Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Genovaitė MačiūtėŠaltinis: Etaplius.lt
Amžinybėn palydėjus Lietuvos kalvių kalvį Vytautą Jarutį
Kalvio Vytauto Jaručio papuošalų gavau dovanų. Apie tautodailininką, pasaulyje Lietuvą garsinantį kalvystės, juvelyrikos meistrą žinojau tik tiek, kiek apie šį darbštų ir talentingą žmogų papasakojo jį pažįstantys, kiek perskaičiau, kas žiniasklaidoje parašyta.
Kalvio dirbiniai iš vario ir gintaro traukė aplinkinių žvilgsnį, buvo jauku juos nešioti. Kitokią, didesnę ir svarbesnę prasmę vėriniai įgijo, susipažinus su pačiu meistru, pajutus šio žmogaus šviesą, šilumą, atidumą greta esančiam. Išgirdęs, kad labai gera ir malonu nešioti jo papuošalus, meistras kukliai tarė: tau itin tinkamus išrenka. O kiek patylėjęs pridūrė, kad neseniai moteris, prieš metus įsigijusi jo dirbinį, išsitarė, jog nė pati nepajunta, kaip ranka vis perbraukia, paglosto papuošalą – tarsi jis gyvas būtų.
Dabar jau net sunku būtų pasakyti: labiau apsaugai ar pasipuošimui reikalingi tie labai saviti, gražūs, tautos ženklus ir mamos mezgimo knygose matytus raštus primenantys Vytauto Jaručio juvelyrikos dirbiniai. Be abejonės, jie puošia, bet man kalvio darbai – pirmiausia saugeliai. Menu, bendradarbė prisipažino, kad šnekėdama su manimi žiūri ne į mane – į papuošalą. Pajuokavau, jog geras pastebėjimas: kai prastai jausiuosi, norėsiu būti nematoma, užsidėsiu kalvio vėrinį, tegul žiūri į jį.
Vis pasvajodavau apie didžiulę Lietuvos kalvių kalvio parodą, kur vienoje vietoje rymotų daugybė jo kryžių, meistro žvakidėse degtų žvakės, spinduliuotų metalinės saulutės ir būrin susirinktų jo papuošalais pasidabinusios moterys. Gražu būtų. Bet jei tai kada ir įvyks, kalvis to nebematys.
Baigiantis ryškiausiom rudens spalvom liepsnojančiam, žaižaruojančiam rugsėjui Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis (1936–2017) iškeliavo amžinybėn – dabar jau iš ten jis stebės, kaip prižiūrime jo pastatytus kryžius, paminklus, ar jį prisimena muziejai ir kaip dažnai savo lankytojams jie rodo jo dovanotus turtus, ar neužsiguli pastarieji saugyklose.
Iš Anapus jis džiaugsis, kad gražiai puošiamės. Iš Anapus jis saugos. Tvirta ir brangi, žaizdre užgrūdinta Lietuvos kalvių kalvio apsauga.
Z. Stankevičienės nuotraukoje – Vytautas Jarutis prie Užvenčio muziejui padovanoto savo triptiko.