Karas Ukrainoje: Černobylio zonoje užfiksuoti septyni gaisrai, gyventojai raginami išvykti iš Boryspilio (nuolat atnaujinama)

Pasaulis

Ukrainos ginkluotojų pajėgų StartKom nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

209874

27-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Remiantis Europos kosmoso agentūros (ESA) gautais „Sentinel-2“ palydoviniais vaizdais, draudžiamojoje Černobylio zonoje užfiksuoti septyni gaisro židiniai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atnaujino pasiūlymą surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir sakė, kad ginčijamų teritorijų klausimas galbūt galėtų būti išspręstas referendumu.

Apie svarbiausius praėjusios paros karo įvykius Ukrainoje skaitykite: Karas Ukrainoje: https://www.etaplius.lt/karas-ukrainoje-atmestas-rusijos-reikalavimas-pasiduoti-mariupoliui-sumuose-amoniako-nuotekis-nuolat-atnaujinama

23.00

Per Kyjivo, Obolonskio rajono, apšaudymą žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos sostinės karinė administracija.

22.12

Kremlius: Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus pavojui jos išlikimui

Vykstant konfliktui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“, antradienį televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – sakė D. Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmę jos egzistavimui.“

D. Peskovas taip atsakė į CNN žurnalistės Christiane Amanpour (Kristian Amanpur) klausimą, ar jis yra „įsitikinęs“, kad prezidentas Vladimiras Putinas nepanaudos branduolinių ginklų vykstant Maskvos karui su Ukraina.

21.20

Dėl Rusijos raketų smūgių Pavlohrade (Dniepropetrovsko sritis) buvo sunaikinta geležinkelio stotis, nuo bėgių nuriedėjo 15 krovininių vagonų ir žuvo vienas žmogus.

Eismas per stotį sustabdytas neribotam laikui, praneša Dniepropetrovsko srities administracija.

21.16

Baltieji rūmai: JAV neturi įrodymų, kad Kinija tiektų ginklus Rusijai

Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, jog Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, kuri prieš beveik mėnesį užpuolė Ukrainą, antradienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Galiu jums pasakyti, jog nematėme,.. kad Kinija tiektų Rusijai karinę įrangą. Tačiau, žinoma, tai atidžiai stebime“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

20.30

Baltieji rūmai: Vakarai ketvirtadienį skelbs naujas sankcijas Maskvai

Ketvirtadienį, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Briuselyje susitiks su Europos sąjungininkais, bus paskelbta apie daugiau sankcijų Rusijai ir griežtinamą esamų priemonių taikymą, sakė aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

„Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) antradienį žurnalistams sakė, kad „kartu su mūsų sąjungininkais ketvirtadienį bus paskelbtas papildomas sankcijų paketas“.

Jis sakė, kad „bus koncentruojamasi ne tik į naujas sankcijas, bet ir į bendras pastangas kovoti su sankcijų vengimu“.

20.00

Charkivo srityje apšaudžius Lozovo mieste buvo sužeisti 8 civiliai. Sugriauta apie 20 privačių namų.

19.16

Pentagonas skaičiuoja, kad Rusija iki šiol panaudojo apie 1100 raketų, vidutiniškai 40 raketų per dieną.

19.00

Turkija: NATO lyderių susitikime turėtų būti siekiama ugnies nutraukimo Ukrainoje

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sakė, kad NATO lyderių šios savaitės susitikime didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tam, kaip užtikrinti ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne vien sankcijoms ir atgrasymui.

„Svarbiausias visų tikslas turėtų būti ugnies nutraukimas, – antradienį Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) susitikimo Pakistane kuluaruose sakė M. Cavusoglu turkų žurnalistams. – Tai turėtų būti šiuo metu vykstančio karo sustabdymas. Visi turėtų elgtis atsakingai ir konstruktyviai.“

„Žinoma, mums reikia pademonstruoti vienybę ir solidarumą NATO viduje, mums reikia pademonstruoti atgrasymą [Rusijai]. Bet kas moka vykstančio karo kainą?“ – tęsė M. Cavusoglu.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir kiti NATO lyderiai ketvirtadienį turi susitikti Briuselyje. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas amerikiečių televizijos CBS laidai „Face the Nation“ sekmadienį sakė, kad per susitikimą turi būti pademonstruota ne tik NATO „parama Ukrainai, bet ir mūsų pasirengimas apsaugoti ir ginti visas NATO sąjungininkes“.

Pasak M. Cavusoglu, Turkija tęsia savo, kaip „tarpininkės ir palengvintojos“, pastangas, kad būtų užbaigtos kovos, ir palaiko ryšį su abiejų šalių derybininkais. Be to, Turkija bando pasiekti, kad kariaujančios šalys vėl susitiktų akis į akį.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiko Turkijoje, vieno diplomatijos forumo kuluaruose.

17.50

Dėl rusų apšaudymo Kyjive, Obolonskio rajone, užsidegė sunkvežimis ir du pastatai.

Pranešimas apie tai sostinės gelbėtojus pasiekė kovo 22 dieną 13.10 val., gelbėtojai gaisrą lokalizavo 14.38 val., o užgesino 15.00 val.

Informacija apie aukas ir sužeistuosius tikslinama.

16:45

Chersone beveik baigėsi maisto atsargas ir medicinos reikmenys

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenko pranešė, kad Chersono mieste beveik baigėsi maisto atsargos ir medicinos reikmenys.

O. Nikolenko „Twitter“ rašė, kad „300 000 Chersono piliečių patiria humanitarinę katastrofą dėl Rusijos armijos blokadas“.

Miestą rusai okupavo maždaug prieš dvi savaites. Rusija atsisako atidaryti evakuacijos koridorius civiliams gyventojams

16:30

Teismas patvirtino Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ likvidavimą

Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ antradienį pranešė, kad šalies Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą atidėti grupės uždarymą, kol nepriimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas.

„Teismas mano, kad atidėjimo priežastys turi būti tikrai išskirtinės ir proporcingos“, – parašė „Memorial“ platformoje „Telegram“.

16:15

Severodonecke apšaudyta vaikų ligoninė

Rusai apšaudė vaikų ligoninę Luhansko srityje, Severodonecke. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad užsidegė ligoninės stogas. Evakuoti 7 mažieji pacientai ir 18 suaugusiųjų, iš kurių 8 gydytojai.

16:10

Vokietijos finansų ministras siūlo parengti tarptautinį „Maršalo planą“ Ukrainai atkurti

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) pasiūlė parengti  tarptautinę programą Ukrainai atkurti, pasibaigus Rusijos invazijai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

„Berlyno solidarumas su Europos kaimynėmis yra ilgalaikis, todėl reikėtų sukurti tarptautinį „Maršalo planą“ Ukrainai“, – antradienį per debatus dėl federalinio biudžeto Bundestage kalbėjo C. Lindneris.

Jo žodžiais, Ukrainoje įsivyravus taikai, Vokietija padės šią šalį atkurti ir padės jai siekti partnerystės su Europos Sąjungoje.

„Maršalo planas“ – taip vadinosi JAV inicijuota programa, skirta Europai po Antrojo pasaulinio karo atkurti.

Karo Ukrainoje kontekste C. Lindneris pasiūlė skelbti moratoriumą ekonominio aktyvumo Vokietijoje ekonomikos apsunkinimui.

„Būtina vengti bet ko, kas galėtų dar labiau apsunkinti tokioje padėtyje atsidūrusius gyventojus ir verslą“, – kalbėjo  ministras.

2022 metų federalinis biudžetas, kurį C. Lindneris pristatė Bundestagui, numatyto 457,6 mlrd. eurų išlaidas ir 99,7 mlrd. eurų papildomą skolinimąsi. Be to, ekonomikos ministras netrukus pateiks papildomą biudžetą, į kurį bus įtrauktos tik tiesiogiai su karu Ukrainoje susijusios išlaidos.

15:45

Zelenskis ragina popiežių tarpininkauti sprendžiant konfliktą Rusijos užpultoje Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino popiežių Pranciškų tarpininkauti sprendžiant konfliktą Rusijos užpultoje šalyje, taip pat padėti sumažinti žmonių kančias, praėjus beveik mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios.

V. Zelenskis pranešė, kad pasikalbėjo su popiežiumi telefonu ir „papasakojo Jo Šventenybei apie sunkią humanitarinę padėtį ir Rusijos kariuomenės blokuojamus gelbėjimo koridorius“.

„Būtume dėkingi, jei Šventasis Sostas vaidintų tarpininko vaidmenį siekiant nutraukti žmonių kančias“, – po pokalbio tviteryje parašė V. Zelenskis.

Maskvos ir Kyjivo derybininkai tebeveda derybas, kuriomis siekiama užbaigti jau beveik keturias savaites trunkančius įnirtingus susirėmimus, tačiau apie jokią pažangą kol kas nepaskelbta.

Popiežius Pranciškus ne kartą ragino nutraukti karą, bet vengia minėti Rusijos vardą, nors ir pasmerkė „žudynes“ Ukrainoje.

Anksčiau šį mėnesį įvyko Pranciškaus virtualus susitikimas su Rusijos ortodoksų patriarchu Kirilu. Abu religiniai lyderiai tuomet paragino tęsti derybas, kad būtų pasiekta „teisinga taika“.

Vos prasidėjus karui Ukrainoje vasario pabaigoje Kirilas Maskvos priešininkus šioje šalyje pavadino „blogio jėgomis“.

15:35

Serbija atsisako įvesti sankcijų Rusijai

Aukšto rango Serbijos pareigūnas antradienį pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Serbija niekada neprisijungs prie antirusiškos isterijos, per kurią vagiamas Rusijos piliečių ir Rusijos Federacijos turtas, kaip ir neuždrausime Rusijos žiniasklaidos“, – pasakė Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

Ši Balkanų šalis yra ištikima Rusijos sąjungininkė, nors ir pasmerkė Maskvos invaziją į Ukrainą.

Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau yra vienintelė Europos valstybė, atsisakanti prisijungti prie tarptautinių sankcijų Kremliui.

15:20

Apšaudyta Avdijivka

„Telegram“ kanalas „Insider Ukraina“ skelbia apie apšaudymą Avdijivkoje. Rusai naudojo „Tornado-S“ raketas.

Yra sužeistų ir žuvusių civilių. Sugriauta bent 15 namų.

14:50

Protestuotojai neleido sankcijų sulaukusio rusų milijardieriaus R. Abramovičiaus jachtai prisišvartuoti Turkijoje

Superjachtą, siejamą su Rusijos milijardieriumi Romanu Abramovičiumi, sulaikė grupė ukrainiečių protestuotojų, jachtai mėginusių prisišvartuoti Turkijoje.

Protestuotojai mažoje pripučiamoje valtyje pirmadienį mėgino užblokuoti 140 metrų ilgio superjachtą „Solaris“, kurios vertė, kaip pranešama, siekia 430 milijonų svarų sterlingų, ir neleisti jai prisišvartuoti Bodrumo kurorte Turkijos pietvakariuose.

Jachta į Turkiją atplaukė praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai kovo 13 dieną išplaukė iš Juodkalnijos kurorto Tivato, aplenkusi ES šalių, paskelbusių sankcijas oligarchui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, vandenis. Nepaisant protestų, „Solaris“ sugebėjo prisišvartuoti Mugoje, Egėjo jūros kurorte Bodrume.

Antroji su R. Abramovičiumi susijusi jachta „Eclipse“ antradienį prisišvartavo Turkijos turistiniame kurorte Marmaryje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, cituodama vieną uosto šaltinį.

Nebuvo jokių požymių, kad R. Abramovičius būtų buvęs laive.

14:45

Ukrainos SES greitojo reagavimo mobilus gelbėjimo centras nepaisydamas priešo apsiausties, atlieka kasdienes savo pareigas. Vien per šią savaitę sunaikinti 65 sprogmenys. Pareigūnams padeda keturkojai.

14:30

Rusija priėmė įstatymą dėl įkalinimo už „melagienas“ apie valstybės veiksmus užsienyje

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, numatantį laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už „melagingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus užsienyje paskelbimą.

Įstatymas priimtas Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą karinį puolimą kaimyninėje Ukrainoje.

Trečiuoju svarstymu priimtas įstatymo projektas numato laisvės atėmimo bausmes ir baudas asmenims, skelbiantiems „žinomai melagingą informaciją“ apie Rusijos vyriausybės agentūrų veiklą užsienyje.

14:10

Šalia Kijyvo esančio miesto meras: „Kuo greičiau išvykite“

Boryspilio miesto, esančio netoli Kijevo, gyventojų buvo paprašyta išvykti, jei tik gali, artėjant kovai su Rusijos pajėgomis.

„Raginu civilius gyventojus būti protingus, susisiekti su mūsų skambučių centru ir išvykti iš miesto, kai tik atsiras galimybė“, – vaizdo kreipimesi sakė meras Volodymyras Borysenka.

Pasak jo, žmonės turėtų evakuotis iš miesto, nebent to padaryti nepavyks, nes „aplinkiniame rajone jau vyksta kovos“.

Boryspilis yra apie 40 kilometrų į rytus nuo Kijevo centro.

14:05

Kyjivas: per rusų pajėgų smūgius Rytų Ukrainoje žuvo penki žmonės

Kyjivas, kovo 22 d. (AFP-BNS). Penki žmonės žuvo ir daugiau kaip tuzinas buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos rytuose esančiame mieste, antradienį pranešė pareigūnė Kyjive, Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.    

„Avdijivka Donecko regione buvo apšaudyta iš artilerijos pabūklų ir lėktuvų. Miestas sulygintas su žeme. Penki civiliai žuvo ir dar 19 buvo sužeisti“, – sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.    

Anot jos, ataka buvo surengta pirmadienį vėlai vakare. 

Ukrainos rytuose esanti Avdijivka yra šalia prorusiškų separatistų darinių, 2014 metais savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis respublikomis, de facto sostinės. 

Ukraina kaltina Rusijos pajėgas be atrankos atakuojant gydymo įstaigas, gyvenamuosius rajonus ir slėptuves. Maskva neigia tikslingai atakuojanti civilius ir kaltina ukrainiečių pajėgas, kad šios  naudojasi civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.    

L. Denisova atskirame pranešime platformoje „Telegram“ taip pat nurodė, kad Charkivo srityje rusų tankas apšaudė civilių automobilį, pažymėtą specialiais skiriamaisiais ženklais. Anot jos, per šią ataką žuvo trys suaugę žmonės ir vaikas.   

13:50

Ukrainoje visiškai sunaikinta 10 ligoninių

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Lyashko sakė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, visiškai sugriauta 10 ligoninių.

Kitos ligoninės negalėjo būti papildytos vaistais ir atsargomis dėl netoliese vykusių kovų, pridūrė A. Lyashko.

Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino 62 atakas prieš sveiaktos priežiūros įstaigas šalyje. Per atakas žuvo 15 žmonių, bent 37 sužeisti,

13:30

Netoli Černobylio elektrinės liepsnoja septyni gaisrai

Ukrainos parlamentas praneša, kad aplink Černobylio atominę elektrinę kilo keli gaisrai. Remiantis Europos kosmos agentūros iš palydovų gautais duomenimis, gaisrai kilę 7 vietose. Liepsnoja didesnis nei dviejų kvadratinių kilometrų plotas.

Ukrainos Rada teigia, kad gaisrus sukelti galėjo ginkluota Rusijos Federacijos agresija po apšaudymų ar padegimo.

Šalies valstybinė specialiųjų ryšių tarnyba teigia, kad tai „kelia nerimą, kad radiacijos dūmai gali išplisti“.

Rusijos pajėgos Černobylio AE užėmė pirmosiomis invazijos Ukrainoje dienomis.

13:15

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas: Rusija neteko daugiau nei 15 tūkst. karių

Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas skelbia, kokius nuostolius nuo vasario 24 dienos patyrė Rusijos pajėgos. Pranešama, kad žuvo 15 300 rusų karių, sunaikinti 509 tankai, 1 556 šarvuočiai, 252 artilerijos sistemos, 80 raketų paleidimo sistemos, 45 priešlėktuvinės sistemos, 99 lėktuvai, 123 sraigtasparniai, 3 laivai, 35 dronai, 1 000 transporto priemonių, 70 degalų cisternų ir 15 specialiosios technikos priemonių.

13:05

Kremlius sako norįs „turiningesnių“ derybų su Ukraina

Kremlius antradienį pareiškė norįs, kad derybos su Kyjivu, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, būtų turiningesnės.

„Vyksta tam tikras procesas. Mes norėtume aktyvesnių ir turiningesnių“ derybų, žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas.

12:55

Černigovo srityje humanitarinio koridoriaus dar nebus, nes kelias užminuotas ir apšaudomas

Ministro Pirmininko pavaduotoja – laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk sakė, kad derybos dėl humanitarinių koridorių atidarymo Černigovo srityje vyksta, tačiau nuspręsta, kad tai pavojinga.

Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova pareiškė, kad dėl Rusijos karių oro antskrydžių Černigovas atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio.

12:30

Rusų kariai apšaudė Severodonetsko parduotuvę, yra žuvusių

Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė parduotuvę Severodonetske, Luhansko srityje, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Luhansko srities karinės-civilinės administracijos pirmininkas Sergejus Gaidai.

„Pasikartojo vakarykštis incidentas kaip Charkovo prekybos centre. Rusų okupantai pateko į parduotuvę Severodonecke. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, skaičius tikslinamas“, – sakė A. Gaidai.

11:55

Pentagonas: Rusija Ukrainoje intensyvina puolimą iš oro ir jūros

Rusija intensyvina oro ir jūrų karines operacijas, stengdamasi pakeisti karo Ukrainoje eigą, kur invaziją stabdo Kyjivo paruoštos gynybos „sumanumas“, pirmadienį pareiškė Pentagonas.

Kremlius „desperatiškai“ stengiasi aktyvinti kovos veiksmus, bet jo pasiųsti kariai yra „nusivylė ir suglumę“ dėl pasipriešinimo, kurį tęsia Ukrainos kariai, nors priešas yra geriau ginkluotas ir turi daugiau karių, teigė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos suintensyvino antskrydžius virš Ukrainos ir šalia jos – per pastarąją parą jų buvo surengta daugiau kaip tokių misijų, žurnalistams sakė pareigūnas. Pasak jo, Kyjivas taip pat išplėtė savo aviacijos operacijas, siekdamas neleisti Maskvai įgyti pranašumo ore.

Tik nedaugeliu atvejų šie veiksmai virsta oro mūšiais, nes rusų kariuomenė dažniau leidžia „oras–žemė“ klasės raketas į taikinius Ukrainoje iš Rusijos ar Baltarusijos oro erdvės.

„Į Ukrainos oro erdvę jie nesiveržia labai toli ir ilgam, nes ukrainiečiai labai sumaniai gina savo oro erdvę“, – kalbėjo pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.

Anot jo, Juodosios jūros šiaurėje Rusios „karinio laivyno aktyvumas padidėjo“ ir buvo naudojami keli karo laivai, prisidedantys prie strategiškai svarbaus Odesos uostamiesčio apšaudymo.

Tačiau pareigūnas pridūrė, kad tai nėra aiškus požymis, jog ruošiamasi surengti jūrų desanto operaciją prieš Odesą, kur gyventojai pastaruoju metu ruošiasi atakai.

„Matome beveik desperatišką rusų mėginimą įgauti pagreitį ir pabandyti pakreipti įvykių eigą savo naudai“, – sakė gynybos pareigūnas ir atkreipė dėmesį, kad 26-ąją puolimo dieną Rusijos pajėgos tebėra dislokuotos už 15 km atstumu į šiaurės vakarus ir už 30 km į rytus nuo Kyjivo.

11:45

JT: iš Ukrainos jau pasitraukė per 3,5 mln. karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko daugiau kaip 3,5 mln. žmonių, ir ši pabėgėlių krizė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo. 

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR)  antradienį informavo, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3,53 mln. žmonių, didžioji dalis – į kaimyninę Lenkiją. 

Pasak UNHCR, į Lenkiją jau atvyko per 2,1 mln. pabėgėlių, į Rumuniją – daugiau kaip 540 tūkst., į Moldovą – per 367 tūkstančius. 

Pirmosiomis vasario 24-ąją prasidėjusios invazijos dienomis UNHCR prognozavo, kad Ukrainą gali palikti maždaug 4 mln. žmonių. 

Pastarosiomis dienomis išvykstančiųjų srautai mažėjo. Didžiausi srautai – po daugiau kaip 200 tūkst. žmonių dvi dienas iš eilės – fiksuoti kovo pradžioje.  

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad Ukrainoje yra maždaug 6,5 mln. šalies viduje perkeltų asmenų. Daugelis jų veikiausiai išvyks į užsienį, jei karas tęsis. 

11:20

Bidenas su sąjungininkais aptarė brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Vašingtono sąjungininkės Europoje pirmadienį aptarė brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, pradėdami itin svarbią savaitę, per kurią Amerikos vadovas dalyvaus NATO bei Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose ir apsilankys Lenkijoje.    

J. Bideno inicijuotame pokalbyje vaizdo ryšiu, trukusiame mažiau nei valandą, dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) ir Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Per pokalbį buvo aptartas jų koordinuotas atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje, informavo Baltieji rūmai.      

„Lyderiai aptarė savo didžiulį susirūpinimą dėl brutalios Rusijos taktikos Ukrainoje, įskaitant jos atakas prieš civilius“, – nurodė Baltieji rūmai išplatintame pranešime.  

„Jie pabrėžė, kad toliau rems Ukrainą, įskaitant saugumo paramą narsiems ukrainiečiams, ginantiems savo šalį nuo nuo Rusijos agresijos, taip pat humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių pabėgėlių“, – rašoma pranešime. 

Trečiadienį J. Bidenas leisis į reikšmingiausią savo užsienio kelionę nuo kadencijos pradžios. Ketvirtadienį Briuselyje jis dalyvaus NATO ir ES viršūnių susitikimuose, po kurių šeštadienį Lenkijoje susitiks su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).   

11:00

Charkive sugriauta beveik tūkstantis pastatų

Per Rusijos apšaudymą ten buvo sugriauta beveik tūkstantis pastatų, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Dauguma sugriautų pastatų yra gyvenamieji pastatai, nurodė tarnyba.

Rusijos pajėgos jau daugiau kaip tris savaites apšaudo Charkivą, esantį vos už 50 kilometrų nuo sienos su Rusija.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Charkive žuvo mažiausiai 500 civilių.

10:45

Vašingtonas: Rusija vis dar neturi pranašumo Ukrainos oro erdvėje

Rusijos pajėgos per pastarąsias dvi dienas padidino antskrydžių Ukrainoje skaičių, bet vis dar neturi pranašumo ore, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Jis nurodė, kad per pastarąją parą įvyko net 300 rusų aviacijos antskrydžių ir kad Ukraina irgi pradėjo rengti daugiau karinių skrydžių, bet konkretaus skaičiaus nepateikė.

Pasak amerikiečių pareigūnų, Rusija turi gerokai daugiau orlaivių ir rengia kur kas daugiau antskrydžių nei Ukraina, tačiau Maskva vis dar neturi pranašumo ore virš užpultos šalies.

Per daugumą karinių skrydžių smogiama antžeminiams, dažniausiai nejudantiems taikiniams, o Rusijos orlaiviai Ukrainos oro erdvėje praleidžia nedaug laiko, pažymėjo minėtas gynybos pareigūnas.

Anot jo, ukrainiečių kariuomenė prieš rusų orlaivius ir toliau naudoja savo trumpojo ir ilgojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemas bei bepiločius orlaivius.

Kremlius taip pat suaktyvino savo jūrų pajėgų veiklą Juodosios jūros šiaurinėje dalyje, bet šiuo metu nėra jokių požymių, kad būtų ruošiamasi amfibiniam puolimui prieš Odesos uostamiestį.

Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti JAV kariuomenės atliktą padėties vertinimą.

10:30

Rusijos Federacijos Nižnij Novgorodo srityje esančioje naftos bazėje „Lukoil“ dega šeši kuro sunkvežimiai

9:50

Mykolajivo srityje rusų kariai apšaudė degalines, yra aukų

Trys vyrai nuo patirtų sužalojimų mirė, viena moteris buvo sužalota ir išvežta į ligoninę.

276002311-337655641735665-3073306226071208979-n.jpg

275134995-337655691735660-6457304401011874789-n.jpg

9:35

Žitomyro srities Korosten rajono gyvenviečių apšaudymo padariniai

9:20

M. Podoliakas apie Ukrainos ir Rusijos derybas: tai labai sudėtingas procesas

Be pagrindinės delegacijos derybų, vyksta derybos tarp darbo pogrupių.

Prezidento kanceliarijos vadovybės patarėjas, Ukrainos delegacijos derybose su Rusija narys Michailas Podoliakas teigė, kad derybininkai kontaktuoja kasdien.

Ukraina nedaro nuolaidų teritorinio vientisumo klausimais.

„Internetinės derybos vyksta, yra daug prieštaringų klausimų, nes prezidentas aiškiai išdėstė savo poziciją dėl teritorinio vientisumo, esminių saugumo garantijų – tai yra, kas mums yra svarbūs aspektai. Derybos nuolat vyksta internete, yra daug patariamųjų grupių, kurios dalyvauja šiame procese“, – sakė M. Podoliakas.

Jis pripažino, kad derybų struktūra yra sudėtinga. Yra derybų komanda ir daug grupių, kurios dirba skirtingais formatais. Be to, į derybas buvo įtraukti abiejų pusių politiniai patarėjai. „Politikos patarėjai aktyviai dirba konsultaciniu režimu. Be to, yra teisinės grupės, kurios turėtų viską patikrinti. Taip pat yra patarėjų grupės, kurios analizuoja, kaip tai suvoks Ukrainos visuomenė“, – pridūrė jis.

M. Podoliakas pabrėžė, kad tarp delegacijų buvo susitarta nediskutuoti apie „taikos dokumento“ rengimą, kol šalys nesusitars dėl kompromisinės pozicijos, kuri gali būti paskelbta viešai.

Nepaisant to, „Rusijos pusė dažnai pateikia kai kurias savo istorijas“, siekdama sukurti psichologinį spaudimą Ukrainos pusei ir išprovokuoti konfliktą Ukrainos visuomenėje.

9:00

J. Bidenas: Rusija svarsto panaudoti prieš Ukrainą cheminius ir biologinius ginklus

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį teigė, kad Rusija „aiškiai“ svarsto galimybę panaudoti Ukrainoje cheminius ir biologinius ginklus, bet perspėjo, kad Vakarų atsakas būtų „griežtas“, jeigu Maskva nuspręstų atlikti šį žingsnį.

„Jis priremtas prie sienos“, – J. Bidenas kalbėjo apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir atkreipė dėmesį, kad Rusija pastaruoju metu kaltino Jungtines Valstijas laikant Europoje cheminius ir biologinius ginklus.

„Tai paprasčiausiai netiesa, patikinu jus, – per susitikimą su JAV verslo lyderiais sakė prezidentas. – Jie taip pat užsimena, kad Ukraina turi biologinių ir cheminių ginklų Ukrainoje. Tai aiškus ženklas, kad jis [V. Putinas] svarsto galimybę panaudoti ir vienus, ir kitus.“

J. Bideno perspėjimas atkartojo pareiškimus, anksčiau šį mėnesį skelbtus jo administracijos ir kitų Vakarų šalių, reaguojant į Rusijos pareigūnų kaltinimus, jog Ukraina stengiasi nuslėpti neva JAV remtą cheminių ginklų programą.

„Dabar, kai Rusija paskelbė šiuos melagingus pareiškimus... turėtume įdėmiai stebėti Rusiją dėl galimo cheminių ar biologinių ginklų panaudojimo Ukrainoje – arba kad bus surengta klaidinama operacija juos panaudojant“, – per „Twitter“ parašė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki).

J. Bidenas pirmadienį pakartojo, kad tokie veiksmai išprovokuotų „griežtą“, bet kol kas neapibrėžtą Vakarų sąjungininkų atsaką.

V. Putinas „žino, kad padariniai bus griežti, nes NATO frontas vieningas“, sakė JAV lyderis, bet nepatikslino, kokių veiksmų imtųsi Aljansas.

Tuo pat metu J. Bidenas atkreipė dėmesį, jog perspėjo V. Putiną apie JAV atsaką, jeigu Rusija surengtų kibernetinių atakų prieš kritiškai svarbią infrastruktūrą Amerikoje.

„Vyko ilgas pokalbis, jog jeigu jis tai panaudotų, sulauktų pasekmių“, – J. Bidenas pasakojo apie pernai įvykusį savo susitikimą su V. Putinu Ženevoje.

Anksčiau pirmadienį J. Bidenas perspėjo verslo bendruomenę, kad žvalgyba pastebėjo augančią Rusijos kibernetinių atakų grėsmę. Prezidentas ragino bendroves „nedelsiant“ pasirūpinti apsaugos priemonėmis.

„Jeigu dar to nepadarėte, raginu mūsų partnerius privačiame sektoriuje nedelsiant sustiprinti savo kibernetinės saugos priemones, – sakė jis ir atkreipė dėmesį į „nuolat atnaujinamą žvalgybos informaciją, jog Rusijos vyriausybė aiškinasi galimybes potencialioms kibernetinėms atakoms“ atsakant į Vakarų sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

„Tai dalis Rusijos veikimo modelio“, – sakė J. Bidenas.

Prezidento pranešime sakoma, kad JAV vyriausybė „toliau naudosis visomis turimomis priemonėmis, kad atgrasytų, žlugdytų ir, prireikus, atsakytų į kibernetines atakas prieš kritiškai svarbią infrastruktūrą“.

Tačiau J. Bidenas pabrėžė, kad kai kurie svarbiausi JAV infrastruktūros objektai priklauso ir yra valdomi privačių subjektų, kurių neįmanoma priversti imtis konkrečių kibernetinės saugos priemonių.

8:30

Gostomelyje okupantai sudegino arklidę su joje buvusiais arkliais

8:22

V. Zelenskis giria rusų kariams besipriešinančius protestuotojus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė protestuotojus Rusijos pajėgų užimtame mieste už jų drąsą priešinantis rusų kariams, šūviais vaikiusiems demonstrantus.  

Rusų kariai pirmadienį panaudojo apsvaiginti skirtas granatas ir šaudė į orą, siekdami išvaikyti demonstrantus pietiniame Chersono mieste. 

V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi sakė, kad „matėme vergus, šaudančius į laisvus žmones, propagandos, keičiančios jų sąmonę, vergus“. 

Prezidentas pridūrė, kad šis karas pavertė paprastus ukrainiečius didvyriais, ir „priešas netiki, jog visa tai tikra“.  

„Nėra reikalo organizuoti pasipriešinimą, – sakė V. Zelenskis. – Pasipriešinimas ukrainiečiams – jų sielos ypatybė.“

8:20

Ukrainos pajėgos atgavo Makarivo, esančio į vakarus nuo Kijevo, kontrolę

Po kelias dienas trukusių kovų Ukrainos pajėgos atgavo 30 mylių į vakarus nuo Kijevo esančio Makarivo kontrolę, antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Makarivas patyrė didelę žalą dėl vykstančių Rusijos oro antskrydžių. Didelė žala padaryta daugiabučių kompleksams, mokykloms ir medicinos įstaigoms.

8:05

Demontuotas paminklas

Užgorode buvo demontuotas paminklas Ukrainos „sujungimo“ su Rusija 300-osioms metinėms.

7:55

V. Zelenskis atnaujino derybų su V. Putinu pasiūlymą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį atnaujino pasiūlymą surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir sakė, kad ginčijamų teritorijų klausimas galbūt galėtų būti išspręstas referendumu.

V. Zelenskis vietos žiniasklaidai sakė esąs pasiruošęs susitikti su V. Putinu „bet kokiu formatu“, kad būtų susitarta užbaigti beveik mėnesį besitęsiantį karą, per kurį buvo smarkiai sugriauti keli Ukrainos miestai.

Ukrainos lyderis sakė, kad galėtų būti tariamasi net ir dėl Rusijos okupuoto bei aneksuoto Krymo, taip pat dėl Maskvos remiamų „liaudies respublikų“ rytiniame Donbaso regione statuso.

„Per pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu esu pasiruošęs iškelti šiuos klausimus, – pabrėžė jis. – Nebus jokių raginimų ir istorinių kalbų. Labai nuodugniai aptarčiau su juo visus klausimus, nepaliekant galimybių būsimoms grėsmėms mūsų valstybei. Stengsiuosi apžvelgti viską, kas neramina ir kuo nepatenkinta Rusija, taip pat pasakysiu viską, ką galvoja Ukrainos žmonės.“

Rusija 2014 metais paskelbė Krymą savo teritorijos dalimi, o šiemet nusprendė pripažinti Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“.

Visos šios teritorijos priklausė Ukrainai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Rusija vasario 24 dieną pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, o V. Putinas teigė, kad šios kampanijos tikslas yra šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“.

„Jeigu turėsiu galimybę, o Rusija turės noro, mes išnagrinėsime visus klausimus“, – V. Zelenskis sakė Ukrainos žurnalistams duodamas interviu, kurį paskelbė interneto leidinys „Suspilne“.

„Ar visus juos išspręsime? – Ne. Tačiau galimybė, kad dalį [išspręsti] sugebėsime – bent jau kad būtų sustabdytas karas. Neišsprendus tai neįmanoma“, – kalbėjo prezidentas.

Nors V. Zelenskis užsiminė norįs diskutuoti apie trijų ginčijamų teritorijų statusą, jis ne karta pabrėžė, kad šios sritys yra Ukrainos dalis ir kad šalis jų  neišsižadės.

V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad bet koks taikos susitarimas, apimantis „istorinius“ pokyčius, turėtų būti patvirtintas nacionaliniame referendume.

Australijos nacionaliniame universitete dirbanti Ukrainos reikalų ekspertė Sonia Mycak (Sonia Maikak) sakė, kad pažadas surengti plebiscitą tikriausiai žlugdo bet kokią Kyjivo galimybę perleisti šias teritorijas.

„Didžioji dauguma, apie 80 proc. ukrainiečių sako nenorintys atsisakyti“ šių teritorijų, sakė S. Mycak, remdamasi dviem neseniai atliktomis gyventojų apklausomis.

„Manau, kad gyventojai tai atmestų... Labai daug ukrainiečių sako, kad „neturėtume liautis kovęsi“, – pridūrė ji.

„Ukrainiečiai mano, kad jiems iškilęs egzistencinis pavojus. Tai ne vien teritorijos praradimas – tai faktas, kad jie turėtų gyventi kaip rusai, kad vyktų intensyvus rusinimas, kad valdžia būtų autoritarinė“, – kalbėjo specialistė.

Per kelias savaites vykstančias derybas Ukrainos ir Rusijos pareigūnai nesugebėjo susitarti, kad būtų sustabdyti arba bent jau sulėtinti karo veiksmai, privertę daugiau kaip 3,5 mln. ukrainiečių pasitraukti į užsienį.

Tačiau Rusijos kariuomenė, nors iš pažiūros esanti daug didesnė nei ukrainiečių, neįstengė okupuoti visos šalies arba nuversti V. Zelenskio vyriausybės, kurios populiarumas smarkiai išaugo. Ukrainos lyderis sakė, kad karas turės būti galiausiai užbaigtas prie derybų stalo.

„Neįmanoma nepasiekti sprendinio. Naikindamas mus jis [V. Putinas] neabejotinai naikina save“, – pabrėžė V. Zelenskis.

„Nenoriu, kad istorijoje išliktume kaip didvyriai arba tauta, kuri nebeegzistuoja... Ir jeigu jie sunaikins save, nebebus likę netgi jokio didvyriškumo“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

7:45

V. Zelenskis: Rusija apšaudė humanitarinį koridorių Ukrainos pietryčiuose

Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė humanitarinį koridorių ir sužeidė keturis vaikus, kurie buvo tarp evakuojamų civilių gyventojų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, naktį kreipdamasis į tautiečius.

Pasak jo, apšaudymas įvyko Zaporižios srityje, į kurį iš pradžių buvo nukreipiami iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio bėgantys žmonės.

Ukrainos vyriausybės duomenimis, pirmadienį iš Mariupolio buvo evakuota apie 3 tūkst. žmonių.

V. Zelenskis pranešė pasikalbėjęs su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute) ir Prancūzijos prezidentu Emanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), kad suderintų pozicijas prieš ketvirtadienį vyksiantį Vakarų šalių lyderių susitikimą.

„Mūsų pozicija bus išreikšta ir bus išreikšta tvirtai, patikėkite manimi“, – sakė Ukrainos prezidentas.

7:35

Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas: Rusijos kariai turi amunicijos ir maisto atsargų ne ilgiau kaip trims dienoms

Remiantis turima informacija, Ukrainoje veikiančios Rusijos okupacinės pajėgos šaudmenų ir maisto atsargų turi ne ilgiau kaip trims dienoms. „Ukrinform“ duomenimis šią žinią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Pažymima, kad kariuomenės ir Sausumos pajėgų oro gynybos padaliniai praėjusią parą pataikė į daugiau nei 9 rusų oro taikinius. Tai 1 lėktuvas, 6 UAV ir 2 sraigtasparniai, numuštų raketų skaičius tikslinamas. Be to, oro pajėgų orlaiviai smogė niokojantiems rusų įrangos ir darbo jėgos kaupimui, surengė oro mūšius ir perėmė oro taikinius. Per paskutines 24 valandas buvo pastebėti aktyvesni rusų lėktuvų veiksmai.

„Remiantis turima informacija, Ukrainoje veikiančios Rusijos okupacinės pajėgos šaudmenų ir maisto atsargų turi ne ilgiau kaip trims dienoms. Panaši situacija ir su degalais, papildomomis autocisternomis. Okupantai nesugebėjo suorganizuoti dujotiekio, kuris atitiktų kariuomenės poreikius“, – sakė Generalinis štabas.

7:00

Borispolio meras paragino civilius palikti miestą

„Kaip rodo tų miestų, kuriuose vyksta kautynės, praktika, kuo mažiau mieste žmonių, tuo kariuomenei lengviau dirbti. Mieste likti nereikia, kovos jau vyksta“, – vaizdo įraše sakė miesto meras Volodymyras Borisenka.

6:50

Rusijos kariuomenė Ukrainoje užėmė penkis kalėjimus ir kolonijas

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, penkios įkalinimo įstaigos nukentėjo nuo Rusijos karių apšaudymo, apie tai informuoja Ukrainos teisingumo ministerija.

„Per šį laiką nuo apšaudymo nukentėjo 5 įstaigos. Visų pirma Mariupolio ir Černigovo kardomojo kalinimo centrai ir trys kiti Mariupolio, Berdjansko ir Charkovo regionų įkalinimo įstaigos buvo apgadintos dėl susišaudymo. Apšaudymo metu darbuotojai ir nuteistieji buvo slėptuvėse nuo bombų, vienas žmogus buvo nesunkiai sužalotas“, – pranešė Teisingumo ministerija.

„Šiandien nutrūko ryšys su Mariupolio, Starobilsko ir Chersono kardomojo kalinimo centrais, Melitopolio ir Priazovskio pataisos kolonijomis“, – rašoma pranešime.

Teisingumo ministerijos duomenimis, įkalinimo įstaigose ir kardomojo kalinimo įstaigose yra laikoma apie 48 tūkstančiai nuteistųjų ir kalinių.

6:00

Černobylio zonoje užfiksuoti septyni gaisro židiniai

Remiantis Europos kosmoso agentūros (ESA) gautais „Sentinel-2“ palydoviniais vaizdais, draudžiamojoje Černobylio zonoje užfiksuoti septyni gaisro židiniai. 

„Tikriausiai gaisras kilo dėl ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos, būtent sviedinio ar padegimo“, – teigiama paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad pagal Ekstremalių situacijų klasifikatorių gaisro kriterijai draudžiamojoje zonoje neturėtų viršyti 0,05-0,2 kvadratinio metro. km, tačiau „dabartinė gaisrų ploto būklė šiuos skaičius viršija dešimtis kartų“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt