Kaltinamojo riaušių byloje gynėja: VST pareigūnai buvo smurtautojai

Vilnius

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA.LT

Vilniaus miesto apylinkės teismui ketvirtadienį toliau nagrinėjant riaušių prie Seimo bylą, kaltinamųjų advokatai toliau sakė baigiamąsias kalbas.

Kaltinamojo Pavelo Tarasenko advokatė Leonora Vasiliauskienė teigė, kad kad jos klientas savo kaltę dėl dalyvavimo riaušėse pripažįsta iš dalies. Tiesa, anot gynėjos, asmuo pripažįsta 2021 m. rugpjūtį prie Seimo metęs į pareigūnų pusę kelis akmenis, tai yra, pasak advokatės, vyras tiesiog pripažino atlikęs tokius veiksmus.

„Jis pripažino savo veiksmus, o tie veiksmai buvo išprovokuoti. Smurtaujama buvo tada, kai prie Seimo atvažiavo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ir pradėjo purkšti į žmones dujas“, – dėstė L. Vasiliauskienė.

Advokatės teigimu, ne P. Tarasenko buvo smurtautojas, o Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai, žmonių atžvilgiu naudoję smurtą.

„Jis šiuo atveju gynėsi nuo smurtautojų, o smurtautojai buvo VST pareigūnai“, – sakė L. Vasiliauskienė.

„Žmonės prie Seimo vaikščiojo, giedojo, meldėsi. Kam buvo reikalingas VST pulkas? Kam reikėjo jį pakviesti?“, – klausinėjo advokatė.

Kito kaltinamojo Mindaugo Slonkaus advokatas Paulius Vinkleris tvirtino, kad jo ginamasis be pagrindo vadinamas aktyviu riaušių dalyviu.

„M. Slonkus buvo pilkas riaušių dalyvis. Jo nepastebėjo nei Seimo nariai, nei kiti riaušių dalyviai, nei liudytojai. Prieš jį surinkti parodymai yra itin skurdūs“, – pabrėžė advokatas.

Prokuratūra daliai kaltinamųjų siūlo skirti realias laisvės atėmimo bausmes

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.

Šiuo metu byloje sakomos baigiamosios kalbos, pasisako kaltinamųjų advokatai. Vėliau kaltinamiesiems bus suteikta paskutiniojo žodžio teisė ir teismas išeis rašyti nuosprendžio.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantys prokurorai paprašė teismo kaltais riaušių byloje pripažinti visus 87 kaltinamuosius. Du iš kaltinamųjų prokurorai prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Daliai kaltinamųjų prokurorai prašė skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų, kai kuriems jų prašė bausmių vykdymą atidėti. Viso realias laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų prokurorai siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.

52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 2500 iki 5000 eurų, taip pat įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl riaušių ir raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą kaltinamai Astrai Genovaitei Astrauskaitei siūloma skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, aktyviems įvairių protestų dalyviams Andrejui Lobovui ir Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, prokurorai siūlo skirti realias laisvės atėmimo bausmes.

Kaip nurodė prokurorai, A. G. Astrauskaitei siūloma skirti 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, per šį laikotarpį įpareigojant moterį neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Anot prokurorų, kaltinamoji 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie parlamento metu skatino susirinkusius žmones nepaklusti pareigūnų reikalavimams, pasipriešinti teisėtai valdžiai, organizavo ir provokavo renginio dalyvius pažeisti galiojančius teisės aktus. Taip pat A. G. Astrauskaitė kaltinama raginusi žmones įvykdyti šalyje karinį perversmą.

Kaltinamajam A. Lobovui prokurorai siūlo skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. A. Lobovą prokurorai anksčiau įvardijo kaip didžiausią riaušių kurstytoją.

Anksčiau teistam ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus atliekančiam A. Kandrotui-Celofanui, kuris kaltinamas dėl riaušių ir dokumentų klastojimo, prokurorai siūlo skirti 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę. Minėtą bausmę subendrinus su anksčiau A. Kandrotui-Celofanui skirtomis bausmėmis, siūloma nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 5 mėnesiams.

Anksčiau teistam kovinio sporto atstovui Arnoldui Misiūnui prokurorai taip pat siūlo skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tai yra 3 metus kalėjimo.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 112 770 eurų sumai šioje byloje yra pareiškusios Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

Prokurorai siūlo civilinius ieškinius tenkinti ir šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt