Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kamėja motinyste mėgaujasi kasdien
Kamėjos Balcerienės asmeninio albumo nuotr.
Oksana LaurutytėŠaltinis: Etaplius.LT
Kūdikio laukimas – stebuklingas
„Esu jauna kūrybinga siela“, – sako 21 metų Kamėja, papildydama, kad vienas pirmųjų žodžių, kuriuo save apibūdintų, kas ji yra, būtų – ir mama. Nuo mažų dienų ji norėjo būti jauna mama, jai visada patiko vaikai, su jais žaisti, rūpintis, tad neabejojo, kad tapimas mama suteiks ypatingų jausmų, pilnatvės ir viską užpildančios meilės.
„Girdėjau replikų, kad žmones šokiravo mano gyvenimas, kai 11 klasės pabaigoje susižadėjau, o vasarą ištekėjau. Mano gimtadienis yra sausį, tad vos tik man sukako 18 metų, Lukas jau po savaitės pasipiršo, o vasarą sumainėme žiedus. Po metų, per mūsų vestuvių metines, jau laukiausi. Norėjau mama būti jau aštuoniolikos, bet pasitarėme su vyru, kad geriau būtų gimdyti, pabaigus gimnaziją, išlaikius brandos egzaminus. Juk neaišku, kaip klostysis nėštumas. Pastojau 19 metų, 19 metų ir pagimdžiau. Egzaminus laikiau jau besilaukdama – su nedideliu pilvuku, kurio niekas nepastebėjo“, – šypsodamasi pasakoja moteris.
Faktus, kad nėštumas buvo lauktas, vaikelis labai norėtas, Kamėja įamžino gausybėje fotosesijų. Ji tarėsi su keliais fotografais, kruopščiai rinkosi vietas ir rūbus, temą, kad nuotraukose kuo geriau atsispindėtų stebuklo laukimas.
„Man labai patinka savo gyvenimo momentus įamžinti nuotraukose. Juokiuosi, sakydama, kad po gimdymo mano atmintis labai suprastėjo, sunkiai atsimenu, kas buvo paauglystėje, vaikystėje, o kai pasižiūriu į nuotraukas, viską atsimenu. Iš nuotraukų prikeliu prisiminimus. Todėl mano dienoraštis instagrame yra pirmiausia man skirtas mano siekis viską prisiminti, kurti savotišką dienoraštį pačiai sau“, – paaiškina ji, prisipažindama, kad tikrai labai dažnai varto fotografijas ir džiaugiasi, kad atsiminimų apie nėštumo laikotarpį turi daug.
Kamėja jausmingai sako, kad jai nėštumo laikotarpis buvo išties stebuklingas. Nebuvo kilę jokių sunkumų – nei pykino, nei dėl kažko negalavo, apskritai iki paskutinės dienos viską galėjo pati pasidaryti, net batus užsirišti.
„Tikrai – man beliko tik džiaugtis visomis akimirkomis, pirmaisiais vaiko kojyčių spyriais pilve. Glosčiau pilvą, turėjau jau žaisliukų, kuriais barškinau prie pilvo, kad Atilui būtų kuriami prisiminimai jau įsčiose. Ir dabar tuo žaisliuku sūnus žaidžia. Atrodo, kad tie garsai, būnant pilvelyje, yra įstrigę jo pasąmonėje“, – pastebi ji.
Kamėjos Balcerienės asmeninio albumo nuotr.
„Jei vaikai taip lengvai gimsta, galiu gimdyti ir gimdyti“
Kamėja Atilą pati maitina iki šiol, bet neslepia, kad nors sūnelis yra linksmas, kaprizų būna pakankamai. Tiesa, nėra taip, kad vaikas neserga, bet jei suserga, mamos pienas jam padeda greičiau pasveikti.
„Šiandien gaminome kartu pusryčius, tai buvo dvi dramos. Viena – kad nedaviau mentelės kiaušiniams maišyti keptuvėje, vengdama nusideginimo. Kita – pjovėme kartu duoną, atpjovėme riekių pakankamai, o jis norėjo toliau pjaustyti. Štai ir buvo jo pykčių, nors apskritai viską mielai darau kartu su sūnumi, noriu, kad jis mokytųsi“, – juokiasi Kamėja.
Jauna mama, kalbėdama apie sūnelį, kaip ir daugelis mamų, sako „mes“. Ji džiaugiasi užfiksavusi Atilo pirmuosius žingsnius, tai buvo labai jautru ir sentimentalu. Fiksuoja ir vaiko pirmuosius žodžius, mėgaujasi kiekvienu aiškesniu žodžiu, lygiai kaip patyrė daug džiaugsmo, kai gydytojai, pas kuriuos lankėsi besilaukdama, džiaugėsi jaunos šeimos sprendimu anksti susilaukti vaikų.
„Esu labai laiminga, kad mano ginekologė su akušere, pas kurias lankėmės abu su vyru, tik palaikė, kad jauni žmonės nutaria gimdyti, kad taip ir turi būti. Jos sakydavo, kad ir nėštumas dėl to lengvesnis, ir gimdymas bus lengvas. Taip ir buvo“, – sako moteris.
Kamėja gimdė Kaune, jai taikė epidurinę nejautrą ir pagimdė greitai – per šešias minutes. „Kai pagimdžiau, juokiausi, kad jei vaikai taip lengvai gimsta, galiu gimdyti ir gimdyti“, – sako ji, pridurdama, kad nors galėjo iškart pati eiti, ją vis tiek į palatą nuvežė vežimėliu.
Kamėjos Balcerienės asmeninio albumo nuotr.
Vyras – uola
Problemų buvo kilę tik grįžus į namus ir pradėjus kūdikį maitinti. Krūtys tapo kietos, pienas sunkiai tekėjo, jauna mama pradėjo panikuoti, o vaikas verkė alkanas. Tai buvo labai sudėtinga naktis, bet Kamėja sako, kad tik ši viena naktis buvo pati sudėtingiausia jos motinystėje nuo pat pastojimo. Panaršiusi internete, ji surado informacijos, kad reikia šiek tiek nutraukti pienuko, ir vaikas galėjo toliau žįsti pats.
„Man labai pasisekė, nes vyras mane labai palaikė. Jis buvo ta uola žindymo kelyje. Gimdymo namų palatoje buvo padėtos gal trys knygos, tai jis viską apie žindymą perskaitė. Vėliau labai žiūrėjo, kad Atilas gerai spenelį apžiotų, kad būtų tinkami garsai. Atilą kitą mėnesį ketiname leisti į darželį, bet vyras vis dar nori, kad žindyčiau, nes sūnui tada streso bus mažiau“, – šypsodamasi pasakoja mama.
Kamėja sako šiandien galinti nuoširdžiai palinkėti jaunoms šeimoms, moterims nebijoti anksti gimdyti. „Juk vaikai – gyvenimo džiaugsmas. Mūsų vaiku džiaugiasi visi – mes patys, seneliai. Bet kokiu atveju esu už gyvybės išsaugojimą“, – sako Kamėja, sakydama, kad motinystės atidėlioti neverta. Ji turi vyresnių draugių, tokių, kurios norėjo turėti daug vaikų, bet, pagimdžiusios pirmąjį po 30 metų, apmaudžiai teigia supratusios, kad jėgų motinystei tiek daug nebeturi. Nėštumas ir gimdymas yra sudėtingesni, labiau pavargstama buityje.
„Visos moterys skirtingos, jei nori gimdyti vėliau, labai nėštumu džiaugiasi, viskas pavyksta lengvai. Tik juk neretai vyresnėms moterims ir nebepavyksta pastoti, tai liūdniausia“, – sako Kamėja, iki šiol stebėdamasi kai kuriomis išgirstomis replikomis, kad ji yra per jauna būti mama, kad neva vaikas vaiką augina. Juk dar visai neseniai, prieš 30 metų, buvo visoms normalu tuoktis ir gimdyti 18 metų.
Moteris sako su vyru pasitarsianti, kiek vaikų jų šeima turės, tačiau nuo vaikystės save įsivaizdavo dviejų vaikų mama – berniuko ir mergaitės. „Bet jaučiu širdyje, kad ir kitas vaikas bus berniukas“, – nusijuokia.
Kamėjos Balcerienės asmeninio albumo nuotr.
Suprato, kur save nori realizuoti
Kamėja mano, kad mūsų visuomenėje jaunos moterys neskatinamos gimdyti vien dėl vyraujančio įsivaizdavimo, kad pirma reikia mokytis, daryti karjerą, o jau tada tapti mama.
„Aš gi viską suspėsiu. Paauginau Atilą, puse pėdos esu vėl savo mielose veiklose ir darbuose, ketinu studijuoti. Reikalas tas, kad nemačiau prasmės po gimnazijos baigimo studijuoti bet ko. 18 metų nebuvau nusprendusi, ko noriu iš gyvenimo, kuria kryptimi eiti. O dabar, praėjus dvejiems metams, geriau žinau“, – patirtimi dalijasi moteris, kurios pusė klasės draugų, nors baigė mokslus, tikrai nežada dirbti pagal specialybę, nes suprato pasukę ne ten.
Kamėja svajoja apie marketingo studijas, nes teorinės žinios jai padėtų jos dabartinėje veikloje. Dar besimokydama mokykloje, ji socialiniuose tinkluose pradėjo reklamuoti įvairių klientų produktus – yra turinio (vaizdo įrašų, fotografijų) kūrėja. Turinį ji kuria ir savo platformoje, pasivadinusi @karamellaw, bei dirba kitiems.
„Visi nuomonės formuotojai minimalią algą užsidirba. Ir daugiau užsidirba. Bet man mano kūryba suteikia labai labai daug laimės. Mano tikslas nėra uždirbti visų pasaulio pinigų. Turiu vyrą, kuris visiškai šeimos finansais pasirūpina. O jei man pavyksta papildyti šeimos biudžetą, labai džiaugiuosi“, – juokiasi ji, prisipažindama, kad dabar gyvena tikrai įdomiai prieštaringą laikotarpį. Ji pamatė, kad nėra lengva būti ir mama, ir kartu dirbti.
„Emociškai sudėtinga persiplėšti. Noriu būti gera mama, žmona, atiduoti jiems visą dėmesį, bet ir dirbti noriu. Persiplėšti neišeina, bet bandau“, – nusijuokia.
Kamėja tikisi, kad, sūnų išleidus į darželį, liks daugiau laiko darbui socialiniuose tinkluose. „O kad visai nepasiklysčiau, lankau įvairius būrelius, į kuriuos vyras mane mielai išleidžia. Tai pabėgimas nuo visų galvą apkraunančių dalykų“, – sako laiminga mama.