Kam gresia nerimo liga, kurią sukelia neigiamos informacijos perteklius?

Vilnius

Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

90491

Naujienų laidos, pasakojančios apie teroro aktus, karinius, susirėmimus, ekonomines krizes, epidemijas, lėktuvų, traukinių katastrofas ir stichines nelaimes, sukelia vis stiprėjantį nerimo jausmą, bet traukia kaip magnetas. Kur slypi šių dvejopų jausmų paslaptis? Ar galima nuo jų išsivaduoti?

Laikmečio požymis

Mes visi vienaip ar kitaip linkę į nerimą, susijusį su informacijos perdozavimu. Televizija, radijas, internetas, spauda praneša naujienas, kurios savotiškai maitina mūsų nerimą ir baimes. Šiandien psichologai jau kalba apie žmonių orientaciją į blogas naujienas, nesąmoningą didelių ir mažų nelaimių lemtingumo kultivavimą ir savo pažeidžiamumo šiame nedraugiškame pasaulyje stiprinimą.

Daugiau ar mažiau tai „informacinei hipochondrijai“ pasiduodame mes visi, tačiau sunkiausia iš jos poveikio išsiveržti tiems, kurie apskritai linkę į nerimą ir pesimizmą.

Labiausiai kenčia emocionaliai nestabilūs, impulsyvūs asmenys, turintys įprotį perdėtai reaguoti į išgirstą informaciją ar pamatytus vaizdus, linkę į greitas nuotaikų kaitas ir susierzinimą. Jie nuolat galvoja apie planetos užterštumą, išsekusius resursus, gresiančius karus, terorizmą, nedarbą, ekonomikos krizę, epidemijas.

Šie pavojai yra visai realūs. Tie, kurie jų bijo, nesvaičioja. Kitas dalykas, kad kai kuriems žmonėms neigiamos naujienos tampa manija. Jie nepraleidžia nė vienos informacinės laidos, kurioje gali būti paskelbtos juos dominančios žinios. Visi jų pokalbiai nuolat sukasi apie tai, kiek žmonių nukentėjo, kokia padaryta žala.

Tokiais atvejais žmones skatina trys idėjos, ne visada aiškiai suformuluotos, tačiau numanomos: „Turiu atidžiai sekti, kas vyksta pasaulyje“, „Turiu žinoti apie visus įvykius“, „Turiu išmokti numatyti, kas įvyks pasaulyje“.

Beje, jausmas, kad svarbiausia nerimo ir baimės priežastis – pasaulyje vykstančios katastrofos ir nelaimės, yra apgaulingas: aistra naujienoms gali būti neišspręstų asmeninių problemų simptomas.

Iš tikrųjų žmonės neretai projektuoja savo vidines baimes į išorinį pasaulį. Ekstremalūs įvykiai sugrąžina mus prie mūsų asmeninių skausmingų išgyvenimų, taip pat ir tų, kuriuos mes manėme seniai pamiršę. Bet koks vaizdas ar žodis gali suveikti kaip mygtukas ir įjungti skausmingus prisiminimus.

Jautrumas ar priklausomybė?

Šalia žmonių, kurie apskritai linkę jautriai reaguoti į naujienas, tarp mūsų yra daug tokių, kuriems kasdienės informacinės programos tapo savotiškais narkotikais. Kaip rūkantieji nesugeba atsisakyti rytinės cigaretės, taip nuo žinių priklausomas žmogus niekada nepraleis rytinės programos. Naujienų priklausomybės aukai pamąstymai apie naujausius įvykius savotiškai pakeičia su realiais santykiais susijusias emocijas, nuslopina vienatvės ir vidinės tuštumos pojūčius.

Dauguma atvejų nuolatinis informacijos rijimas ir pasinėrimas į svetimus išgyvenimus atitraukia žmogų nuo savų emocijų ir išgyvenimų arba jų nebuvimo: įsimylėjimo, seksualinių malonumų ir pasitenkinimo iš savo darbo. Tai nereiškia, kad visi, priklausomi nuo informacijos, turi būti nelaimingi asmeniniame gyvenime arba nesėkmingi karjeros prasme, tačiau sprendžiant iš visko čia veikia tas pats vieno troškimų objekto pakeitimo mechanizmas kitu, lengviau pasiekiamu, kaip vyksta kitų priklausomybės rūšių atvejais.

Ant informacijos kabliuko

Būdai, kuriais šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės perduoda informaciją, taip pat sugeba palaikyti nerimo būseną. Nesibaigiantys gąsdinančių kadrų kartojimai, slegiančios analitikų prognozės stiprina įsitikinimą, kad mūsų nerimas nėra be pagrindo. Jie didina nepasitikėjimą pasauliu, verčia ieškoti nusiraminimo... tose pačiose naujienose. Nerimo kankinamam žmogui siužetai apie svetimas kančias gali sukelti palengvėjimo jausmą („Taip atsitiko ne man“), o pasakojimai apie žmones, sėkmingai išgyvenusius katastrofas, – suteikti vilties, kad ir jis gali būti išgelbėtas.

Vieną kartą įjungtas priklausomybės mechanizmas toliau ima veikti pats. Žmogus pajunta, kad jam reikia vis didesnės informacijos porcijos. Taip naujienos tampa vartojimo objektu, be kurio jau sunku apsieiti. Kai kurie žmonės tampa tikrais „infomanais“.

Šiandien masinės informacijos priemonės (pirmiausia TV) siekia savo pranešimais „užkabinti“ kuo daugiau žiūrovų, skaitytojų ir klausytojų, sukelti emocinį atgarsį, priversti žiūrėti, skaityti ir klausyti toliau. Paprasčiausias būdas pasiekti šį tikslą – pateikti bet kokią naujieną taip, tarytum ji būtų svarbi kiekvienam asmeniškai.

Kitaip sakant, jei priimsime informacinius pranešimus tiesiogiai, tai būsime priversti daryti išvadą: šiandien aš esu galima potenciali teroristo ar avarijos auka, rytoj rizikuoju užsikrėsti kiaulių gripu, patekti į pasaulinę ekonominę katastrofą ar bent į ekonominę krizę. Kaip priešnuodis mums pateikiama papildoma informacija apie tai, kaip išgyventi, ar kokia nors raminanti reklama, kaip tapti sveikiems, gražiems ir šauniems, nusipirkus tam tikrų skalbimo miltelių, vaistų ar kremo.

Kaip išsiveržti iš užburto rato?

Yra įvairių būdų priešintis informaciniam spaudimui. Vienas veiksmingiausių, anot psichologų, yra veiksmas. Baimė, kuri kyla žiūrint kraupius vaizdus, – natūralus dalykas. Svarbiausia yra tai, kaip žmogus reaguoja.

Pavojinga „įstrigti“ nerimo ir baimės išgyvenimuose, verčiau šią energiją išlieti veiksmuose. Bijote gripo epidemijos? Pasiskiepykite. Jus gąsdina nelaimės keliuose? Apdrauskite mašiną arba pakeiskite kasdienį maršrutą į darbą ir namo. Užjaučiate nukentėjusius nuo gaisro ar stichinių nelaimių? Paremkite daiktais ar pinigais. Svarbiausia išeiti iš neramaus žiūrovo pozicijos ir tapti aktyviu asmeniu, galinčiu paveikti situaciją.

Lengviau išsaugoti sugebėjimą ramiai reaguoti į neigiamą informaciją tiems, kurie suvokia, kad pirmiausia jie yra atsakingi už savo gyvenimą. Svarbu įsisąmoninti, kad mūsų mintys ir jaudinimasis žiūrint televizijos laidas apie įvykius susijusios ne su žurnalistų manipuliacijomis, siekiančiomis suintriguoti, ir net ne su realiais šiuolaikinio gyvenimo pavojais, o su mūsų asmenine patirtimi, kurios formavimas daugiausia priklauso nuo mūsų pačių.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt