Karas Ukrainoje: Rusijos pajėgos bando apsupti Kyjivą, sunaikintas Lucko oro uostas

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

---

208483

Šiandien 17-oji karo Ukrainoje diena. Penktadienį Rusojos armija dar labiau priartėjo prie Kyjivo, o po pietų pranešta apie įvykdytą provokaciją ir apšaudytą kaimą Baltarusijos paienyje. Ekspertai sako, kad tai turėtų būti pretekstas Baltarusijai įsitraukti į karą Ukrainoje.

Vakar dienos įvykius galite rasti: https://www.etaplius.lt/karas-ukrainoje-palydoviniai-duomenys-rodo-pasirengima-kyjevo-sturmui

23:50

Amsterdamo rusų ortodoksų dvasininkai atsiskyrė nuo Maskvos patriarchato

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai Nyderlandų mieste Amsterdame šeštadienį paskelbė atsiskiriantys nuo Maskvos patriarchato, sulaukę grasinimų dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Šios bendruomenės tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad surengę pasitarimą „dvasininkai pranešė, jog jie nebegali veikti kaip Maskvos patriarchato dalis ir suteikti dvasiškai saugią aplinką mūsų tikintiesiems“.

Amsterdamo Miros Šv. Mikalojaus parapijos keturi dvasininkai priėmė šį sprendimą „sunkia širdimi“, sakoma pranešime.

Jie paprašė Hagoje reziduojančio Rusijos Ortodoksų Bažnyčios arkivyskupo Jelisejaus suteikti kanoninį atskyrimą. Taip pat buvo išsiųstas prašymas leisti prisijungti prie Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčios.

Anksčiau paskelbtame pranešime šios bažnyčios dvasininkai nurodė nebeminėsiantys Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo vardo savo liturgijoje, nes jis palaiko Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą patriarchas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

Ankstesnis Amsterdamo bažnyčios sprendimas paskatino arkivyskupą Jelisejų neplanuotai apsilankyti jos mišiose. Arkivyskupas tąsyk pareiškė, kad Maskva atidžiai stebi dvasininkų veiksmus.

Amsterdamo dvasininkai sakė, kad jaučia arkivyskupo ir Rusijos valstybės spaudimą išsižadėti savo pozicijos.

Amsterdamo rusų stačiatikių dvasininkai – ne vieninteliai, išreiškę prieštaravimų dėl Maskvos patriarcho pozicijos.

Ukrainoje kai kurie rusų ortodoksų dvasininkai smerkė Maskvos patriarchato nuostatą nuo pat invazijos pradžios.

Tuo metu Paryžiaus metropolitas Jeanas de Doubna (Žanas de Dubna), vadovaujantis apie 60 rusų stačiatikių parapijų Vakarų Europoje, trečiadienį paskelbtu atviru laišku išreiškė palaikymą Ukrainai.

Jis taip pat ragino patriarchą Kirilą įsikišti, kad būtų sustabdytas „kraujo liejimas“.

 

23:40

Estija sulaukė daugiau kaip 16 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Estija nuo vasario 27-osios iki kovo 11-osios sulaukė 16 136 Ukrainos piliečių ir jų šeimų narių, pabėgusių nuo jų šalį krečiančio karo, pranešė Policijos ir sienų apsaugos departamentas.

Departamento duomenimis, tarp atvykėlių yra mažiausiai 5 677 vaikai. Nurodoma, kad 4 091 pabėgėlis į Estiją atvyko tranzitu.

Tarp atvykėlių esama Ukrainos piliečių, iki vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos į jų šalį turėjusių teisę būti Estijoje.

Penktadienį į Estiją atvyko 1 871 Ukrainos pilietis ir jų šeimų nariai, įskaitant 724 vaikus. Iš šių asmenų 615 planuoja išvykti į kitas šalis.

 

23:30

Ukraina kaltina Rusiją planuojant surengti suklastotą referendumą

Ukrainos pareigūnai šeštadienį apkaltino Rusiją planuojant surengti suklastotą referendumą, kurio tikslas – įkurti promaskvietišką „liaudies respubliką“ Ukrainos pietinėje Chersono srityje.

Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties. Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu per vasario 24-ąją Maskvos pradėtą invaziją.

„Remdamasi 2014 metų scenarijumi rusai dabar desperatiškai mėgina organizuoti butaforinį „referendumą“ dėl „liaudies respublikos“ Chersone“, – per „Twitter“ pranešė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D. Kuleba lygino šiuos Rusijos veiksmus su 2014 metais Maskvos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija, kai tame rusų pajėgų okupuotame Ukrainos regione taip pat buvo surengtas kontroversiškas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

Jis pridūrė, kad dėl „nulinio gyventojų palaikymo“ toks referendumas bus „visiška fikcija“.

„Rusija turi sulaukti griežtų sankcijų, jeigu jie įgyvendins šiuos planus, – rašo D. Kuleba. – Chersonas yra ir visuomet bus Ukraina.“

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos okupacinės pajėgs skambino Chersono vietos tarybos deputatams ir prašė jų balsuoti už šį planą.

L. Denisova pabrėžė, kad toks „referendumas“ okupuotoje teritorijoje būtų neteisėtas, kadangi Ukrainos įstatymai numato, jog bet kokie teritoriniai klausimai gali būti sprendžiami tik per visos šalies masto referendumą.

 

23:00

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino dar vieną Rusijos užpuolikų vadavietę

Ukrainos kariuomenė sunaikino dar vieną Rusijos agresorių postą.

Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, praneša „Ukrinform“.

Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma priešo sunaikinimo akimirka.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė apie invazijos į Ukrainą pradžią.

Rusijos kariai apšaudo ir naikina pagrindinę infrastruktūrą, masiškai apšaudo Ukrainos miestų ir kaimų gyvenamuosius rajonus, naudodami artileriją, daugybinius raketų paleidimo įrenginius ir balistines raketas.

Ukrainoje įvesta karo padėtis ir paskelbta visuotinė mobilizacija.

23:00

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino dar vieną Rusijos užpuolikų vadavietę

Ukrainos kariuomenė sunaikino dar vieną Rusijos agresorių postą.

Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, praneša „Ukrinform“.

Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma priešo sunaikinimo akimirka.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė apie invazijos į Ukrainą pradžią.

Rusijos kariai apšaudo ir naikina pagrindinę infrastruktūrą, masiškai apšaudo Ukrainos miestų ir kaimų gyvenamuosius rajonus, naudodami artileriją, daugybinius raketų paleidimo įrenginius ir balistines raketas.

Ukrainoje įvesta karo padėtis ir paskelbta visuotinė mobilizacija.

22:35

Europos lyderiai atmetė V. Putino kaltinimus Ukrainai humanitarinės teisės pažeidimais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį telefonu su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais kaltino Ukrainos kariuomenę vykdant „akivaizdžius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, tačiau Paryžius šiuos jo pareiškimus griežtai atmetė. 

„Vladimiras Putinas informavo juos apie realią padėtį“ Ukrainoje, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba išplatintame pranešime. 

„Visų pirma buvo pateikta daug faktų apie Ukrainos saugumo pajėgų vykdomus šiurkščiausius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – rašoma pranešime.

V. Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „neteisminius susidorojimus su nepritariančiaisiais, ima taikius gyventojus įkaitais ir naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, dislokuoja sunkiąją ginkluotę gyvenamuosiuose rajonuose, šalia ligoninių, mokyklų ir vaikų darželių“.    

„Tuo pat metu nacionalistų batalionai sistemingai žlugdo gyventojų gelbėjimo operacijas, baugina evakuotis bandančius taikius gyventojus“, – tvirtino Kremlius. 

Anot jo, V. Putinas paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) spausti Kyjivą nutraukti šiuos „nusikalstamus veiksmus“.   

V. Putinas taip pat informavo E. Macroną ir O. Scholzą apie derybas tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų. 

„Šiame kontekste trijų šalių lyderiai aptarė tam tikrus klausimus, susijusius su rengiamais susitarimais dėl gerai žinomų Rusijos reikalavimų įgyvendinimo“, – nurodė Kremlius, tačiau jokių detalių nepateikė. 

„Melas“

Tačiau Eliziejaus rūmai vėliau savo pranešime apkaltino Rusijos lyderį „melu“ dėl jo pareiškimų, esą Ukrainos pajėgos sistemingai pažeidinėja žmogaus teises ir naudojasi civiliais „kaip gyvaisiais skydais“.

Per 75 minutes trukusį pokalbį E. Macronas, O. Scholzas ir V. Putinas daugiausiai dėmesio skyrė Prancūzijos ir Vokietijos raginimams nedelsiant paskelbti paliaubas ir ieškoti diplomatinio sprendinio, sakė šaltiniai prancūzų ir vokiečių lyderių biuruose.

E. Macronas sakė V. Putinui, kad „Rusijos kariuomenės vykdomi pažeidimai privalo liautis“, sakė vienas šaltinis. Prancūzijos vadovas perspėjo, kad kai kurie Rusijos pajėgų veiksmai gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

Pasak šaltinių, abu Europos lyderiai prieš šį pokalbį atskirai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis prašė jų spausti V. Putiną sustabdyti kautynes.

Vėliau E. Macronas ir O. Scholzas paragino V. Putiną nutraukti jau kelias dienas besitęsiančią pražūtingą Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustį, po trišalių derybų telefonu pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Mariupolyje „padėtis labai sudėtinga ir netoleruojama žmogišku požiūriu“, sakė vienas šaltinis Eliziejaus rūmuose. Jis pažymėjo, kad derybos su Rusijos lyderiu buvo „labai atviros ir sudėtingos“.

„Vienintelis sprendimas, kurį turi priimti prezidentas Putinas – atšaukti šią apsiaustį“, – pridūrė šaltinis.

 

22:25

Azerbaidžanas išreiškė pasirengimą surengti Ukrainos ir Rusijos derybas

Šalims sutikus, Baku yra pasirengęs priimti tokias derybas.

Baku pasiruošęs surengti Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimą deryboms dėl karo užbaigimo.

Tai pareiškė Azerbaidžano prezidento padėjėjas Hikmetas Hadžijevas diplomatinio forumo kuluaruose Antalijoje metu.

H. Hadžijevas sakė, kad „iniciatyvą pasiūlė Kijevas“.

„Jei šalys susitars, mes tikrai pasiruošę organizuoti šį susitikimą“, – sakė jis.

Taip pat jis pažymėjo, kad Azerbaidžanas nėra nei NATO, nei KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) narys.

„Jei bus pateiktas pasiūlymas, Baku yra pasirengęs suteikti platformą. Azerbaidžanas ir toliau teikia humanitarinę pagalbą Ukrainai“, – skelbia naujienų agentūra „UNIAN“.

 

22:15

Ukrainoje jau tiriama daugiau nei 1700 Rusijos karo nusikaltimų bylų

Prokuratūra jau tiria 1717 baudžiamųjų bylų, susijusių su Rusijos agresija.

„Prokuratūra fiksuoja kiekvieną Rusijos Federacijos karo nusikaltimą mūsų žemėje – šiuo metu tiriama 1717 baudžiamųjų procesų. Mes taip pat renkame Rusijos agresijos įrodymus kartu su visais suinteresuotais asmenimis vienoje visos šalies platformoje. Jei esate liudytojas ar auka, turite nuotraukų ar vaizdo įrašų – prisijunkite prie mūsų teisingumo fronto. Kartu mes laimėsime, kartu padarysime Rusiją atsakingą už kruviną terorą Ukrainoje“, – rašė generalinė prokurorė Irina Venediktova.

 

21:35

Kyjivas: Rusijos pajėgs apšaudė evakuojamų ukrainiečių moterų ir vaikų grupę

Rusijos pajėgos apšaudė grupę moterų ir vaikų, evakuojamų iš vienos gyvenvietės netoli Kyjivu, ir per šį incidentą žuvo septyni žmonės, įskaitant vieną vaiką, šeštadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.

Pranešime sakoma, kad incidentas įvyko penktadienį.

„Mėginant evakuoti iš Peremohos gyvenvietės... sutartu „žaliuoju“ koridoriumi okupantai paleido ugnį į civilių koloną, kurioje buvo vien tik moterys ir vaikai. Šio brutalaus akto rezultatas – septyni žuvusieji. Vienas jų – vaikas“, – sakoma per „Facebook“ paskelbtame Gynybos žvalgybos tarnybos pranešime.

 

21:25

ES išreiškė nuogąstavimus, kad V. Putinas gali išplėsti karinę veiklą į kitas šalis

Europa nenori, kad karas plistų, todėl karinės intervencijos nebus, skelbia „UNIAN“.

Kartu Josepas Borrellis pažymėjo, kad Europos pusė turi remti Ukrainą ir apriboti Rusijos ekonomiką, kad Rusija negalėtų tęsti karo.

J. Borrellis pažymėjo, kad šiuo metu visi bando rasti sudėtingą pusiausvyrą, kad išspręstų situaciją. Jis pažymėjo, jog ES baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali išplėsti karo veiksmus į kitas šalis.

„Iš vienos pusės mes stengiamės paremti Ukrainą, kita vertus, stengiamės užkirsti kelią dideliam karui. V. Putinas gali plėsti savo karinę veiklą. Tai gali būti prieš kurią nors NATO šalį. Kyla rimtas susirūpinimas. Turime izoliuoti Rusiją nuo tarptautinės bendruomenės, turime remti Ukrainą“, – sakė J. Borrellis.

Kalbėdamas apie Ukrainos prašymą įstoti į ES, J. Borrellis teigė, kad Ukraina pateikė prašymą dėl narystės ir ES iš karto atsakė teigiamai. „Ukraina priklauso Europos šeimai. Tai akivaizdus faktas geografiškai ir istoriškai. Yra tam tikros procedūros. Mes taip pat pradėjome šį procesą“, – sakė jis.

 

20:55

Rusų tankų priešai toliau bombarduoja taikius Luhansko srities miestus

Dega butai, bendrabučiai, privatūs gyvenamieji namai.

befunky-collage02.jpg

20:50

V. Zelenskis: Maskvos derybinė pozicija „fundamentaliai pasikeitusi“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad į jo šalį įsiveržusios Rusijos pozicija per derybas, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, yra „fundamentaliai pasikeitusi“.

Per spaudos konferenciją Ukrainos lyderis sakė, kad dabartinis Maskvos tonas labai skiriasi, palyginus su ankstesnėmis  derybomis, per kurias Rusija „svaidėsi ultimatumais“. V. Zelenskis sakė, kad „džiaugiasi gavęs signalą iš Rusijos“, kai šios prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė įžvelgiąs „kai kurių teigiamų poslinkių“ dialoge su Kyjivu.

V. Putinas anksčiau užsiminė, kad derybos „dabar vyksta beveik kasdien“.

Nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, Rusijos ir Ukrainos derybininkai surengė kelis derybų ratus.

Ketvirtadienį Turkijoje įvyko pirmasis nuo invazijos pradžios Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Per derybas buvo susitarta atverti keletą humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti iš kovos veiksmų zonų. Abi pusės kaltino viena kitą trikdant šias pastangas.

 

20:30

Ukrainos užsienio reikalų ministras abejoja dėl perspektyvių derybų su Rusija

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba turi mažai vilčių, kad derybomis bus pasiektas susitarimas, kuris užbaigtų Rusijos invaziją į Ukrainą, rašo CNN.

„V. Putino galvoje mažai erdvės diplomatijai“, – sakė jis viename JAV politikos forume.

„Turime išlaikyti atvirą diplomatijos kanalą“, – žinodami apie „Rusijos bandymus viešai manipuliuoti šiuo keliu“.

Prancūzų pareigūnas CNN sakė, kad V. Putinas, atrodo, vis dar yra „ryžtingas siekti savo tikslų Ukrainoje“, tačiau faktas, kad jis ir toliau kalbasi su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, rodo, kad „jis visiškai neatmeta diplomatinio sprendimo galimybės“.

D. Kuleba niūriai vertino karo pasekmes, sakydamas, kad dėl to ukrainiečiai nekęs Rusijos. „Mes jiems neatleisime ištisas kartas“, – sakė jis. Jis taip pat sakė, jog Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka patiria didžiulį spaudimą iš Maskvos, kad sutelktų pajėgas invazijai.

 

20:10

Ginti Ukrainos išvyko apie 10 tūkst. Lietuvoje dirbančių ukrainiečių

Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai masiškai grįžta namo ginti tėvynės nuo Rusijos agresijos, praneša „Ukrinform“.

„Preliminariais skaičiavimais, apie 10 000 ukrainiečių, įskaitant vairuotojus, išvyko ginti savo šalies. Išvykusių gali būti ir daugiau“, – sakė 740 įmonių vienijančios „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buividas. Šios ir kitų profesinių transporto asociacijų vadovai patvirtina, kad išvykusiųjų yra daug. Apskritai tikimasi, kad dėl karo Ukrainoje, „Mobilumo paketo“ reikalavimų ir užsitęsusių įdarbinimo procedūrų (2-3 mėn.) Lietuvos transporto įmonėse metų viduryje pritrūks 15 tūkst. darbuotojų.

Tikimasi, kad šias laisvas darbo vietas užpildys darbuotojai iš Vidurinės Azijos, Moldovos, taip pat Indijos ir Filipinų. Tuo pačiu metu „Lietuvos įmonės vargu ar norės ir galės įdarbinti rusus“. Personalo sunkumų tikimasi ir kitose srityse, kuriose buvo įdarbinti darbuotojai iš Ukrainos.

Kaip pranešama, vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie invazijos į Ukrainą pradžią. Rusijos kariai apšaudo ir naikina pagrindinę infrastruktūrą, masiškai apšaudo Ukrainos miestų ir kaimų gyvenamuosius rajonus, naudodami artileriją, daugybinius raketų paleidimo įrenginius ir balistines raketas. Ukrainoje įvesta karo padėtis, paskelbta visuotinė mobilizacija, šalis atmuša įsibrovėlius.

 

20:00

Zaporožėje rusų okupantų tankas sutraiškė automobilį su civiliais

Zaporožės srityje Rusijos tankas sutraiškė civilinį automobilį, žuvo du vyrai ir berniukas.
 

19:00

Izraelis neigia raginęs Ukrainą sutikti su Rusijos sąlygomis karui užbaigti

Izraelis šeštadienį paneigė pranešimus, esą ragino Kyjivą sutikti su Rusijos iškeltomis sąlygomis,  žydų valstybei bandant tarpininkauti pastangoms nutraukti karą Ukrainoje.

Izraeliečių žiniasklaida penktadienį pranešė, kad vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas apkaltino ministrą pirmininką Naftali Bennettą (Naftalį Benetą), esą jis atlieka „pašto dėžutės“, per kurią Rusija perduoda savo reikalavimus, vaidmenį.  

Pasak kairiosios pakraipos dienraščio „Haaretz“, neįvardytas pareigūnas sakė, kad N. Bennettas telefonu ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „sutikti su Rusijos pozicija“ ir kapituliuoti.

„Šis pranešimas yra ne tik netikslus, bet ir akivaizdžiai melagingas“, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime nurodė N. Bennetto biuro aukšto rango pareigūnas.

„Premjeras N. Bennettas tikrai nepatarinėjo prezidentui V. Zelenskiui pritarti kažkokiam susitarimui su V. Putinu. Negalėtume to daryti, nes Izraeliui nebuvo pateiktas joks susitarimas“, – sakė pareigūnas.

„N. Bennettas tikrai nenurodinėjo V. Zelenskiui, kaip elgtis, ir neketina to daryti“, – pridūrė jis. 

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, N. Bennettas vengė aiškiai pasmerkti invaziją, akcentuodamas tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

Žydų valstybė nusiuntė Ukrainai humanitarinės pagalbos, o N. Bennetas, prieš savaitę lankęsis Kremliuje, pasisiūlė tarpininkauti deryboms tarp Maskvos ir Kijevo.  

Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Kornijčukas šią savaitę padėkojo N. Bennettui už jo tarpininkavimo pastangas. Vis tik ambasadorius išreiškė nusivylimą dėl to, kad Izraelis dar neuždegė žalios šviesos gynybinės įrangos, pirmiausia šalmų ir neperšaunamų liemenių, eksportui į Ukrainą. 

„Nežinau, kodėl šie žmonės [Izraelio pareigūnai] bijo parūpinti ukrainiečiams apsaugos priemonių“, – sakė J. Kornijčukas, užsidėdamas šalmą.

Pasak izraeliečių žiniasklaidos, N. Bennetas kelis kartus atmetė Kyjivo prašymą suteikti karinės pagalbos.

Izraelio užsienio reikalų ministro Yairo Lapido (Jairo Lapido) biuras pranešė, kad šeštadienį vakare jis išvyksta į Rumuniją ir Slovakiją aptarti su tų šalių aukšto rango pareigūnais karo Ukrainoje.

 

18:30

E. Macronas ir O. Scholzas ragina V. Putiną nedelsiant nutraukti Mariupolio apsiaustį

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai šeštadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nedelsiant nutraukti daug dienų trunkančią pražūtingą Ukrainos uostamiesčio Mariupolio apsiaustį, pranešė Prancūzijos prezidentūra. 

Po šeštadienį įvykusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) pokalbio telefonu su V. Putinu Eliziejaus rūmai taip pat apkaltino Rusijos lyderį „melu“ dėl jo pareiškimų, esą Ukrainos pajėgos sistemingai pažeidinėja žmogaus teises.  

Kiek anksčiau Kremlius pranešė, kad V. Putinas per 75 minutes trukusį pokalbį su E. Macronu ir O. Scholzu pasmerkė Ukrainos kariuomenės esą vykdomus „akivaizdžius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“.  

„Visų pirma buvo pateikta daug faktų apie Ukrainos saugumo pajėgų vykdomus šiurkščiausius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.

V. Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „neteisminius susidorojimus su nepritariančiaisiais, ima taikius gyventojus įkaitais ir naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, dislokuoja sunkiąją ginkluotę gyvenamuosiuose rajonuose, šalia ligoninių, mokyklų ir vaikų darželių“.  

 „Tuo pat metu nacionalistų batalionai sistemingai žlugdo gyventojų gelbėjimo operacijas, baugina evakuotis bandančius taikius gyventojus“, – tvirtino Kremlius. 

 

18:00

Charkove rusų okupantai subombardavo tramvajų depą

Rusų okupantai ir toliau apšaudo Charkovą – vieną labiausiai per karą nukentėjusių Ukrainos miestų.

Kaip anksčiau pranešė „UNIAN“, Charkovo regiono karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau gina Charkovą.

Tuo pat metu buvo pasiklausyta okupantų pokalbių, iš kurių tapo žinoma, kad Charkove buvo įsakyta šaudyti į civilius, įskaitant vaikus.

17:30

Chersono srityje okupantai rengia referendumą dėl liaudies respublikos sukūrimo

Chersono srityje rusų okupantai ruošia referendumą dėl vadinamosios Chersono liaudies respublikos sukūrimo, skelbia „UNIAN“.

Apie tai „Facebook“ pranešė Chersono regiono tarybos deputatas Sergejus Khlanas.

„Okupantai ruošia referendumą dėl Chersono liaudies respublikos įkūrimo“, – sakė jis.

Anot jo, okupantai skambina Chersono srities tarybos deputatams teirautis, ar jie pasirengę su jais bendradarbiauti.

Regiono tarybos deputatas Sergejus Chlanas paragino kolegas nebendradarbiauti su okupantais.

„Kreipiuosi į visus Chersono regiono tarybos deputatus. Gerbiami kolegos, esu tikras, kad suprantate savo sprendimo pasekmes. Chersono liaudies respublikos sukūrimas pavers mūsų regioną beviltiška duobe be gyvybės ir ateities. Neduokite jiems nei vieno balso! Nesuteikite jiems jokios progos Chersono liaudies respublikos sukūrimui. Negali būti jokių pasiteisinimų bendradarbiaujant su okupantais. Į Ukrainos istoriją įeikite ne kaip niekam nereikalingi išdavikai, o kaip piliečiai, kurių vardus prisimins ateities kartos“, – ragino S. Chlanas.

Priminsime, kad Rusijos kariuomenės užimtame Chersone kone kasdien tęsiasi protestai prieš įsibrovėlius. Žmonės su Ukrainos vėliavomis ir plakatais Laisvės aikštėje protestuoja už išsivadavimą iš Rusijos okupantų prieš ginkluotą Rusijos kariuomenę. Žmonės šaukė: „Krymas – tai Ukraina!“, „Chersonas – tai Ukraina!“, „Doneckas – tai Ukraina!“.

Anksčiau buvo pranešta, kad okupantai į Chersono sritį įvedė Rosgvardiją ir neteisėtai sulaikė daugiau nei 400 ukrainiečių.

 

17:00

V. Zelenskis pirmą kartą įvardijo per invaziją žuvusių Ukrainos karių skaičių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą įvardijo karių, žuvusių ginant Ukrainą nuo rusų okupantų, skaičių.

Per 16 dienų karo su okupantais žuvo apie 1300 Ukrainos kariškių.

„Mūsų šalyje žuvo apie 1,3 tūkst. kariškių, o Rusijoje – daugiau nei 12 tūkst. Vienas prie dešimties. Nesidžiaugiu, kad jų žuvo 12 tūkst.“, – sakė prezidentas ir akcentavo, kad dauguma karių net nesupranta, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje.

 

16:30

Nikolajeve per naktinį apšaudymą buvo sužeisti 8 žmonės

Taip pat apgadinta daugiau nei 170 namų, ligoninė, vaikų darželiai ir mokyklos.

Apie tai pranešė miesto meras Aleksandras Senkevičius. „Apskritai šis apšaudymas buvo išskirtinai ant civilinės infrastruktūros. Dabar sprogstamieji užtaisai rasti 182 miesto vietose. Nelieskite jų, juos renka ir išminuoja“, – sakė meras.

Jo teigimu, per apšaudymą buvo apgadinti 176 namai. Taip pat visiškai sugriauta 11 privačių namų. Nukentėjo ligoninės pastatas, vienuolika darželių ir mokyklų. A. Senkevičius pridūrė, kad per apšaudymą buvo sužeisti 8 civiliai, niekas nežuvo.

„Viską suremontuosime. Dabar atkuriama elektra, šilumos tiekimas dviejose katilinėse, dujų tiekimas“, – pabrėžė meras.

Priminsime, penktadienio vakarą Nikolajevas vėl pateko į rusų okupantų artilerijos ugnį. Teroristai apšaudė miestą.

 

16:00

Ukrainos karinės pajėgos dronu „Bayraktar“ ir toliau naikina Rusijos techniką

Šį kartą sunaikinta reaktyvinė okupantų salvinės ugnies sistema „Uraganas“.

15:30

Kyjivas ragina E. Macroną ir O. Scholzą padėti pagrobtam Melitopolio merui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Prancūzijos ir Vokietijos lyderius padėti išlaisvinti Melitopolio merą, kurį, Kyjivo teigimu, pagrobė įsiveržusios Rusijos pajėgos.

„Naktį ir šiandien kalbėjomės su savo partneriais apie padėtį, susijusią su mūsų meru. Mūsų reikalavimas aiškus: jis turi būti nedelsiant paleistas... Jau paskambinau [Vokietijos] kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui). Kalbėjausi su (Prancūzijos) prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu)... Kalbėsiu su visais reikalingais žmonėmis, kad mūsų žmonės būtų paleisti“, – Ukrainos prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

„Tikimės, kad pasaulio lyderiai parodys mums, kaip jie gali paveikti padėtį“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentūros ir parlamento teigimu, merą Ivaną Fedorovą penktadienį pagrobė Melitopolį – Ukrainos pietinį miestą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Chersono – okupavę Rusijos kariai, nes jis „atsisakė bendradarbiauti su priešu“.

Ukrainos parlamentas pranešė, kad meras buvo suimtas jam miesto krizių centre sprendžiant aprūpinimo klausimus.

Anot V. Zelenskio, šeštadienį Melitopolyje 2 tūkst. ukrainiečių išėjo į gatves protestuoti prieš Kremliaus pradėtą invaziją ir reikalavo paleisti miesto merą.

„Ar girdi, Maskva? Jei 2 tūkst. žmonių Melitopolyje demonstruoja prieš okupaciją, tai kiek jų Maskvoje pasisako prieš karą?“ – klausė prezidentas savo vaizdo įraše.

Iki vasario 24 dieną prasidėjusio Rusijos įsiveržimo Melitopolyje gyveno šiek tiek daugiau nei 150 tūkst. žmonių.

 

14.00

Luhansko srityje Ukrainos kariai užėmė priešo šarvuotą žvalgybos ir patruliavimo mašiną ir paėmė į nelaisvę vieną okupantą

„Luhansko srityje pasieniečiai vėl turi Z trofėjus, o orkai – 200-ąjį kalinį... Jungtinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasieniečių ir kovotojų būrys išvijo įsibrovėlius iš vieno iš pakraščių. Ukrainos miestai.Ukrainos gynėjai sunaikino kelis priešo šarvuočių dalinius, o orkai taip pat turi nuostolių“, – skelbia UNIAN..

 

13:40

Dauguma gyventojų buvo evakuoti iš Volnovachos

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukė iš Donecko srities Volnovachos. 

NEXTA skelbia, kad miestas tapo vaiduokliu.

 

13:30

Evakuacijos Achtyrkoje nebus: tęsiasi apšaudymai

Achtyrkoje, Sumų srityje, šiandien evakuacija nevykdoma, ten tęsiasi apšaudymai.

Tai paskelbė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živitskis.

„Šiandien evakuacijos nevyksta. Žalieji koridoriai nepatvirtinti. Akhtyrkoje tęsiasi apšaudymai", – sakė jis.

13:25

Kijevo regiono karinė administracija šiandien įvardijo pavojingiausias regiono vietas

„Pavojingiausios kryptys: Žitomyro plentas, Bucha – Irpenas – Gostomelis, Makarovas, į šiaurę nuo Vyšgorodo srities“, – pažymėjo administracija.

13:20

Arestovičius paragino Ukrainos vakarų ir centro gyventojus grįžti prie įprastos socialinės ir ekonominės veiklos

Jis pridūrė, kad sulaukia signalų, kad „per daug žmonių nedirba“.
"Bet jūs turite eiti į darbą. Supraskite, mes juos beveik visur sustabdėme, jie niekur nežengia į priekį... Reikėtų paleisti didelį verslą", - sakė OP vadovo patarėjas.
Arestovičius taip pat ragino „normaliai rūpintis vaikais, sportuoti, atkurti normalius įpročius, normalų gyvenimo būdą“.

13:00

Energetikos inžinieriai per dieną grąžino elektros energiją 7 000 namų Kijevo regione

Praėjusią dieną, kovo 11 d., greitosios pagalbos komandos grąžino maitinimą 7000 šeimų Kijevo srities Bariševskio, Brovarskio, Kijevo-Svjatošinskio ir Višgorodskio rajonuose.

„Daugiau nei 553 Kijevo srities gyvenviečių gyventojai liko be elektros. Situaciją komplikuoja aktyvūs karo veiksmai. Trisdešimt greitosios pagalbos komandų jau šešiolika dienų nepertraukiamai dirba, kad būtų operatyviai atkurtas elektros tiekimas nuo karo veiksmų nukentėjusioms Kijevo srities gyvenvietėms“, – rašoma DTEK pranešime.  

12:00

Lucko meras Igoris Poliščiukas: Visiškai sunaikintas Lucko karinis oro uostas

„Sunku pasakyti, kodėl buvo įvykdyti šie antskrydžiai, nes mūsų oro uostas buvo atjungtas vasario 24 dieną per pirmąjį apšaudymą. Funkciniam naudojimui jis nebetinka. Dabar jis visiškai sunaikintas. Jie pateko į degalų ir tepalų sandėlį. Tikriausiai jis buvo apšaudytas, kad padidintų gyventojų paniką ir baimę“, – „Suspilny“ eteryje sakė P. Poliščiukas.

untitled.jpg

11:30

Mariupolyje apšaudyta mečetė, kurioje slėpėsi 80 civilių

Rusijos pajėgos apšaudė mečetę apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur tuo metu slėpėsi 80 civilių, šeštadienį pranešė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija.

„Sultono Siuleimano Puikiojo ir jo žmonos Roksolanos (Chiurem Sultan) mečetė Mariupolyje buvo apšaudyta Rusijos įsibrovėlių. Ten nuo bombardavimų slepiasi daugiau kaip 80 suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant Turkijos piliečius“, – per „Twitter“ parašė ministerija.

10:30

Okupantai raketomis „Grad“ smogė Bilohorodkos kaimui Kijevo srityje.

10:20

Ukrainos kariuomenė ir toliau gina Charkovą, priešas praranda kovinį pajėgumą

„Mūsų Ukrainos kariuomenė ir toliau laikosi. Rusijos priešas nejuda į priekį, gerokai sulėtėjo ir praranda kovinį pajėgumą“, – sakė jis.

Anot Sinegubovo, per pastarąją parą okupantai artilerijos ir minosvaidžių sviediniais apšaudė Charkovo, Čiugujevskio, Izyumščinos ir Dergačio rajonus. Iš viso 84 atakos.

10:00

Šiandien planuojama atidaryti 10 humanitarinių koridorių

Vakar „žaliaisiais“ koridoriais buvo evakuota daugiau nei 7,1 tūkst. žmonių.

 

9:50

Melitopolio gyventojai išėjo į gatves

Keli tūkstančiai Melitopolio gyventojų žygiavo prie administracijos pastato reikalaudami paleisti okupantų pagrobtą merą Ivaną Fiodorovą. Teigiama, kad yra problemų su internetu. Okupantai siekia, kad gyventojai neturėtų galimybės vienytis ir susitarti, praneša NEXTA.

9:40

Po oro antskrydžio Vasilkove užsidegė naftos bazė

Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Kijevo regiono valstybės administracijos pirmininkas Oleksijus Kuleba.

"Vasilkovo mieste po oro antskrydžio dega naftos sandėlis. Stilbų kaime okupantas naktį apšaudė naftos saugyklą", – sakė jis.

1647068474-5143.webp

9:30

Kyjive, Podolės rajone, dega Oshchadbank pastatas, praneša NEXTA. Pirminiais duomenimis, toje vietoje nugriaudėjo sprogimas.

9:11

Sumuose bus atidaryti humanitariniai koridoriai

Šeštadienio rytą susitarta dėl humanitarinių koridorių šiaurės rytiniame Sumų mieste, telegramoje sakė Sumų regiono karinė administracija.

Pasak Dimitrijaus Živytskio, evakuacija prassidės 09:00 val. vietos laiku, ir bus vykdoma iš  šešių vietų visame regione.

Visa vilkstinė važiuos į centrinį Poltavos miestą ir turėtų atvykti nuo 13 iki 14 val.

9:00

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino įsibrovėlių iš Briansko srities pulką

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino pulką įsibrovėlių iš Briansko srities.

Apie tai savo Facebook puslapyje pranešė Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas Sergejus Bratchukas .

„12721 karinis dalinys, 488-asis pulkas (Klincai, Briansko sritis) buvo visiškai sunaikintas!! Šlovė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms!“ – rašė jis.

08:40

Bombarduojamame Černigove užgeso šviesos

Padėtis apgultame šiauriniame Černigovo mieste kasdien blogėja, praneša BBC News Ukraine.

Kadangi miestas nuolat apšaudomas ir bombarduojamas iš oro, nutrauktas dujų, šilumos ir net vandens tiekimas.

O žmonių sukauptos atsargos greitai baigsis. Elektra yra tik keliuose rajonuose, o didžiojoje miesto dalyje nėra šviesos ir komunikacijų.

Miestas, kuriame prieš karą gyveno maždaug 300 000 gyventojų, yra apsuptas Rusijos pajėgų ir patyrė didelių nuostolių.

08:20

Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos onkologinę ligoninę

Ukrainos pareigūnai penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas apgadinus onkologinių ligų ligoninę ir kelis gyvenamuosius pastatus pietiniame Mykolajivo mieste, bombarduodamos jį sunkiąja artilerija.

7:45

Pranešama apie mažiausiai 2 sprogimus Dniepro mieste

Oro antskrydžio sirenos pradėjo veikti šeštadienį 5.25 val. vietos laiku ir vis dar skamba, skelbia CNN.

Tiegiama, kad šįryt girdėjosi mažiausiai 2 sprogimai, pasirodė priešlėktuvinės ugnies liekanos.

7:30

Dėl apšaudymo Brovary rajone užsidegė šaldytų maisto produktų sandėlis

Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra, praneša NEXTA.

7.15

Rusija bombardavo Černigovo centre esantį viešbutį „Ukraina“

Viešbutis yra viena iš miesto vizitinių kortelių.

07:10

Jatskovkos kaime, Charkivo srityje, po rusų atakos buvo nutraukti elektros laidai, kiemuose atsivėrė krateriai, dega gyvenamieji pastatai, praneša NEXTA.

07:00

Rusijos pajėgos veržiasi arčiau Kijevo ir spaudžia kitus svarbiausius Ukrainos miestus

CNN praneša apie sprogimus Kijeve ankstų šeštadienio rytą. Sostinei patiriant spaudimą,. Charkivo, Mariupolio, Mykolajivo ir Sumų miestai taip pat patiria nuolatinį Rusijos puolimą. 

06:30

Mėginama atkurti energijos tiekimą Černobylio elektrinei

Ukraina penktadienį informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad technikų brigados pradėjo remontuoti pažeistas elektros linijas, kuriomis energija tiekiamą nebeveikiančiai Černobylio atominei elektrinei, pranešė Jungtinių Tautų agentūra.