Kandidatai į Seimą įvertino situaciją Artimuosiuose Rytuose: pasisakė, ar reikėtų pripažinti Palestinos valstybingumą

Lietuva

ELTA kandidatų į Seimą debatai. ELTA / Ervin Rauluševičius

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

317440

Karui tarp Izraelio ir islamistinės organizacijos „Hamas“ Gazos Ruože tęsiantis beveik metus, kandidatai į Seimą įvertino situaciją Artimųjų Rytų regione. Ne visi parlamento mandato siekiantys politikai mano, jog, sekant dalies Vakarų šalių pavyzdžiu, Lietuvai taip pat reikėtų pripažinti Palestinos valstybingumą. Dalis jų taip pat kelia klausimus dėl Izraelio karinio atsako į praėjusių metų spalį „Hamas“ įvykdytą teroristinį išpuolį.

Antruoju numeriu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše reitinguojamas parlamentaras Gintautas Paluckas sako, kad, jo manymu, nėra didelės prasmės kelti klausimą, ar Lietuva turėtų pripažinti Palestinos valstybę. Anot jo, kitokia situacija būtų tuo atveju, jeigu kalba eitų apie pripažinimą visos Europos Sąjungos (ES) ar globaliu mastu.

„Vienos valstybės – ar tai būtų Ispanija, ar tai būtų Švedija, ar tai būtų Lietuva – pripažinimas absoliučiai nieko nereiškia. Tam tikras pripažinimas gali ateiti tik iš Europos Sąjungos, JAV, Jungtinių Tautų Organizacijos“, – penktadienį vykusių ELTA kandidatų į Seimą debatų metu kalbėjo G. Paluckas.

„Kaip yra formuluojamas klausimas – ar Lietuva turėtų pripažinti, ar nepripažinti – jis neturi didelės prasmės ir reikšmės“, – aiškino jis.

Visgi, vertindamas įtemptą situaciją Artimuosiuose Rytuose, socialdemokratas pažymėjo remiantis dviejų valstybių idėją. Tačiau jis pripažino – vargu, ar toks scenarijus šiuo metu yra įmanomas.

„Lietuvos ir, tiesą pasakius, mano asmeniškai pozicija buvo dviejų valstybių (idėja – ELTA), dviejų valstybių tam tikras sugyvenimas. Kita vertus, praktika parodė, kad ši koncepcija per kelis dešimtmečius nepajudėjo iš mirties taško. Kodėl? Todėl, kad susipriešinimas yra milžiniškas. Šiandien mes turime atvirus kovinius veiksmus, atvirą karą, kurį išprovokavo žiaurus teroristinis aktas iš „Hamas“. Ir atitinkamai mes dabar turime ir iš to išplaukiančias visas pasekmes“, – kalbėjo Seimo narys, akcentuodamas, jog tarptautinėje erdvėje kyla klausimų dėl Izraelio kariuomenės veiksmų proporcingumo.

„Mano įsitikinimu, terorizmo aktai yra nepateisinami, teroristinės organizacijos, kurios slapstosi už civilių gyventojų, už kitų organizacijų, yra absoliučiai nepriimtinos. Aš puikiai matau ir suprantu tai, kad Izraelio vyriausybės veiksmai iš tiesų kelia didžiulį pasaulio bendruomenės pasipiktinimą todėl, kad kare visada yra aukos. Tačiau dar kartą kartoju – terorizmu ir teroristiniais aktais jokių valstybių niekas nesuformuos. Nei Artimuosiuose Rytuose, nei kur nors kitur“, – apibendrino jis.

V. Sinica: realiai nėra veikiančios valstybės, todėl nėra ką pripažinti

Tuo metu Nacionalinį susivienijimą į Seimą vedantis Vytautas Sinica pabrėžia – kalbėti apie Palestinos valstybingumo pripažinimą neįmanoma, nes iš esmės nėra ką pripažinti.

„Šiandien Palestina – tai, ką pripažintume kaip Palestinos valstybę – klasifikuotųsi failed state, neįvykusi valstybė. Valstybė, kuri faktiškai nesusitvarko su pagrindinėmis valstybės funkcijomis. Realiai ten veikiančios valstybės nėra. Ją iš esmės valdo teroristinė ar pusiau teroristinė organizacija“, – savo poziciją dėstė politikas.

Šiuo metu sostinės taryboje veikiantis politikas akcentavo, jog Izraelio atsakomieji veiksmai į teroristinį „Hamas“ išpuolį kelia klausimų dėl proporcingumo. V. Sinicos manymu, nepaisant teisės gintis, Izraelis šiandien vykdo neteisingą politiką.

„Yra kitas momentas – kaip vertinti atsakomuosius veiksmus, kuriuos daro Izraelis. Vienareikšmiškai Izraelis turi teisę gintis ir turi teisę netgi ir pulti, nes užpulta šalis turi teisę pulti savo gynybiniame kare. Jie dabar tą ir daro. Tie veiksmai, mano supratimu, šiandien yra jau niekur nevedantys“, – samprotavo Nacionalinio susivienijimo atstovas.

„Iš esmės, arba tęsdamas šiuos veiksmus Izraelis išžudo visus Gazos Ruožo gyventojus – kas yra neįmanoma ir aš tikiuosi, kad jie patys to nesvarsto – arba ten bus užauginta nauja didžiulės neapykantos Izraeliui karta. Vadinasi, būdamas, mano galva, istoriškai, politiškai ir kitomis prasmėmis teisioji pusė šiame konflikte, Izraelis šiandien vykdo neteisingus veiksmus“, – nurodė jis, pridurdamas, jog teisingu keliu spręsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose vedė vadinamieji Abraomo susitarimai, leidę normalizuoti santykius tarp Izraelio ir dalies arabų valstybių.

V. Sinicai antrino konservatorių sąrašo į Seimą lyderė, kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė pastebėjo, jog Palestinos klausimu ES rasti konsensusą yra itin sunku, mat, pasak jos, yra bent keletas nuomonių, kaip reikėtų spręsti neramumus regione.

„Taip, dviejų valstybių sprendimas yra tarsi ta siekiamybė. Bet pripažinti dabar – pripažinti dabar ką?“ – retoriškai kėlė klausimą I. Šimonytė.

„Man atrodo, mes vis tiek turime kažkokiais įrankiais judėti į tokią situaciją, kai tą pripažinimą galės išreikšti ne viena ar kita valstybė dėl savo vidinių, galbūt politinių dinamikų (...), bet kai tas bus suprantama kaip kažkoks tarptautinės teisės ir tokios bendros logikos reikalavimus atitinkantis dalykas. Mano vertinimu, taip pat Abraomo susitarimų tas vadinamas freimvorkas buvo geras potencialas į tai judėti“, – tęsė ji.

I. Šimonytės teigimu, šalys neišvengiamai turės grįžti prie susitarimų ir sprendimo paieškų.

A. Orlauskas: klausimas dėl Palestinos valstybės pripažinimo yra svarstytinas

Savo ruožtu Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašo į Seimą lyderis Artūras Orlauskas nesutiko su socialdemokratu G. Palucku. Anot jo, net ir mažų valstybių pozicija tokiais klausimais, kaip vienos ar kitos valstybės pripažinimas, yra svari. Todėl, į politiką pasukusio humoristo nuomone, Lietuva galėtų svarstyti dėl Palestinos valstybingumo pripažinimo.

„Sakyti, kad mūsų, kaip mažos valstybės, pripažinimas ar nepripažinimas nieko nereikš – aš norėčiau priminti visiems mūsų istoriją, kai Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Labai maža valstybė, tai buvo labai ryškus politinis žingsnis, davęs pradžią mums visiems“, – G. Paluckui oponavo A. Orlauskas.

Jo vertinimu, dalis ES valstybių pripažino Palestinos valstybingumą, taip išreiškiant protestą prieš perteklinius Izraelio kariuomenės ir Benjamino Netanyahu vadovaujamos vyriausybės veiksmus.

„Izraelio veiksmai, kurie jau yra realiai pertekliniai, stipriai pertekliniai – juos net pasmerkė to paties Izraelio buvę sąjungininkai (...) – akivaizdžiai yra neadekvatūs tam, kas buvo padaryta. Tie, teroristai, mano galva, jau seniai yra išnaikinti ir vienoje, ir kitoje Libano pusėje“, – pastebėjo A. Orlauskas.

„Sakykime, atvirai – nežinant visos, pilnos informacijos, negaliu priimti ir atsakyti taip, arba ne (ar reikia pripažinti Palestinos valstybingumą – ELTA). Bet klausimas svarstytinas“, – apibendrino Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) atstovas.

ELTA primena, kad karas Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė po žiauraus „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį praėjusių metų spalio 7 d. Izraelio duomenimis, tada „Hamas“ smogikai Pietų Izraelyje nužudė 1 205 žmones ir 251 paėmė įkaitais. Praėjus 11 mėnesių, Izraelio duomenimis, Gazos Ruože „Hamas“ ir kitų radikalių palestiniečių grupuočių rankose vis dar yra 97 įkaitai, 33 jų veikiausiai jau negyvi.

Reaguodamas į „Hamas“ išpuolį, Izraelis ėmėsi karinių veiksmų Gazos Ruože. „Hamas“ duomenimis, kurių nepriklausomai patikrinti nėra galimybės, nuo spalio palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt