamyklą.

9:00

Rusai į Luhansko gyventojų namus sudavė 29 smūgius: žuvo 4 žmonės

Per rusų apšaudymą Luhansko srityje žuvo 4 žmonės, dar 4 buvo sužeisti.

Luhansko srityje Rusijos kariai naudojo orlaivius, tinklinės ugnies sistemas, artileriją ir minosvaidžių ginklus. Apie tai paskelbė Luhansko srities karinės administracijos pirmininkas Sergejus Gaidai.

„Luhansko srityje žuvo keturi žmonės, dar keturi buvo sužeisti, Popasnoje sugriauta 10 namų. 29 kartus Rusijos kariuomenė atakavo taikias Luhansko patalpas. Buvo panaudota aviacija, salvinės ugnies sistemos, vamzdinė artilerija, minosvaidžių ginklai“, – rašė S. Gaidai.

Jis patikslino, kad vakar ryte Gorske žuvo 58 metų vietinis vyras, kuris išėjo į kiemą prie savo namų ir nespėjo pasislėpti nuo rusų okupantų ugnies. Dar keturi žmonės patyrė įvairaus laipsnio sužeidimus.

8:20

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigada bepiločių orlaivių numestos amunicijos pagalba sunaikino dvi Rusijos šarvuotas kovines mašinas

8:13

JT mobilizuoja komandą evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos

Jungtinės Tautos paskelbė, kad jų humanitarinis biuras mobilizuoja patyrusią komandą iš viso pasaulio sudėtingai civilių evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos koordinuoti.

Evakuacija iš apsiaustos gamyklos „Azovstal“ nuniokotame Mariupolio uostamiestyje Ukrainos pietryčiuose būtų vykdoma su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu (TRKK).

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per beveik dvi valandas trukusį susitikimą akis į akį iš principo sutarė dėl JT ir TRKK dalyvavimo evakuojant žmones iš „Azovstal“.

Didžiulis gamyklos kompleksas, kuris yra beveik visiškai sugriautas per rusų atakas, yra paskutinis organizuoto ukrainiečių pasipriešinimo židinys Mariupolyje. Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

JT atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) trečiadienį žurnalistams sakė, kad organizacija bando A. Guterreso ir V. Putino susitarimą paversti detaliu, tikrovėje veikiančiu susitarimu.

„Galiausiai norime užtikrinti, kad būtų gerbiamas ugnies nutraukimas, kad galėtume saugiai perkelti žmones“, – sakė jis.

F. Haqo teigimu, JT pareigūnai trečiadienį toliau diskutavo su pareigūnais Maskvoje ir Kyjive dėl „veikiančios struktūros savalaikei civilių evakuacijai sukūrimo“.

Pasak jo, tikslus grafikas priklausys nuo to, kaip baigsis diskusijos tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ir Rusijos Gynybos ministerijos, taip pat tarp JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado (Amino Avado) ir pareigūnų Kyjive, kur A. Guterresas ketvirtadienį susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

8:00

Į Iziumą rusai atgabeno beveik pusę tūkstančio technikos ir desantininkų

Siekdami sustiprinti besiveržiančią grupę, okupantai papildomai perkėlė į Iziumo miestą oro desanto dalinius, taip pat iki 500 vienetų technikos, skelbia „Ukrinform“.

Pažymima, kad pagrindinės okupantų pastangos sutelktos Iziumo kryptimi.

Generalinio štabo teigimu, rusai tęsia puolimo operacijas Rytų operatyvinėje zonoje, siekdami visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją bei išlaikyti sausumos koridorių su laikinai okupuotu Krymu.

Rusijos kariai didina puolimo operacijos tempą.

Beveik visomis kryptimis Rusijos kariai vykdo intensyvų apšaudymą.

Didžiausias aktyvumas stebimas Slobožanskio ir Donecko kryptimis.

7:42

Praėjusią parą Chersono regione sunaikinti Rusijos kariuomenės amunicijos sandėliai

7:40

Apšaudytas Lisičanskas Luhansko srityje – buvo sugriauta 13 namų

Balandžio 27 dieną miestas kentėjo nuo Rusijos karių sukeltų gaisrų.

7:35

Ukrainos Chersono mieste griaudėjo sprogimai

Ukrainos pietuose esančiame Chersono mieste vėlai trečiadienį netoli televizijos bokšto nugriaudėjo virtinė sprogimų, bent laikinai nutraukusių rusiškų kanalų transliavimą, pranešė ukrainiečių ir rusų naujienų organizacijos.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad į miestą buvo paleista raketų iš šiaurės vakarų, iš Ukrainos pajėgų pusės.

Chersoną Rusijos pajėgos okupuoja nuo karo pradžios.

Interneto portalas „Ukrajinska pravda“ pranešė, kad smūgiai sukėlė gaisrą ir nutraukė Rusijos televizijų transliaciją.

„RIA Novosti“ pranešime sakoma, kad transliacija vėliau buvo atnaujinta. Agentūra nurodė, kad rusų televizijos iš Chersono buvo pradėtos transliuoti praėjusią savaitę.

Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

7:30

Sprogstamųjų užtaisų likučių yra kiekvienoje Rusijos kariuomenės lankomoje gyvenvietėje

Apie 1 000 iš 17 000 rastų šaudmenų buvo minos. Rusijos kariuomenė naudojo tarptautinių konvencijų uždraustas priešpėstines minas ir pastatė jas ten, kur buvo civilių.

7:10

Pietinėje Ukrainos dalyje sunaikinta daug rusų karinės įrangos

Ginkluotojos pajėgos sunaikino pusšimtį rusų karių ir 14 technikos vienetų. Tuo tarpu Chersono centre, Laisvės aikštėje, rusų okupantai svaidė dujų granatas į ukrainiečius protestuotojus. Yra sužeistų ir sulaikytų. Tačiau Chersono gyventojai net per dūmus ir sukeltą skausmą skandavo: „Chersonas yra Ukraina!“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt