PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Spalio 2 d. 13:48

Kanauninkas Jonas Paulauskas: „Viltį visada reikia turėti“

Klaipėda

Kunigui J. Paulauskui už ilgametę dvasinę tarnystę, gerus darbus suteiktas kanauninko – pagarbos titulas, taip pat Gargždų miesto garbės piliečio vardas. A. VALAIČIO nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt


54699

Rytoj parapijiečiai rinksis į Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Klebonui kanauninkui Jonui Paulauskui tai 30-ieji tituliniai atlaidai šioje parapijoje, jo rūpesčiu iškilusiuose maldos namuose. Atlaidai – džiaugsmas, padėka parapijos globėjui šv. arkangelui Mykolui, o kanauninkas dėkos kunigams, choristams, maldininkams už supratimą, palaikymą per visą kunigo tarnystės laikotarpį.

Pašaukimas – rūpintis

Savas, mylimas, gerbiamas, suprantantis, padedantis, atsiliepiantis, paprastas – gražiausiais epitetais parapijiečiai, kunigai apibūdina 33-iąjį Gargždų parapijos kleboną kanauninką J. Paulauską. Jo rūpesčiu iškilusi šiuolaikiška bažnyčia – atsidavimą pašaukimui liudijantis paminklas. Gargždų parapijos istorijoje tai 5-oji bažnyčia.

„Reikia save džiuginti praeities gerais dalykais: ką padėjai, padarei, patarei... Kiekvienas žmogus į Dievą panašus, kiek­viename galima rasti kažką gero ir pamokančio, – šventės išvakarėse „Bangos“ korespondentei kalbėjo kanauninkas J. Paulauskas. – Kunigams įsakyta sumą laikyti už parapiją, kurioje gyvena įvairių pažiūrų, įvairius darbus ir pareigas turintys, įvairius sunkumus išgyvenantys žmonės. Kunigas už juos meldžiasi, nes kunigo pašaukimas – rūpintis visais. Įvairiais būdais žmogus priartėja prie Dievo, bendrystės su juo.“

Tenka pastebėti, jog 1988 m. „Bangos“ laikraštyje atsirado nauja rubrika „Tikėjimas“ ir būtent joje išspausdinome interviu su naujuoju Gargždų parapijos klebonu J. Paulausku. „Bangos“ laikraščio istorijoje tai buvo pirmasis pozityvus straipsnis apie dvasininką, bažnyčią, tikėjimą.

Apleidžia dvasinį tobulėjimą

Į Gargždų parapiją kunigas J. Paulauskas buvo paskirtas prieš 30 metų, turėjęs beveik 10 metų dvasinės tarnystės patirtį. Jauno klebono iš karto laukė bažnyčios statybos rūpesčiai, nes iš Maskvos buvo gautas leidimas ją statyti. „Tai buvo didelis iššūkis, – prisipažino kanauninkas. – Reikėjo rūpintis bažnyčios projektu, ieškoti lėšų ir medžiagų. Žmonės norėjo turėti bažnyčią, ateidavo dirbti, padėti. Ir valdžia palaikė. Kertinis akmuo buvo pašventintas 1989 metais.“

Maldos namų statyba sutelkė parapijiečius, verslininkus, rajono valdžią. Iškilusioje naujoje bažnyčioje aukojant pirmąsias Mišias, ji buvo sausakimša. Žmonės džiaugėsi erdviais maldos namais.

„Ne tik bažnyčią reikėjo pastatyti, bet ir vidų įrengti, aplinką sutvarkyti, aikštę įrengti. Per 30 metų daug padaryta, bet jos gražinimui pabaigos nėra. Antai dalis altoriaus nepabaigta, reikia atnaujinti bažnyčios vidų – dažyti“, – kalbėjo klebonas kan. J. Paulauskas.

Per pastaruosius dešimtmečius iškilo naujų iššūkių. Pasak kanauninko, žmonės palieka savo kraštą, šeimas ir išvyksta į užsienį. Bažnyčia tuštėja. „Moderniame pasaulyje žmonės nebeturi laiko savo dvasiniam tobulėjimui. Žmonės turi išdrįsti keistis – sekmadienį švęsti, turėti susikaupimo valandėlę, – pastebėjo kanauninkas. – Gyvenimas – Dievo dovana, gauta per tėvus, todėl turime suprasti, kad teks stoti prieš dieviškąjį teismą.“

Jis užsiminė apie rietenas, pykčius, nepasitenkinimą visuomenėje. „Prabėgus ketvirčiui amžiaus po popiežiaus Jono Pauliaus II vizito, sulaukėme popiežiaus Pranciškaus, kuris savo palaiminimu, malda mus vėl padrąsino. Šventojo Tėvo vizito šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ turi stiprinti mus. Viltį visada reikia turėti“, – patikino kan. J. Paulauskas.

Gyvenimas – kunigo tarnystei

Kanauninkas užsiminė, kad trūksta pašaukimų. Betgi dabar visi nevaržomai gali išpažinti tikėjimą, švęsti krikščioniškas šventes. Kodėl gūdžiu sovietmečiu, kai buvo persekiojamas tikėjimas, jis pasirinko kunigystę?

„Uždraustas vaisius saldesnis, – šyptelėjo kunigas. – Mano tėvai – tremtiniai. Tėvų pavyzdys, mamos malda paskatino rinktis šią tarnystę. Įstojau į vienintelę tuomet seminariją Kaune“, – dėstė kanauninkas. Jis džiaugiasi, kad dirbo su gerais kunigais, kurie turėjo gyvenimo patirtį sunkiu laikotarpiu, kai vaikus draudė mokyti tikėjimo tiesų. „Sulaukėme atgimimo – atidarytos seminarijos, bet Lietuva tuštėja, bažnyčios – taip pat. Betgi bažnyčios išlaikymas – iš tikinčiųjų lėšų. Tėvai turėtų pavyzdį rodyti savo vaikams – sekmadienį švęsti. Tikiuosi, kad jaunimas atras kelią į bažnyčią“, – vylėsi kan. J. Paulauskas.

Artėja svarbus įvykis jo gyvenime – 40 metų kunigo šventimo sukaktis. Tai koks yra kunigo gyvenimas? „Labai geras – nedvejodamas rinkčiausi iš naujo. Kunigystė – tarnavimas Dievui ir žmonėms. Sutinku daug suprantančių, užjaučiančių, besimeldžiančių žmonių“, – atsakė kanauninkas.

Atlaiduose – padėka visiems

Gargždų parapijoje šiuo metu su klebonu dirba du vikarai. Tačiau jiems dar tenka aptarnauti Dovilų, Mikoliškių ir Laugalių parapijas. „Didelis rūpestis – mokinių ruošimas sakramentams – Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui, o dar ligonių lankymas, Santuokos, Krikšto sakramentai, palydėjimas amžinybėn. Tenka kviesti į pagalbą kitų parapijų kunigus“, – kalbėjo kan. J. Paulauskas.

Gargždų dekanato dekanas J. Paulauskas džiaugėsi gerais pokyčiais Priekulės, Veiviržėnų, Endriejavo parapijose. „Gražu, kad Slengiuose, Klaipėdos priemiestyje, iškils bažnyčia“, – džiugiai ištarė dekanas.

Jis geru žodžiu minėjo Gargždų parapijoje veikiančias katalikiškas organizacijas: Marijos legioną, Motinų maldos grupę, besimeldžiančią už savo vaikus, Šeimos centrą, „Caritą“, ateitininkus sendraugius. Parapijos patalpose renkasi ir Anoniminių alkoholikų grupė.

Rytoj kanauninkas J. Paulauskas padėkos į titulinius atlaidus atvykusiems kunigams, choristams, maldininkams už supratimą, palaikymą jo tarnystės metais.