KAM apklausa: auga pasitikėjimas kariuomene, kario profesija, NATO

Vilnius

KAM nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

202049

Auga visuomenės pasitikėjimas kariuomene, kario profesija, palankiau vertinama ir narystė NATO, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

„Didžioji dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene ir turi teigiamą nuomonę apie kario profesiją, o toks tvirtas visuomenės mandatas yra labai svarbus. Mūsų krašto apsaugos sistema tobulėja, o kariuomenė stiprėja – šalies gyventojai tai pastebi“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Du trečdaliai pritaria artimųjų tarnybai

Antradienį ministerijos paskelbti gruodį atliktos apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 74 proc. šalies gyventojų – tai yra aukščiausias visuomenės vertinimas nuo 2014 metų. Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 1 procentiniu punktu, o teigiančių, kad kariuomene nepasitiki, sumažėjo 6 procentiniais punktais.

Kario profesijos teigiamas vertinimas per metus išaugo 7 proc. punktais – teigiamai šią profesiją vertina 79 proc. apklaustųjų. Tai pat du trečdaliai gyventojų pritaria, jog jų artimas žmogus savanoriškai atliktų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – pritariančių tam per metus padaugėjo vienu procentiniu punktu.

Pozityviai vertinamas ir Lietuvos kariuomenės indėlis sprendžiant nelegalios migracijos krizę, kurią Lietuva laiko Baltarusijos režimo hibridine agresija: 69 proc. apklaustųjų pritaria, kad kariuomenės teikiama parama pasienyje yra pakankama.

9 iš 10 pritaria narystei NATO

Itin palankiai Lietuvos gyventojai toliau vertina šalies narystę NATO – tokią nuostatą tvirtina 89 proc. apklaustųjų (2 proc. punktais daugiau nei pernai). 37 proc. respondentų vertina narystę NATO „visiškai palankiai“ – 8 proc. punktais daugiau nei pernai.

Sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje palaikymą išreiškia 88 proc. apklaustųjų, arba 5 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais. Strateginėmis Lietuvos partnerėmis dažniausiai įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija, kurių kariai yra dislokuojami Pabradėje ir Rukloje.

78 proc. apklausos dalyvių pritaria, kad NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes, o 81 proc. sutinka, kad JAV ir kitų sąjungininkų pratybos Lietuvoje gerina pasirengimą ginti Lietuvą ir atgraso nuo priešiškų veiksmų.

Taip pat 78 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, kad Lietuvos kariai turi būti į jas siunčiami NATO sąjungininkams to paprašius. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2022-2023 metais į tarptautines operacijas numatoma siųsti iki 323 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Pritaria Lietuvos dalyvavimui NATO operacijose

74 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų ginti ar suteikti karinę paramą NATO valstybėms karinio konflikto metu. 62 proc. respondentų yra linkę pritarti Lietuvos skiriamai karinei paramai Ukrainai, kuri yra įvardijama ir kaip viena draugiškiausių Europos valstybių Lietuvai kartu su Latvija, Lenkija, Vokietija ir Estija. Strateginėmis partnerėmis apklaustieji dažniausiai įvardija Lenkiją, Vokietiją ir JAV.

5 proc. punktais išaugo Lietuvos gyventojų pritarimas ir gynybos biudžeto didinimui – 71 proc. apklausos dalyvių sutinka, kad krašto apsaugai turi būti skiriama 2 proc. nuo BVP.  Politinių partijų susitarimo nuostatai, kad gynybos finansavimas iki 2030-ųjų turėtų pasiekti 2,5 proc. nuo BVP, pritaria 47 proc. respondentų – 10 proc. punktų daugiau, nei prieš metus.

„Augantis Lietuvos gyventojų pritarimas gynybos biudžeto didinimui rodo, kad žmonės supranta dabartines saugumo grėsmes ir poreikį į jas reaguoti stiprinant savo pajėgumus“, – teigia A. Anušauskas.

Suvokia hibridines grėsmes

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad auga gyventojų budrumas dezinformacijai: teigiančių, kad visada atpažįsta informacines atakas ir klaidinančią informaciją, per metus išaugo 10 proc. punktų – dabar tą tvirtina 58 proc. apklaustųjų.

65 proc. apklaustųjų teigia, kad Rusija sąmoningai daro tokį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas, o 68 proc. apklaustųjų pritaria, kad Rusija ir Baltarusija vykdo hibridines atakas siekiant destabilizuoti ES ir NATO valstybes.

47 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvos institucijos šalies kibernetinį saugumą užtikrina tinkamai.

Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2021 metų gruodžio 16–29 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Iš viso apklausta 1012 respondentų.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt