PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Gegužės 8 d. 07:48

Karas Ukrainoje: Didžiojo septyneto šalys smerkia V. Putiną, Luhansko srityje dega naftos perdirbimo gamykla (nuolat atnaujinama)

Vilnius

Youtube stop kadras

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt


216019

74-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos vyriausybė pranešė, kad „visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės“ buvo išgelbėti iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje, o prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad dabar ruošiamasi iš komplekso evakuoti sužeistuosius, medikus ir kariuomenę. Pranešama, kad Donecko srityje okupantai nužudė 4 civilius, dar 9 sužeisti. Pasak Ukrainos regioninės karinės administracijos, Rusija šeštadienį paleido keturias sparnuotąsias raketas į pietinį Odesos uostamiestį. Skelbiama apie netoli Gyvačių salos nuskandintą Rusijos desantinį laivą.

Apie svarbiausius praėjusios paros įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

22:50

Iš Rusijos teritorijos apšaudyti pasienio rajonai Sumų ir Černihivo srityse

Vakare iš Rusijos teritorijos du kartus buvo apšaudytos Sumų ir Černihivo sričių pasienio zonos.

Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

„Sumų srities Šostkos rajone, esančiame maždaug 3 kilometrų atstumu nuo valstybės sienos, pasieniečiai užfiksavo 10 raketų sprogimų, paleistų salvėmis iš Rusijos. Minosvaidžių ugnis buvo atidaryta ir iš priešo teritorijos. Kelios minos sprogo maždaug 1,5 kilometro atstumu nuo sienos vieno iš Černihivo srities Gorodniansko rajono kaimų pakraštyje“, – rašoma pranešime.

Pirminiais duomenimis, aukų nėra. Informacija tikslinama.

22:28

Situacija Luhansko srityje: žmonės laikomi karo įkaitais, evakuacija neįmanoma

Evakuacija iš Luhansko srities sustojo dėl Rusijos apšaudomo humanitarinio koridoriaus Lisičanskas-Bachmutas.

„Ukrinform“ duomenimis, apie tai feisbuke paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Sergijus Haidai.

„Evakuacinis autobusas, kuris važiavo į Belogorovką paimti kaimo gyventojų iš visų bombų slėptuvių, pateko į priešo ugnį, jie negalėjo paimti žmonių iš kaimo“, – rašė S. Haidai.

Jis taip pat patikslino, kad, deja, užvakar iš Belogorovkos galimybe evakuotis pasinaudojo tik 49 žmonės, nors transportas buvo išsiųstas iki 300 žmonių.

Regiono valstybės administracijos vadovo teigimu, situacija dar pablogės, nes norėdami išvyti įsibrovėlius, Ukrainos kariai taip pat turi dirbti visu pajėgumu.

„Taigi apšaudymas iš abiejų pusių gali tik sustiprėti, todėl buvo raginama evakuotis. Prašėme savo gynėjams „atrišti rankas“, kad paspartintume pergalę. Dabar žmonės yra laikomi karo įkaitais. Evakuacija neįmanoma“, – rašė S. Haidai.

Jis pabrėžė, kad rytoj, gegužės 9 d., humanitarinių koridorių nebus.

Gegužės 7 d. per Rusijos aviacijos smūgį mokyklai Belogorivkos kaime, Luhansko srityje, žuvo mažiausiai 62 žmonės, tarp jų du savanoriai iš Užkarpatės, padėję evakuoti vietos gyventojus.

22:07

Sekmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos rytuose sunaikino iki 190 rusų karių ir 15 tankų

Sekmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos rytuose sunaikino 15 tankų, 12 šarvuočių ir kitos priešo technikos.

Apie tai feisbuke praneša Operatyvinė ir taktinė grupė „Rytai“, praneša „Ukrinform“.

„Ukrainos gynėjai ir toliau atgraso agresorių operatyvinės ir taktinės grupės „Rytai“ atsakomybės zonoje. Gegužės 8 d., Rusijos fašistų kariuomenė surengė 4 išpuolius. Kovos tęsiasi“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Ukrainos gynėjai sunaikino iki 190 Rusijos karių, 15 tankų, 12 pėstininkų kovos mašinų, 12 šarvuočių, vieną pėstininkų kovos mašiną.

21:34

V. Zelenskis: Mariupolio atblokuoti karinėmis priemonėmis šiuo metu neįmanoma

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu Mariupolio atblokuoti karinėmis priemonėmis neįmanoma, o Rusija išvestų kariuomenę tik tuo atveju, jei vyktų belaisvių apsikeitimas ar mainai.

Tai jis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau Kyjive, praneša „Ukrinform“.

„Karinėmis priemonėmis Mariupolio miesto atblokuoti neįmanoma. Šiandien tai neįmanoma“, – sakė V. Zelenskis.

Šalies vadovas teigė, kad Ukraina šiuo metu neturi tokios sunkiosios ginkluotės, kuri leistų karinėmis priemonėmis atblokuoti Mariupolį.

„Tai ne nuomonės, tai mūsų kariuomenės vadovybės išvados“, – pabrėžė jis.

Kartu jis pažadėjo, kad Ukraina susigrąžins visas savo teritorijas, „kai tik bus galimybė“.

Kaip pranešama, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau gegužės 8 d. prieš susitikimą su prezidentu lankėsi Irpinėje, Kyjivo srityje.

Gegužės 7 dieną baigėsi Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos slėptuvėse buvusių civilių – moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių – evakuacija.

21:26

Katia iš Mariupolio, būdama aštuntą mėnesį nėščia, pabėgo iš apsiausto miesto ir nuėjo pėsčiomis 15 kilometrų.

Taip ji išsaugojo savo pačios ir dar negimusio sūnelio gyvybes. Berniukas neseniai gimė, jis sveikas ir stiprus.

21:07

Irano URM vadovas: Teheranas nepritaria karui Ukrainoje

Teheranas nepritaria karui Ukrainoje ir tikisi politinio konflikto sprendimo, sekmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianis (Hoseinas Amiras-Abdolahianis), po susitikimo su kolega iš Lenkijos.

„Pasisakome prieš karą Ukrainoje, kaip ir prieš karą Jemene, Afganistane, Sirijoje, Irake ar bet kurioje kitoje pasaulio dalyje“, – kalbėjo Irano diplomatijos vadovas bendroje spaudos konferencijoje Teherane su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau (Zbignevu Rau).

„Manome, kad sprendimas dėl konflikto Ukrainoje turi būti politinis, o politinės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos turėtų užbaigti karą“, – pridūrė Irano URM vadovas.

Z. Rau vizitas – Irano valdžios institucijų kvietimu, ir tai yra pirmoji nuo 2014-ųjų tokia Lenkijos užsienio reikalų ministro kelionė.

Lenkija teikia karinę paramą Ukrainai, o Iranas susilaikė nuo Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pasmerkimo.

Šalys pasirašys „bendradarbiavimo susitarimą kultūros, švietimo, mokslo, sporto, jaunimo ir žiniasklaidos srityse“, sakė Irano ministras.

Z. Rau vizitas taip pat turi stiprią simbolinę prasmę.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad ministras sekmadienį apsilankė Teherano kapinėse, kuriose palaidota daug jo tautiečių, Antrojo pasaulinio karo pradžioje deportuotų į Sovietų Sąjungą ir vėliau radusių prieglobstį Irane.

20:48

JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą

Sekmadienį Baltųjų rūmai paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama Rusijos valstybinei žiniasklaidai, šios šalies įmonių bei turtingų asmenų prieigai prie pasaulyje pirmaujančių JAV apskaitos ir konsultavimo paslaugų.

JAV taikys sankcijas transliuotojoms „Channel One Russia“ ir „NTV Broadcasting Company“, televizijai „Russia-1“. Bet kuriai JAV kompanijai uždraudžiama jas finansuoti per reklamą arba parduoti joms įrangą.

„JAV verslas neturėtų užsiimti Rusijos propagandos finansavimu“, – teigė anonimiškumo pageidavęs aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pabrėždamas, kad šias žiniasklaidos priemones tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Kremlius.

Kita Vašingtono puolimo kryptis – uždrausti teikti „įmonių steigimo, administravimo pagal įgaliojimą, apskaitos bei valdymo konsultavimo paslaugas bet kuriam asmeniui Rusijos Federacijoje“, pranešė Baltieji rūmai.

Šios paslaugos naudojamos tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms valdyti, taip pat galimai siekiant apeiti sankcijas arba nuslėpti neteisėtai įgytą turtą, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Vašingtonas taip pat paskelbė naujus draudimus  amerikietiškos produkcijos eksportui į Rusiją, sankcijas išplečiant į įvairias gamybos priemones – nuo buldozerių iki vėdinimo sistemų ar katilų.

Sekmadienį Jungtinės Valstijos taip pat pranešė, kad įves vizų ribojimus 2,6 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnų, taip pat sankcijas „Sberbank“ ir „Gazprombank“ pareigūnams.

20:23

Baltieji Rūmai: G-7 įsipareigoja nutraukti rusiškos naftos importą

Visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybių klubas „įsipareigojo palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą“, sekmadienį paskelbė Baltieji rūmai, didindami spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo Ukrainoje.

„Tai stipriai smogs pagrindinei Putino ekonomikos arterijai ir atims iš jo pajamas, kurių jam reikia karui finansuoti“, – teigiama prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos pareiškime, tiksliai nenurodant, kokius įsipareigojimus prisiėmė G-7 narės – Prancūzija, Vokietija, Kanada, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV.

Vakarai iki šiol demonstravo koordinuotumą skelbdami sankcijas Rusijai, tačiau nesiėmė tokių pat veiksmų, kai tai liesdavo Rusijos naftą ir gamtines dujas.

Jungtinės Valstijos, kurios nebuvo svari Rusijos angliavandenilių vartotoja, jau uždraudė jų importą.

Tačiau Europa yra daug labiau priklausoma nuo rusiškos naftos. Europos Sąjunga jau pareiškė, kad šiais metais siekia dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, nors Vokietija pasipriešino raginimams visiškai jas boikotuoti, o valstybės narės sekmadienį tęsė intensyvias derybas embargo rusiškai naftai.

Sekmadienį per vaizdo konferenciją įvyko trečiasis šiais metais G-7 lyderių susitikimas, į kurį taip pat buvo pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ši data pasirinkta labai simboliškai: gegužės 8-ąją europiečiai mini Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.

Šis susitikimas organizuotas taip pat išvakarėse Rusijoje gegužės 9-ąją tradiciškai vyksiančio karinio parado, skirto Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti.

20:08

Luhansko srityje dėl apšaudymo užsidegė naftos perdirbimo gamykla, gresia sprogimas

Luhansko srityje dėl rusų apšaudymo Lisičanske kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, gresia sprogimas.

Apie tai „Telegram“ pranešė Luhansko srities administracijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.

„Rusai vėl apšaudė Lisičansko naftos perdirbimo gamyklą. Sviediniai padegė gamyklos gamybinius įrenginius, būtent sieros gamybos ir maišymo gamyklą. Gaisro plotas yra 360 kvadratinių metrų, kyla sprogimo grėsmė“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad gelbėtojai bandė gaisrą gesinti, tačiau prasidėjo artilerijos ugnis, ugniagesiai buvo priversti palikti pavojingą zoną.

Gesinti neįmanoma, nes apšaudymas neatslūgsta.

20:00

 

G-7: Putino veiksmai Ukrainoje „daro gėdą Rusijai“

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukeltas karas Ukrainoje užtraukė „gėdą Rusijai ir istorinėms jos žmonių aukoms“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės sekmdienį išplatintame pareiškime.

Šis turtingųjų valstybių klubas vienija Kanadą, Prancūziją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas ir Vokietiją.

„Rusija pažeidė tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką, ypač Jungtinių Tautų chartiją, pasiektą po Antrojo pasaulinio karo, kad išgelbėtų ateinančias kartas nuo karo rykštės“, – sakoma pareiškime, paskelbtame G-7 lyderiams susitikus vaizdo konferencijos būdu, minint Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.

„Mes ir toliau esame vieningai pasiryžę, kad prezidentas Putinas neturi laimėti savo karo prieš Ukrainą“, – pažymima  jame.

19:42

Ukraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbos

Ukraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbos, pranešė šalies finansų ministras Serhijus Marčenka.

Jis patikslino, kad 5 mlrd. dolerių iš šios sumos Ukrainai jau skirta.

„Valstybės biudžeto pajamos šiuo metu padengia tik 54 proc. išlaidų, neįskaitant išlaidų karinėms reikmėms. Todėl pagrindinis balansavimas vyksta tarptautinės pagalbos, tarptautinio skolinimosi sąskaita“, – sakė ministras.

Ministro žodžiais, pagrindinės Ukrainos finansuotojos – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) neseniai patikino, kad Europos Sąjunga padės atkurti Ukrainos ekonomiką ir įgyvendinti būtinas reformas Rusijos sukelto karo nuniokotoje šalyje.

Savo ruožtu Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad Ukrainai atstatyti po karo prireiks „šimtų milijardų eurų“.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).

19:19

ES diplomatai ieško kompromiso dėl embargo rusiškai naftai detalių

Sekmadienį Europos Sąjungos diplomatai įsitraukė į sudėtingas derybas dėl šeštojo ES sankcijų Rusijai paketo sąlygų, kelioms valstybėms narėms siekiant garantijų dėl tolesnio apsirūpinimo nafta.

Pagal anksčiau šią savaitę Europos Komisijos pateiktus siūlymus dauguma ES narių iki metų pabaigos atsisakytų naftos importo iš Rusijos, taip nubausdamos Maskvą už Ukrainoje sukeltą karą. Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš šį embargą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad toks paketas, koks buvo pateiktas, peržengė „raudoną liniją“, tačiau diplomatai Briuselyje sakė, kad dėl techninių embargo detalių bus deramasi.

27 Europos Sąjungos šalių ambasadorių pakartotinas susitikimas numatytas sekmadienį, blėstant viltims, kad paketas bus parengtas iki pirmadienio – kad būtų pasiųstas signalas Maskvai per Rusijos Pergalės dienos šventę.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad jei per savaitgalį nebus pasiektas susitarimas, jis kitą savaitę sušauks užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Bet kokiam sprendimui dėl sankcijų turės vienbalsiai pritarti ES valstybių narių vyriausybės.

„Nėra jokio politinio blokavimo, tačiau reikia užtikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius nuo Rusijos vamzdynais eksportuojamo naftos priklausomoms šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros. O tai nėra lengva“, – agentūrai AFP sakė vienas Briuselio diplomatas.

„Tai nauji infrastruktūros ir technologiniai pokyčiai, kuriems reikia ne tik europinio finansavimo, bet ir kelių valstybių narių susitarimų. Mes darome pažangą, bet tam automatiškai reikia laiko“, – pridūrė jis.

Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, bet jos taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.

Maža to, Budapeštas nori penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija, teikimui per jos uostus.

Tuo tarpu kitas diplomatas Briuselyje teigė, kad ES vienybė dėl rusiškos naftos yra „garantuota“, tačiau reikia laiko „kai kurių valstybių narių problemoms išspręsti“.

18:52

Gegužės 8 d. per Rusijos apšaudymą Charkivo srityje, Zoločiovo bendruomenėje žuvo du žmonės.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Zoločivo kaimo taryba, skelbia „Ukrinform“.

„Šiandien po žiauraus priešo apšaudymo Kalinovos kaimežuvo du jo gyventojai, gimę 1971 m. ir 1951 m. Taip išaušo Atminimo ir susitaikymo diena. Dalinamės sielvartu su šeima, draugais, kaimo žmonėmis“, – rašoma pranešime.

„Ukrinform“ duomenimis, šiandien priešų apšaudymas vyko kituose bendruomenės kaimuose. Oficialių duomenų apie pasekmes kol kas nėra.

18:13

Dnipropetrovsko srityje žuvo rastą kasetinės bombos sviedinį namo parsinešęs vaikas

Dnipropetrovsko srityje nuo kasetinės bombos sviedinio žuvo 12 metų berniukas.

Tai Telegrame pranešė regiono karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Synelnykovo rajone 12-metis berniukas rado šovinį iš kasetinio sviedinio ir parsinešė namo. Sprogstamasis užtaisas detonavo“, – sakė V. Rezničenka.

Jis pridūrė, kad vaikas mirė.

Karinės administracijos vadovas pabrėžė, kad tai jau šeštoji mirtis regione dėl tokios amunicijos sprogimo.

„Prašau! Nelieskite sprogmenų, likusių po priešo atakų. Pamatę įtartiną objektą, kvieskite gelbėtojus arba policiją. Kasetiniai šaudmenys yra klastingi. Šio sprogmens ypatumas yra tas, kad jis kurį laiką išlieka pavojingas po apšaudymo“, – ragino V. Rezničenka.

Dėl visapusiškos Rusijos ginkluotos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 638 vaikai. Nepilnamečių prokurorų duomenimis, žuvo 225 vaikai, o daugiau nei 413 buvo sužeisti.

18:02

Kanados premjeras J. Trudeau apsilankė Ukrainos Irpinės mieste

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) sekmadienį apsilankė netoli Ukrainos sostinės esančioje Irpinėje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius, pranešė miesto meras. 

Irpinės meras Oleksandras Markušinas oficialioje socialinio tinklo paskyroje paskelbė J. Trudeau nuotraukų ir parašė, kad Kanados premjeras „atvyko į Irpinę savo akimis pamatyti visą tą siaubą,  kurį mūsų miestui padarė rusų okupantai“.

17:46

Berlyno policija nuėmė Ukrainos vėliavą per gegužės 8-osios minėjimo ceremoniją

Berlyno policija sekmadienį, siekdama užtikrinti sklandžią Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo ceremonijos eigą, nuėmė milžinišką Ukrainos vėliavą, kurią iškabino demonstrantai prie sovietų kariui skirto paminklo sostinės centre. 

Berlyno policija iš anksto uždraudė demonstruoti vėliavas ar karinius simbolius 15-oje sostinės memorialinių vietų, įskaitant žymųjį paminklą centriniame Tirgarteno parke ir kitą memorialą sovietų kariams Treptovo parke.

Vokietija taip pat yra uždraudusi Rusijos pajėgų vartojamą ženklą „Z“, kuris jau tapo Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą simboliu.

Tačiau kylant įtampai dėl galimų prorusiškų demonstracijų, minint nacistinės Vokietijos pralaimėjimą ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą, Berlyno policija sekmadienį ir pirmadienį imasi papildomų priemonių.

Toks Berlyno sprendimas sulaukė griežtos kai kurių asmenų kritikos. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas tokį miesto poelgį pavadino „katastrofišku politiškai neteisingu sprendimu“.

Ukrainos ambasada sekmadienį rengė Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo ceremoniją prie įspūdingo sovietų memorialo Tirgarteno parke, kur budėjo sustiprintos policijos pajėgos.

Kadangi ambasados svečiams buvo leista demonstruoti vėliavas, tai sukėlė kitų ceremoniją stebėjusių asmenų „nepasitenkinimą“, nurodė policija.

„Siekiant užtrinti taikų ir orų sukakties paminėjimą, mūsų kolegos suvyniojo 25 metrų ilgio Ukrainos vėliavą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė policija. 

Berlyne sekmadienį buvo dislokuota apie 1 600 policijos pareigūnų, sostinėje vyko dešimtys protestų.

Panašiai bus ir pirmadienį, kai mieste budės 1 800 pareigūnų.

17:36

Roko grupės U2 lyderis Bono, sekmadienį surengęs pasirodymą Ukrainos sostinės centre esančioje metropoliteno stotyje, dainuoti kvietė ir Ukrainos karius. 

17:07

Baltieji rūmai: JAV pirmoji poniaatvyko neskelbto vizito į Ukrainą

JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) sekmadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje ir kirtusi Slovakijos sieną susitiko su Ukrainos prezidento sutuoktine Olena Zelenska, pranešė jos atstovas.

Susitikimas įvyko mokykloje, kur glaudžiasi karo iš namų išvaryti civiliai, tarp jų ir vaikai.

„Aš norėjau atvykti minint Motinos dieną. Pamaniau, kad svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, jog šis karas turi baigtis, kad šis karas yra žiaurus ir Jungtinių Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones“, – žurnalistams sakė J. Biden.

Vienas su JAV pirmąja ponia keliaujantis pareigūnas sakė, kad tai yra pirmas O. Zelenskos viešas pasirodymas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

16:50

Airių roko grupės lyderis Bono surengė pasirodymą Kyjivo metropolitene

Airių roko grupės U2 lyderis Bono (Bonas) sekmadienį surengė pasirodymą Ukrainos sostinės centre esančioje metropoliteno stotyje, per kurį gyrė ukrainiečių kovą už „laisvę“ ir sukalbėjo savo maldelę „už taiką“.

Ant Kyjivo metropoliteno platformos pasirodžiusi 61 metų roko muzikos ikona atliko tokius klasika tapusius grupės U2 kūrinius kaip „Sunday Bloody Sunday“, „Desire“  ar „With or without you“.

„Žmonės Ukrainoje kovoja ne tik už savo laisvę. Jūs kovojate už mus visus – tuos, kurie mėgsta laisvę“, – per pertraukėlę tarp dainų sakė Bono.

Atlikėjas taip pat prisiminė buvusius konfliktus grupės tėvynėje Airijoje ir jos problemas su galingesne kaimyne.

„Mes meldžiamės, kad netrukus jūs pasidžiaugtumėte tokia taika“, – kalbėjo Bono.

Daug metų humanitarine veikla užsiimantis ir dažnai savo nuomonę įvairiais klausimais, tokiais kaip kova su skurdu ar AIDS, išsakantis Bono Kyjive pasirodė netikėtai. Jo muzika skambėjo Ukrainos sostinėje gaudžiant oro pavojaus sirenoms ir vykstant susirėmimams šalies rytinėje dalyje.

Bono, pasirodžiusio su U2 gitaristu Davidu Evansu (Deividu Evansu), labiau žinomu kaip „The Edge“, klausėsi  nedidelis būrys gerbėjų, tarp kurių buvo iš pažiūros išvargintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių.

„Tai tiesiog geros emocijos, ir tiek“, –  sakė iš Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų karių.

Kita į koncertą atėjusi moteris 36 metų universiteto dėstytoja Olesia Bezsmertna prieš pasirodymą sakė, kad ją apėmęs „labai keistas jausmas  – lyg būtum vaikas ir eitum į pirmą klasę“.

16:45

Mariupolio pakraštyje rusų įrengtose masinėse kapavietėse gali būti nužudyta daugiau nei 10 tūkstančių civilių.

Tai per spaudos konferenciją sakė Azovo pulko žvalgybos skyriaus karininkas Ilja Samoilenko.

„Mariupolio pakraštyje, pagal palydovines nuotraukas ir pagal vietinius – didžiulės, kelių šimtų metrų ilgio masinės kapavietės. Iš viso jose yra daugiau nei 10 tūkst. žmonių, kurie gali būti palaidoti“, – sakė I. Samoilenko.

16:15

Ukrainiečių kariai „Azovstal“ gamykloje: pasiduoti – „ne išeitis“

Rusijos pajėgų apsiaustoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ likę ukrainiečių pajėgų nariai sekmadienį sakė negalintys pasiduoti dėl Rusijos pajėgų atsakomųjų veiksmų tikimybės.

„Mes, visi Mariupolio įgulos kariškiai, esame Rusijos, Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų liudininkai... Mes esame liudininkai. Pasidavimas – ne išeitis, nes Rusijai nerūpi mūsų gyvybės“,  – sakė gamyklą ginančio pulko „Azov“ žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka.

16:05

V. Zelenskis per pergalės kare metines: į Europą „sugrįžo blogis“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, minint Sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, pareiškė, kad „blogis sugrįžo“ į Europą, ir palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su nacistinės Vokietijos veiksmais. 

„Praėjus dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo į Ukrainą sugrįžo tamsa“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Įrašą jis padarė stovėdamas priešais rusų pajėgų smūgių sugriautus gyvenamuosius namus.

„Blogis sugrįžo, tik kita forma, su kitais šūkiais, nors turėdamas tą patį tikslą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jo vaizdo įraše taip pat buvo rodomi archyvinė Antrojo pasaulinio karo medžiaga ir nespalvoti Rusijos pajėgų invazijos vaizdai.

V. Zelenskis kaltino Rusiją vykdant „kruviną nacizmo rekonstrukciją“ Ukrainoje, pasitelkiant nacizmo „idėjas, veiksmus, žodžius ir simbolius“.

Pasak jo, Maskvos kariuomenė kartoja nacių „žiaurumus“ ir juos pateisina, „siekdama suteikti šiam blogiui šventą tikslą“.

Kreipdamasis į Europos valstybes, tarp jų Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Nyderlandus, V. Zelenskis palygino nacių kariuomenės vykdytą jų miestų bombardavimą su Rusijos pajėgų smūgiais Ukrainos miestams.

Rusija surengė invaziją į anksčiau sovietiniam blokui priklausiusią Ukrainą vasario pabaigoje, skelbdama, kad siekia „denacifikuoti“ šią šalį.

Ukraina ir Rusija lygina viena kitos pajėgų veiksmus su nacistinės Vokietijos pajėgų elgesiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas  sekmadienį sveikindamas buvusias sovietines valstybes su 77-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis žadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais“ pergalė bus „mūsų“.

15:56

13-metė Sofija, kurios socialiniuose tinkluose ieškojo jos šeima, žuvo per evakuacinės kolonos apšaudymą

13-metė Sofija Raetskaja, kurios socialiniuose tinkluose ieškojo jos šeima, greičiausiai žuvo per evakuaciją: Rusijos kariškiai sušaudė evakuacinį kortežą iš Vovčansko, pakeliui į Charkivą.

Apie tai feisbuke paskelbė Charkivo srities policijos tyrimų skyriaus viršininkas Serhijus Bolvinovas.

Gegužės 4 d. policija gavo informaciją apie nutrūkusį ryšį su žmonėmis, judančiais 15 automobilių kolonoje netoli Stary Saltiv kaimo Charkivo kryptimi, jie bandė išvykti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamą teritoriją. Bet dėl ​​intensyvių kovų nepavyko pasiekti kolonos judėjimo vietos.

Kolonos vietą teisėsaugininkai nustatė gegužės 6 d. Bolvinovas patikslino, kad vietoje tyrėjai už 150 metrų kolonos kryptimi aptiko sugedusį priešo tanką – du apanglėjusius lavonus su rusiškos karinės uniformos liekanomis. Dar už 300 metrų stovėjo šeši automobiliai su kulkų skylutėmis ir šiukšlėmis. Automobiliuose rasti keturių aukų, evakuacijos kolonos narių, kūnai.

Aukų tapatybių dėl palaikų būklės nustatyti buvo neįmanoma, rašė pareigūnas.

Jis pabrėžė, kad tyrėjai ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad užfiksuotų kiekvieną detalę.

Atskirai S. Bolvinovas kalbėjo apie Sofiją Raetskają, kurios šeima ieškojo per socialinius tinklus. Anot jo, viename iš automobilių buvo aptikti ieškomo vaiko artimųjų nurodytos detalės ir mergaitės visada nešioto pakabuko liekanos.

Apie jos dingimą anksčiau pasakojo Charkivo srities tarybos vadovo patarėja Natalija Popova. Ji patikslino, kad po kolonos apšaudymo Sofijos mama ir 6 mėnesių sesuo buvo nuvežtos į Vovčanskos ligoninę, jos mama patyrė sunkią traumą. Apie Sofiją buvo žinoma, kad ji ir kiti sužeistieji buvo nuvežti į Chuhuivo ligoninę, tačiau tai nepasitvirtino.

befunky-collage-27.jpg

15:37

Jill Biden: ukrainietes mamas palaiko „amerikiečių širdys“

Slovakijoje viešinti JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) sekmadienį, Jungtinėms Valstijoms minint Motinos dieną, susitiko su ukrainietėmis motinomis, Rusijos karo išvarytomis su vaikais iš namų Ukrainoje, ir patikino, kad jas palaiko „amerikiečių širdys“.

Košicės miesto, kur visą parą veikia pabėgėlių paskirstymo centras, autobusų stotyje J. Biden užmezgė pokalbį su emocinga ukrainiete, kuri teigė sunkiai galinti paaiškinti karą savo vaikams ir netgi sau pačiai.

„Negaliu to paaiškinti, nes pati nežinau, nors esu mokytoja“, – JAV pirmajai poniai sakė Viktorija Kutoča, apsikabinusi savo septynerių metų dukterį Juliją.

V. Kutoča klausė: „kodėl?“, turbūt  ieškodama atsakymo į klausimą, kodėl Rusija nusprendė vasario 24 dieną įsiveržti į Ukrainą.

„Tai labai sunku suprasti“, – atsakė J. Biden. 

Minėtas pabėgėlių centras yra vienas iš šešių Slovakijoje veikiančių centrų, kur vidutiniškai 300–350 žmonių per dieną yra aprūpinami maistu, drabužiais, apgyvendinami ir sulaukia kitų paslaugų, skelbia Baltieji rūmai. 

J. Biden, riešą pasipuošusi nedidele gėlių puokštele, kurią Motinos dienos proga jai padovanojo prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), taip pat užsuko į vieną Slovakijos valstybinę mokyklą, priėmusią mokytis ukrainiečių vaikus.

Mokykloje Motinos dienos proga buvo organizuotas renginys, į kurį buvo pakviestos slovakės ir ukrainietės motinos. Vaikai jas apdovanojo savo sukurtais rankdarbiais.

J. Biden ėjo nuo stalo prie stalo ir kalbėjosi su motinomis ir vaikais. Pašnekovėms ji sakė norėjusi čia atvykti ir pasakyti, kad „amerikiečių širdys yra su Ukrainos motinomis“.

„Aš tiesiog norėjau atvykti ir išreikšti jums mūsų paramą“, – sakė ji prieš išvykdama į pasienyje esantį  Vyšnė Nemeckės kaimą susitikti su pabėgėliais, pagalbos darbuotojais ir jiems padedančiais slovakais.

J. Biden keturių dienų vizitu Rytų Europoje norima dar kartą parodyti JAV paramą Ukrainos pabėgėliams ir jiems pagalbą bei prieglobstį teikiančioms sąjungininkėms, tokioms kaip Rumunija ir Slovakija.

Penktadienį ir šeštadienį Rumunijoje JAV pirmoji ponia susitiko su JAV kariais ir ukrainiečių pabėgėliais.

15:12

V. Putinas: „kaip ir 1945-aisiais pergalė bus mūsų“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sveikindamas buvusias sovietines valstybes su 77-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis žadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais“ pergalė bus „mūsų“.

„Šiandien mūsų kariai, kaip ir jų protėviai, petys į petį kovoja už savo gimtosios žemės išvadavimą nuo nacių purvo, būdami tikri, kad kaip ir 1945-aisiais pergalė bus mūsų“, – sakė V. Putinas, savo šalies kariuomenę į Ukrainą pasiuntęs vasario mėnesį.

„Deja, šiandien nacizmas vėl kelia galvą“, – pareiškė V. Putinas, tvirtinantis, kad Ukrainą yra apėmęs fašizmas ir kad ši provakarietiška valstybė kelia grėsmę Rusijai bei rusakalbių mažumai Rytų Ukrainoje.

„Mūsų šventa pareiga – sulaikyti ideologinius įpėdinius tų, kas buvo nugalėti“ Antrajame pasauliniame kare, sakė V. Putinas ir paragino rusus „keršyti“.

Pirmadienį Rusija savo pergalę prieš nacistinę Vokietiją oficialiai paminės didžiuliu kariniu paradu.

V. Putino valdoma Rusija vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą teisina tuo, kad esą reikia „denaciifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ šią šalį ir vadina savo veiksmus „specialiąja karine operacija“.

Tuo metu tęsiasi tarptautinės pastangos daryti spaudimą Rusijos lyderiui dėl invazijos į kaimyninę šalį. Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai, tarp jų JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), sekmadienį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptars Vakarų paramą Kyjivui.

Be to, Briuselyje sekmadienį Europos Sąjungos šalių ambasadoriai aptars šeštą bloko ekonominių sankcijų paketą Maskvai, galintį apimti laipsnišką rusiškos naftos importo uždraudimą.

15:10

Visa Luhansko sritis liko be elektros – rusai sugadino aukštos įtampos liniją

Luhansko srityje bombos apgadino elektros liniją, todėl visas regionas liko be elektros.

Apie tai „Telegram“ pranešė Luhansko srities administracijos spaudos tarnyba, skelbia „Ukrinform“.

„Visa Luhansko sritis be elektros. Rusai toliau apšaudo, 110 kV linija buvo pažeista per oro smūgį“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad dėl apšaudymo sunku patekti į pažeidimo vietą.

Mobilusis ryšys taip pat sutrikęs, bet kartais atsiranda.

14:19

Rusų okupantai trečią dieną neišleidžia Melitopolio gyventojų, norinčių evakuotis iš miesto

Tai nacionalinio maratono eteryje paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Jis priminė, kad prieš mėnesį įsibrovėliai pavogė autobusą, kurio pagalba buvo planuota evakuoti miesto gyventojus. Vėliau autobusą vis dėlto pavyko grąžinti, tačiau Melitopolio gyventojų evakuacija taip ir nebuvo atlikta. Dabar žmonės bando iš miesto išvykti privačiu transportu, tačiau jau trečią dieną jie yra laikomi patikros punkte.

13:31

Tikimybė rasti išgyvenusius po sprogdinimo mokykloje „labai maža“

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhiy Haidai sakė, kad mokyklos pastatas buvo visiškai sugriautas. „Sprogimas įvyko pastato viduje. Gelbėtojai kuo greičiau ardo nuolaužas. Tikimybė rasti [dar ką nors] gyvo yra labai maža. Mokyklos pastate buvo 90 žmonių; 27 išgyveno, 60 žmonių greičiausiai žuvo,“ – sakė S. Haidai.

Nuolaužose buvo rasti dviejų žmonių kūnai. Anot S. Haidai, Rusijos lėktuvas numetė bombą ant mokyklos Bilohorivkos kaime. Jis sakė, kad ataka įvyko šeštadienį apie 16.37 val. vietos laiku, kilo gaisrai, kurių gesinimas užtruko beveik keturias valandas.

S. Haidai pridūrė, kad gelbėjimo operacija buvo sutrikdyta dėl naktį kilusios smarkios kovos. Jis sakė, kad kovos tęsėsi iki sekmadienio keliuose frontuose Luhanske, įskaitant Bilohorivką, Vojevodivką ir Rubižnę. Jis taip pat sakė, kad aplink Hirske susidarė itin sudėtinga padėtis.

Pasak jo, netoli Popasnos rusų artilerija pataikė į namą, kurio rūsyje slėpėsi 11 žmonių. Gelbėtojai ardė šiukšles. S. Haidai sakė, kad Ukrainos kariai „truputį“ pasitraukė iš Popasnos – miestas buvo sunaikintas, todėl Ukrainos kariuomenė traukėsi į labiau įtvirtintas pozicijas.

13:20

Prieš G7 viršūnių susitikimą JK paskelbė apie papildomą 1,6 milijardo dolerių karinę paramą Ukrainai

JK suteiks dar 1,3 milijardo svarų (1,6 milijardo JAV dolerių) karinę paramą ir pagalbą Ukrainai, sakoma šalies iždo pranešime.

Tai paskelbta prieš sekmadienį įvyksiantį virtualų G7 viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Šis pažadas žymi „didžiausias JK karines išlaidas konfliktui nuo pat kampanijų Irake ir Afganistane įkarščių“, sakoma šeštadienio iždo pranešime.

13:13

Ir Ukraina, ir Rusija skelbia apie sėkmę kovose Juodojoje jūroje

Tiek Rusijos, tiek Ukrainos kariškiai tvirtino, kad pasisekė vykstančiose kovose Juodojoje jūroje, ypač dėl Rusijos okupuotos Gyvatės salos.

Odesos regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bračukas sekmadienį sakė, kad šeštadienio vakarą saloje sunaikintas rusų sraigtasparnis. Kariuomenė paskelbė drono vaizdo įrašą, kuriame matomas smūgis.

Jis taip pat sakė, kad buvo likviduotas nedidelis desantinis kateris, kuriame telpa apie 80–100 žmonių, ir du „Raptor“ klasės patruliniai kateriai.

S. Bračiukas sakė, kad, pirminiais duomenimis, žuvo apie 40 Rusijos karių. Sekmadienio ryto palydovinė nuotrauka parodė bent vieną dūmų stulpelį, kylantį iš salos.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pateikė kitokią įvykių versiją.  Generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad šeštadienio naktį virš salos Rusijos oro gynybos sistemos sunaikino dar du Ukrainos bombonešius Su-24 ir vieną Ukrainos oro pajėgų sraigtasparnį Mi-24.

Abi pusės taip pat pranešė apie atakas netoli Odesos uosto. Rusai pranešė netoli Odesos numušę kovinį bepilotį orlaivį „Bayraktar-TB2“, o Ukrainos kariškiai pranešė sulaikę dvi Rusijos lėktuvų paleistas sparnuotąsias raketas.

S. Bračiukas sakė, kad šeštadienį Odesos regione buvo paleista iš viso 10 Rusijos sparnuotųjų raketų. Pagrindinio oro uosto kilimo ir tūpimo takas vėl buvo nukentėjęs. Nukentėjo ir gyvenamasis rajonas.

11:22

Rusai veržiasi prie Iziumo, bet patiria spaudimą prie Charkivo

Pasak Ukrainos kariškių, Rusijos pajėgos padarė nedidelę pažangą viename fronte prie Iziumo miesto, tačiau yra priversti gintis netoli Charkivo Ukrainos kariams sėkmingai kontraatakuojant.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sekmadienį pranešė, kad rusai užėmė šiaurinį Šandriholovės kaimo pakraštį, bandydami veržtis į pietus iš Iziumo srities į Donecko sritį. Priešas pagrindines pastangas sutelkė į „pasirengimą tęsti puolimą“ rajone. Generalinio štabo teigimu, kitose fronto linijose pokyčių buvo nedaug, rusams naudojant artileriją prieš Ukrainos gynybą.

Generalinis štabas pareiškė, kad Charkivo srityje rusai koncentruojasi į tai, kad „užkirstų kelią tolesniam mūsų karių veržimuisi link Ukrainos valstybės sienos į šiaurę ir į šiaurės rytus nuo Charkivo“. Tuo tikslu jie apšaudė neseniai Ukrainos pajėgų atkovotus kaimus, tokius kaip Prudjanka ir Slatine, ir bandė sustiprinti savo gynybines pozicijas. Ukrainos pietvakariuose „padėtis tebėra įtempta“.

Jie patvirtino, kad prorusiškame Padniestrės rajone Moldovoje esantys Rusijos kariai yra visiškoje kovinėje parengtyje. Padniestrėje, atsiskyrusioje Moldovos teritorijoje, Rusijos kariai buvo laikomi dešimtmečius.

Generalinis štabas patvirtino susirėmimus Gyvatės saloje, mažoje saloje prie Rumunijos ir Ukrainos pakrantės. Teigiama, kad šeštadienį priešlėktuvinėmis raketomis buvo sunaikintas vienas Rusijos sraigtasparnis Mi-28H ir daugybė bepiločių orlaivių. Kariuomenės operatyvinė vadovybė vėliau paskelbė drono vaizdo įrašą, kuriame neva matyti, kaip Gyvatės saloje sunaikinamas Rusijos sraigtasparnis.

10:46

Naktį rusai apšaudė kaimą Luhansko srityje, po namo griuvėsiais buvo 11 žmonių. Dar keturi namai buvo apgadinti Rubižnėje, devyni – Severodonetske ir du – Lisichanske.

10:41

Ukrainos žiniasklaida: per rusų aviacijos smūgį mokyklai galėjo žūti 60 žmonių

Per rusų aviacijos smūgį mokyklai Bilohorivkoje Ukrainos rytuose galėjo žūti 60 žmonių, remdamasi Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus informacija sekmadienį pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

„Preliminariais duomenimis, žuvo 60 žmonių. Gegužės 7 dieną 16 val. 37 min. dėl rusų aviacijos smūgio mokyklos pastate... ir kultūros namuose kilo gaisrai. Gaisras gesintas beveik keturias valandas, vėliau valyti griuvėsiai ir, deja, surasti dviejų žuvusių žmonių palaikai. Iš po griuvėsių evakuota 30 žmonių, septyni iš jų sužeisti. Tikriausiai žuvo visi 60 žmonų, [dar] likusių po pastato nuolaužomis“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė S. Haidajus.

Aviacijos smūgį jis pavadino „cinišku mokyklos su slėptuve nuo bombų apšaudymu, vaikų žudymu“.

Naujienų agentūra „Unian“ anksčiau pranešė, kad šeštadienį Rusijos pajėgos ant Bilohorivkos kaimo mokyklos, kur rūsyje slėpėsi apie 90 žmonių, numetė aviacinę bombą. 

10:33

Mariupolio gynėjai rengiasi galutiniam mūšiui su Rusijos pajėgomis

Paskutiniai Ukrainos Mariupolio uostamiesčio gynėjai sekmadienį rengiasi brutaliam mūšiui su juos apgulusiomis rusų pajėgomis, siekiančiomis svarbios pergalės prieš Rusijos švenčiamą Pergalės dieną.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais turi aptarti situaciją savo šalyje, nuogąstaujančioje dėl Maskvos puolimo suintensyvėjimo evakavus civilius iš Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“.

Plieno ir geležies gamykla „Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas nuniokotame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę platesnei kovai su Rusijos invazija.

Mariupolio galutinis užėmimas sudarytų sąlygas Maskvai sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

„Priešas bando pribaigti „Azovstal“ gynėjus, bando tai padaryti iki gegužės 9-osios, kad įteiktų dovaną [Rusijos prezidentui] Vladimirui Putinui“, – sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Azovstal“ gynybai vadovaujantis pulkas „Azov“ pranešė, kad vienas jo karys žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, Rusijai šaudant per vieną ankstesnį bandymą evakuoti žmones automobiliu.

Kyjivas šeštadienį pranešė, kad visi pažeidžiami civiliai gyventojai jau evakuoti iš „Azovstal“.

9:30

Taip atrodo Gyvačių sala po Ukrainos atakos prieš Rusijos karius.

9:27

Neleidžiama išvykti iš Zaporižios

Kaip nurodė regiono valstybės administracija, dėl įtemptos saugumo situacijos evakuacijos koridoriai Zaporižios kryptimi bus atviri tik įvažiuojant į regiono centrą. „Šiuo metu pagrindinė užduotis yra perkelti didesnį skaičių automobilių Zaporižioje, kurie laukia įvažiuoti kelias dienas. Išvykimas iš miesto laikinai ribojamas“, – rašoma pranešime.

9:24

Kariai nepripažintoje Padniestrėje – kovinėje parengtyje

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia apie įtemptą padėtį šalia Moldovos. „Situacija Besarabijos kryptimi išlieka įtempta. Ginkluotos formuotės Moldovos Respublikos Padniestrės regione ir Rusijos karių operatyvinės grupės daliniai yra visiškai parengti“, – pranešimą cituoja UNIAN.

8:44

Ukrainos kontrpuolimas į šiaurės rytus nuo Charkivo padarė didelę pažangą ir artimiausiomis dienomis ar savaitėmis greičiausiai pajudės Rusijos sienos link. Tai praneša Ukrainos Karo studijų institutas. Pranešama, kad Rusija sunaikino tris tiltus, kad sulėtintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimąsi į priekį. Analitikai mano, kad mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Rusijos pajėgos pradės operacijas, skirtas grąžinti Ukrainos karių išlaisvintą šiaurės rytinį Charkivo pakraštį.

8:40

Luhansko srities Belogorivkoje rusų sunaikinta mokykla, kurios rūsyje slėpėsi apie 90 žmonių.

8:38

Ukrainiečiai atakuoja rusų karius Gyvačių saloje.

8:15

V. Zelenskis dėkoja JT ir Raudonajam Kryžiui

Nuo evakuacijos iš apgultos „Azovstal“ plieno gamyklos pradžios buvo išgelbėta daugiau nei 300 civilių, šeštadienį savo naktinėje kalboje sakė prezidentas V. Zelenskis. Tai pažymėjo pirmojo evakuacijos etapo, prasidėjusio kiek daugiau nei prieš savaitę, pabaigą ir paskatino Ukrainos lyderį padėkoti.

„Esu dėkingas Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Jungtinių Tautų komandoms, kurios padėjo mums vykdyti pirmąjį „Azovstal“ evakuacijos misijos etapą. Buvo išgelbėta daugiau nei 300 žmonių, moterų ir vaikų“, – sakė V. Zelenskis.

Dabar valdžia ruošiasi antrajam sužeistųjų, medikų ir kariškių evakuacijos etapui. V. Zelenskis pridūrė, kad šeštadienį Rusijos kariuomenė sunaikino arba sugadino beveik 200 kultūros paveldo objektų.

7:47

Iš Azovstalio išgelbėti civiliai

Po kelių mėnesių slėpimosi Rusijos pajėgų blokuojamoje Mariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad  „visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės“ dabar buvo evakuoti iš komplekso. Manoma, kad šeštadienio rytą gamykloje dar buvo daugiau nei 100 civilių, įskaitant vaikus. Prezidentas Zelenskis sakė, kad daugiau nei 300 civilių buvo išgelbėti iš „Azovstal“ nuo evakuacijos pradžios daugiau nei prieš savaitę, evakuaciją koordinavo JT ir Raudonasis Kryžius.

Prasideda kitas evakuacijos etapas

V. Zelenskis sakė, kad jo vyriausybė dabar ruošiasi antrajam evakuacijos iš „Azovstal“ etapui, daugiausia dėmesio skirdama „sužeistiesiems ir medikams“. Jie taip pat stengiasi evakuoti iš gamyklos Ukrainos karius. V. Zelenskis sakė, kad vyriausybė sekmadienį stengsis sukurti humanitarinius koridorius visiems Mariupolio ir jo apylinkių gyventojams.

Susprogdinta mokyklos pastogė

Baiminamasi daug aukų po to, kai Ukraina apkaltino Rusiją numetus bombą ant mokyklos Luhansko srityje, kurioje glaudėsi 90 žmonių. Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidai sakė, kad Rusijos lėktuvas numetė bombą ant mokyklos Bilohorivkos kaime.

7:23

G7 susitikimas su Zelenskiu

Sekmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas virtualiai susitiks su Ukrainos prezidentu ir jo  kolegomis G7  per G7 forumo susitikimą, sąmoningai suplanuotą prieš Rusijos pergalės dieną. Sankcijos Rusijai bus įtrauktos į posėdžio darbotvarkę.

Odesos smūgiai

Rusija šeštadienį paleido  šešias sparnuotąsias raketas  į pietvakarinį Odesos uostamiestį, pranešė Ukrainos kariškiai. Vaizdo įraše iš miesto matyti tiršti juodų dūmų stulpai keliose vietose. Jungtinės Tautos paragino vėl atidaryti uostą, kad padėtų sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

7:05

Mūšis Gyvatės saloje

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos  Gyvatės saloje  prie Ukrainos krantų numušė kelis Ukrainos lėktuvus ir bepiločius orlaivius. Anksčiau Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė apie kautynes ​​aplink Gyvatės salą, bet nekomentavo jokių nuostolių. Jis paviešino drono filmuotą medžiagą, kurioje, anot jos, matyti, kaip jos pajėgos saloje naikina rusų desantinį laivą. Teigiama, kad buvo pataikyta ir į dvi priešlėktuvinių raketų sistemas. 

Kijevo perspėjimas

Ukrainos sostinės Kyjivo meras paragino piliečius „būti sąmoningiems“ ir likti viduje nuo sekmadienio iki pirmadienio dėl simbolinės kasmetinės Rusijos „Pergalės dienos“. Vakarų pareigūnai perspėjo, kad V. Putinas oficialiai gali paskelbti karą gegužės 9 d., leisdamas jam sustiprinti atakas ir sutelkti atsargas.