Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Lietuvos kariuomenė / ELTA
EtapliusŠaltinis: ELTA.LT
Ministerija teigia svarstanti didinti karių pensijas už 25 metų tarnybos stažą ne mažiau kaip 50 proc. buvusio atlyginimo „į rankas“, taip pat tinkamą pensijų indeksavimą bei nustatyti minimalios pensijos „grindų“ ribas.
„Daugelis NATO valstybių jau yra įdiegusios ženkliai palankesnius modelius, užtikrinančius didesnį pensijų pakeitimo normos lygį. Lietuva negali atsilikti. Jei nesugebėsime užtikrinti deramos pensijos kariams, kurie savo gyvenimą pašventė tarnybai Lietuvai, prarasime patyrusius profesionalus, kuriuos pakeisti yra sudėtinga ir brangu“, – pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Ministerijos duomenimis, kitose NATO sąjungininkėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, karininkas po 25 metų tarnybos gauna apie 60 proc., o už didesnį stažą – 75 proc. buvusio atlyginimo. Prancūzijoje, Vokietijoje maksimali pensija siekia daugiau nei 70 proc. nuo tarnybinio atlyginimo.
„Lietuvoje kariai gauna karių valstybinę pensiją vos 25–30 proc. atlyginimo. Be to, dabartinė sistema neužtikrina pakankamo pensijų dydžio pereinamuoju laikotarpiu iki kol kariai įgyja teisę į valstybinę senatvės „Sodros“ pensiją. Susiduriama ir su nepakankamo indeksavimo problema, kai daugelis anksčiau paskirtų valstybinių pensijų kariams yra reikšmingai nuvertėjusios, o skirtumai tarp anksčiau ir dabar skiriamų pensijų vis labiau didėja“, – pabrėžė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Pasak ministerijos, vis daugiau patyrusių karių, ypač tarnavusių daugiau nei 20 metų, renkasi nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarčių. Kaip vieną iš pagrindinių motyvų jie įvardija ir nepakankamą būsimos pensijos dydį, dėl to renkasi pereiti į civilinę darbo rinką.