Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kuopavietė (iliustracija). KAM nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
„Krašto apsaugos savanorių pajėgos – neatsiejama Lietuvos gynybos sistemos dalis, todėl savanoriams turi būti sudarytos modernios, tarnybai tinkamos sąlygos. Kuriame vieningo tipo kuopaviečių tinklą, kuris reikšmingai sustiprins KASP pajėgumus visoje šalyje, o sukurtas tipinių kuopaviečių sprendinių katalogas užtikrins vienodą kokybę bei efektyvų išteklių panaudojimą ateities projektuose“, – sako infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Trečiąjį šių metų ketvirtį planuojama paskelbti rangos konkursą Vilniaus kuopavietės statybos darbams. Visi pastatai bus A++ energinio naudingumo klasės ir turės vienodą konfigūraciją. Be štabo, kareivinių, administracinių, persirengimo ir sandėliavimo patalpų, komplekse taip pat bus įrengiama sporto ir laisvalaikio zona, automobilių stovėjimo aikštelės bei šiuolaikinės darbo vietos.
Naujosiomis kuopavietėmis naudosis Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė Vilniuje, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė Pasvalyje, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Kelmėje bei Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė Ukmergėje. Iki 2026 metų vidurio bus parengti Ukmergės, Pasvalio ir Kelmės miestų statybos projektai.
Vilniaus miesto kuopavietės komplekse papildomai planuojama pastatyti šaudyklos pastatą, sanitarinės paskirties pastatą ir garažą, įrengti automobilių saugojimo palapines bei lazerinės šaudyklos modulius. Vilniaus kuopavietės preliminari statybos kaina siekia apie 3,6 mln. eurų.
Sėkmingai įgyvendinus pirmąjį etapą, planuojama vystyti dar mažiausiai 10 kuopaviečių kitose Lietuvos vietovėse.
Sisteminga kuopaviečių infrastruktūros plėtra stiprins KASP operacinius pajėgumus ir užtikrins kokybiškus savanorių mokymus, prisidėdama prie bendro Lietuvos gynybinio potencialo.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, užtikrina priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse misijose bei teikia pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, KASP atlieka ir kitas svarbias užduotis, prisidedančias prie šalies saugumo stiprinimo.
Oficialiai pajėgos įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną, tuomet jos vadinosi Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 2003 metų KASP yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis.
Šiuo metu pajėgose tarnauja apie 5500 karių savanorių – tai karo prievolininkai, pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigoję tarnauti nenuolatinę karo tarnybą. Kariai savanoriai dalyvauja kovinio rengimo pratybose, kurios vyksta maždaug 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais. Tai leidžia jiems suderinti tarnybą kariuomenėje su civiline veikla – darbu ar studijomis.