Karantinas Lietuvos kaime: baimę sėja girtuokliaujantys jauni emigrantai

Vilnius

Jaunų emigrantų grįžimas į kaimą kelia nerimą. © www.needpix.com

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

127400

Iki šiol koronaviruso užkratas nepateko nė į vieną iš daugiau kaip 200 Lietuvos žemės ūkio bendrovių, tačiau jose dirbantieji yra apimti baimės.

Darbo vietoje kaimo žmonės laikosi visų būtinųjų saugumo reikalavimų, tačiau grįžę į namus pasijaučia nesaugūs.

Mat kaime nemažai sugrįžusių jaunų emigrantų nesilaiko saviizoliacijos, elgiasi neatsakingai, girtuokliauja, išgėrę bendrauja su namo grįžusiais studentais ar susimetę į 10–15 asmenų kompanijas viešuoju transportu vyksta pasiganyti į didesnius miestus.

Kai šių neatsakingų emigrantų nesuvaldo nei giminės, nei policija, iki nelaimės vienas žingsnis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovėse kvalifikuotų darbuotojų trūksta, jeigu koronavirusu užsikrėstų bent vienas, tektų izoliuotis visiems fermos darbininkams. Bendrovių vadovai neįsivaizduoja, kas tokiu atveju prižiūrėtų gyvulius ir dirbtų su brangia ir technologiškai sudėtinga technika.

Teisėsauga nesuvaldo siautėjančio jaunimo

„Tikrai baisu, kai matai, kad neatsakingas jaunimas, atėjęs nusipirkti alaus į kaimo parduotuvę, pro duris pataiko tik iš antro karto“, – Alfa.lt pasakojo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

LŽŪBA dėl neatsakingų ir ribų nepaisančių jaunuolių pagalbos kreipėsi į sveikatos ministro Aurelijaus Verygos vadovaujamą Ekstremaliųjų situacijų centrą, prašė pasitelkti policiją ir šaulius bei karantino metu uždrausti prekybą kaimo parduotuvėse bent vadinamaisiais bambaliais – didelį alkoholio kiekį turinčiu alumi ir spirituotu vynu, tačiau reakcijos nesulaukė. Asociacijos prašymai lieka be atsako.

„Jaunų emigrantų grįžimas į kaimą kelia nerimą. Tai neatsakingas jaunimas, kuris išvažiavęs į užsienį nedirbo kokio nors kvalifikuoto darbo, paprasčiausiai laukuose skynė pomidorus, vynuoges ar ką panašaus dirbo. Tas jaunimas dabar gyvena kaime ir neatsakingai elgiasi, mes jo labai bijome“, – prisipažino J. Sviderskis.

Anot jo, bambalių prisipirkę jauni emigrantai eina lankyti draugų ir kaimynų, su kuriais ilgą laiką nesimatė. „Tie kaimynai irgi gali būti neatsakingi. Tuo labiau kad grįžo į namus studentai, grįžo iš vidurinių mokyklų moksleiviai. Matome, kad to atsakingumo tarp jaunimo tikrai yra nedaug. O kas gali garantuoti, kad su tuo emigrantu nebendraus ir jų kompanijoje nesėdės melžimo operatoriaus sūnus ar dukra ir neparneš to viruso namo?“ – svarstė LŽŪB generalinis direktorius.

J. Sviderskį gerokai nustebino Ekstremaliųjų situacijų centro atsakymas į asociacijos prašymą padėti. Atsiųstame dokumente teigiama, kad alkoholio prekybos pokyčiai, numatyti Alkoholio kontrolės įstatyme, įsigalios nuo lapkričio 1 d.

„Man netinka nuo lapkričio pirmos, man dabar reikia, kad tie buduliai neapkrėstų mūsų darbuotojų“, – piktinosi asociacijos vadovas.

J. Sviderskis pasakojo, kad į kaimą sugrįžę jaunieji emigrantai užsidirbo užsienyje šiek tiek eurų ir dabar jaučiasi didvyriai. „Jiems jūra iki kelių, darbo neturi, tai susiorganizuoja į kompanijas tuose bažnytkaimiuose ir traukia į parduotuves pirkti alkoholio. Buvo tokių atvejų, kai jie susėdo į autobusą ir 15 žmonių išvažiavo linksmintis į Šiaulius. Ko ten važiuoti krūvoje?“ – nerimo neslėpė LŽŪBA vadovas.

J. Sviderskis teigė kreipęsis ir į Vidaus reikalų ministeriją, kad sustiprintų apsaugą prie kaimo parduotuvių jų atidarymo ir darbo pabaigos valandomis, kai jaunų emigrantų susirenka daugiausia, ir jie negalėtų įsigyti alkoholio, jeigu jau yra apsvaigę.

„Suprantame, kad pareigūnų trūksta, bet gal bent mobilieji patruliai galėtų pro kaimus pravažiuoti, pakontroliuoti? Gal savanorius ir šaulius būtų galima pasikviesti? Gavau iš ministerijos atsakymą: „Skambink 112.“ Kai kurių valstybės institucijų atsakymai į mūsų pagalbos šauksmą buvo labai, sakyčiau, kvaili“, – apibendrino J. Sviderskis.

Jo nuomone, sudrausminti Lietuvos kaimuose siautėjančių jaunųjų emigrantų šiuo metu nėra kam. Mieste šiuo požiūriu kontrolė gerokai efektyvesnė, o kaime jos iš viso esą nėra.

Nebūtų kam pakeisti kvalifikuotų darbuotojų

Žemės ūkio bendrovės su koronaviruso pandemija, pasak LŽŪBA vadovo, kovoja itin atsakingai – karantino metu investavo papildomų lėšų į saugos priemones, perskirstė darbo krūvį, ir tai davė rezultatų. „Ačiū Dievui, dar nė į vieną fermą virusas neįsimetė, nė vienas fermose dirbantis žmogus neužsikrėtė ir mums neteko ieškoti išeities iš ekstremalios situacijos, kaip pakeisti darbuotojus, kurie tokiu atveju turėtų izoliuotis“, – džiaugėsi J. Sviderskis.

Pagal naujausias technologijas dirbančiose fermose ne bet kas tokį darbuotoją – melžimo operatorių ar kitą – gali pakeisti. „Net ir šėrimo procesas tokiose fermose yra gana sudėtingas, kompiuterizuotas, šį darbą dirba specialiai apmokyti darbuotojai. Kaip daug kas galbūt dar įsivaizduoja, kad rankomis su šakėmis šieną dalija, to seniai bendrovėse nebėra“, – tikino LŽŪBA generalinis direktorius.

J. Sviderskis tvirtino, jog kai kuriuose ūkiuose kontrolė yra labai griežta, administracijos darbuotojams nurodoma kabinete sėdėti tik po vieną ir tik tokiu atveju, jeigu negali dirbti nuotoliniu būdu. „O jeigu vyras ar sūnus dirba tarptautinių reisų vairuotoju, tai tokia darbuotoja griežtai leidžiama dirbti tiktai iš namų“, – sakė jis.

Visiems žemės ūkio bendrovių darbuotojams karantino metu privaloma nešioti medicinines kaukes. Pastebėti be kaukės, be gailesčio atleidžiami už darbo drausmės pažeidimą.

„Mes labai bijome, nes gyvulių ferma – ne kaliošų fabrikas. Gyvulį reikia per dieną du ar tris kartus pašerti, pamelžti. O kai iškris dėl viruso pagrindinis branduolys, kas tą darbą atliks? Absoliučiai nėra kuo pakeisti, iš gatvės žmogaus nepaimsi. Iš penkių vienam susirgus, keturi dar galėtų tą darbą už didesnį atlygį atlikti, bet trys jau nesusidorotų“, – situaciją paaiškino asociacijos vadovas.

Asociacijos duomenimis, žemės ūkio bendrovėse šiuo metu dirba 17 tūkst. darbuotojų, jų vidutinis atlyginimas šiuo metu yra 1226 eurai į rankas.

LŽŪBA priklauso daugiau kaip 200 žemės ūkio bendrovių, jos per metus sumoka apie 53 mln. eurų gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių. Šios bendrovės pagamina apie 35 proc. prekinės žemės ūkio produkcijos, nors valdo tik 13 proc. žemės.

J. Sviderskis prisipažino, kad žemės ūkio bendrovės, to neviešindamos, karantino metu medicininėmis kaukėmis aprūpino ne vieną gydymo įstaigą ir kaip labdarą ligoninėms ir šiuo metu tiekia mėsos skerdeną.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt