Karantino vitaminai

(Olha1 nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

---

164960

„Etap­lius“ kon­kur­sas „Ka­ran­ti­no vi­ta­mi­nai“ su­lau­kia vis naujų au­to­rių ei­lių, daugė­ja kūrėjų iš Jo­niš­kio. Spaus­di­na­me dar ke­lis eilė­raš­čius, pri­min­da­mi – šmaikš­čiau­siai apie ka­ran­tiną pa­ra­šiu­sių skai­ty­tojų lau­kia re­dak­ci­jos įsteig­ti pri­zai.

XXX

Apie požymius koronos

spaudoje skaityti teko:

žmonės nebejaučia skonio,

uosto – ir nejaučia kvapo...

Naktį pabudau iš miego,

kai verčiaus ant kito šono –

keista! Neužuodžiu nieko!

Pamaniau, kad man korona.

Išsigandęs į virtuvę

pasitikrinti nuklydau,

atsidaręs šaldytuvą,

kumpio gabalą išvydau.

Įdomu, ar jausiu skonį?

Kvapas, rodosi, lyg nieko,

kad nekiltų abejonės,

paėmiau ir duonos riekę.

Kai prie jų pritiko sviestas,

iš miegų pakėliau žmoną,

ją nudžiuginti, kad testas

rodo – nesergu korona.

XXX

Žmogus nežino, kas jo laukia,

ir aš taip pat nenumačiau, –

uždėjęs būčiau Reksui kaukę,

kai pasivaikščioti vedžiau.

Apčiaudėjo kažkoks šunėkas

mažylį mano nelauktai,

kas bus dabar – nežino niekas,

bet Reksas jaučiasi blogai.

Teks karantinui uždaryti

šunelį vieną kambary,

tiktai nemoku pasakyti,

už ką jam ši bausmė žiauri.

XXX

COVID-19, atrodo, traukias,

smaugia jį vakcinos, karantinas,

kaukės.

Tikim, neilgai problemos mūsų tęsis,

nebent pultų... kovidas dvidešimtasis.

Visvaldas Šaltis

 

Naujametinė pašvaistė

Pandemija nebus amžių amžius,

anūkai gyvens, susitiks su

bendraamžiais, švęs

gimtadienius, visa bus,

tik aišku, tai bus kažkada.

Rankos nusviro pirmiausia tau,

miela dukrele, svyra ir

mums...

Naujametinė pašvaistė

stiprina Viltį, atsiunčia

Paguodą ir Padrąsinimą

iš Dangaus iki kiekvieno

jų laukiančio žmogaus.

2021 m. sausio 5 d., Joniškis

 

21-ieji

Dvidešimt pirmasis amžius,

Dvidešimt pirmieji metai,

Dvidešimt pirmoji diena –

Vaikštome po vieną

Laikydamiesi saugaus

Atstumo aukštesnių

Jėgų pasiūlytame

Kaukių aptvare.

Tik dar ne pabaiga:

Snaigės praneša

Mums džiugią žinią –

Laukta šviesa suspindo

Pandemijos apsuptame

Niūraus Tunelio gale.

2021 m. sausio 21 d.

XXX

Į Angliją su kauke aš dviračiu važiuoju,

Tik kaip Lamanšo sąsiaurį įveiksiu –

ar geruoju?

O gal Brexit’o muitai manęs

ten neįleis,

Bastysiuosi sušalęs flamandiškais

keliais.

 

Kaip buvo jau ne kartą anais

suktais laikais,

Kaip Tu ten Breigel smuklėje,

mieloji, dar laikais?

O gal nusižiūrėjai vertesnį už mane,

Likimas permainingas jau

pagerbė mane.

 

Tad man visai neliūdna,

kad su kitu esi.

Vienuolišką abitą nešiojuosi širdy.

Ir brevijoriaus maldos paguoda

man ryte,

Žiū, dviratis pradingo raudonam

kvartale...

 

Žinau, kai vėl sugrįšiu aš į gimtus namus,

COVID’ui pažaboti užteks, tikiu, skiepų.

Jonas Ivanauskas,

2021 m. sausio 11 d., Joniškis