Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Raseinių rajono savivaldybės nuotr.
Laura LukauskienėŠaltinis: Raseinių rajono savivaldybė
Nuo pat pirmųjų akimirkų, kai šventės vedėja Aušra iš MB „Padaužų kiemas“ pasitiko susirinkusiuosius, buvo aišku, kad tai bus ne tik įprastas susibūrimas, bet ir giliai įsišaknijęs kultūrinis įvykis, skirtas vienybei ir paveldui. Šventės organizatoriai, Kalnų kvartalo bendruomenė, nuo pat pradžių siekė sukurti atmosferą, kuri atspindėtų tikrąją Joninių dvasią – magiją, gamtos artumą ir bendrystę. Renginio tikslas buvo ne tik paminėti kalendorinę šventę, bet ir suteikti erdvę, kurioje įvairaus amžiaus bendruomenės nariai galėtų susitikti, bendrauti ir kartu kurti naujus prisiminimus, stiprinant vietos tapatybę ir priklausymo jausmą. Šis renginys, pabrėžiantis bendruomenės svarbą, nuo pat pradžių buvo numatytas kaip gyvas, interaktyvus ir įtraukiantis, atspindintis geriausią praktiką organizuojant vietos susibūrimus.
Joninių šventė Kalnų kvartalo bendruomenėje pasižymėjo gausybe unikalių detalių ir nuoširdžiu dėmesiu kiekvienam dalyviui. Jau atvykusius svečius pasitiko pro puošnius, ąžuolo lapais pintus vartus, kurie simbolizavo įėjimą į magišką, tradicijų kupiną erdvę. Šis ritualinis pasveikinimas buvo sustiprintas Rasų rasos nuplovimu rankoms – tiek dideliems, tiek mažiems, suteikiant autentiškumo ir ryšio su gamta pojūtį. Šios detalės ne tik sukūrė šventinę nuotaiką, bet ir gilino dalyvių patirtį, leidžiant pajusti senovės papročių grožį ir prasmę.
Oficialią šventės atidarymo ceremoniją vainikavo bendruomenės vaikučių sukurta Joninių vėliava. Joje atsispindėjo autentiški vaikų delniukai, simbolizuojantys naujosios kartos įsitraukimą ir bendruomenės ateitį. Ši vėliava tapo galingu vienybės ir bendros kūrybos simboliu, pabrėžiančiu, kad šventė priklauso visiems ir yra kuriama bendromis pastangomis. Toks interaktyvus elementas ne tik džiugino mažuosius, bet ir ugdė priklausymo jausmą, leisdamas kiekvienam pamatyti savo indėlį į bendrą šventę.
Renginio metu buvo pasirūpinta, kad veiklos būtų įvairios ir patrauklios visiems. Projekto „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, kurį finansuoja Socialinė apsaugos ir darbo ministerija, parama leido pakviesti profesionalią renginių vedėją Aušrą, kuri užtikrino sklandų ir linksmą šventės eigą. Be to, šio projekto dėka vaikai galėjo džiaugtis pripučiamu batutu „Spaidermenas“, o svečiai nuo vėjo galėjo pasislėpti atnaujintais tentais gaubiamoje pavėsinėje. Šios patogios ir pramoginės zonos padidino renginio komfortą ir patrauklumą, demonstruodamos, kaip išorinė parama tiesiogiai pagerina bendruomenės patirtį. Tai rodo, kad tikslinga parama gali žymiai sustiprinti vietos iniciatyvų poveikį, paverčiant jas dar sėkmingesnėmis ir labiau įtraukiančiomis. Vaikučiai tradiciškai vaišinosi spragėsiais, o šventės kulminacija tapo Alekso paruoštas karštas patiekalas – žvėrienos troškinys, kuris sužavėjo visus susirinkusiuosius.
Šventės organizatoriai nepamiršo ir svarbių bendruomenės narių – ketvirtokai ir abiturientai buvo šiltai pasveikinti, pabrėžiant bendruomenės rūpestį ir palaikymą įvairaus amžiaus grupėms. Tai atspindi renginio siekį būti įtraukiančiu ir prieinamu visiems, stiprinant ryšius tarp skirtingų kartų ir paminint svarbius gyvenimo etapus.
Joninių šventė Kalnų kvartalo bendruomenėje tapo išskirtine proga ne tik švęsti, bet ir sustiprinti bendruomenės ryšius, kuriant naujas pažintis ir gilinant esamas. Šventėje apsilankė ir garbingi svečiai, pabrėžę renginio svarbą ir vietos bendruomenės pastangų pripažinimą. Džiaugiamasi, kad Joninių šventę aplankė Raseinių meras su šeima ir Kalnujų bendruomenės pirmininkė. Jų dalyvavimas ne tik suteikė renginiui oficialumo, bet ir parodė savivaldos bei kaimyninių bendruomenių palaikymą Kalnų kvartalo bendruomenės iniciatyvoms. Meras, atvykęs su šeima, pademonstravo asmeninį įsitraukimą, kuris dar labiau sustiprino ryšį su vietos gyventojais.
Joninių šventė Kalnų kvartalo bendruomenėje buvo ne tik linksmas susibūrimas, bet ir gilus panirimas į senąsias lietuviškas tradicijas, kurios buvo puoselėjamos su didele pagarba ir autentiškumu. Šventės centre – du nuostabiausi bendruomenės Jonai, kurie ne tik pasipuošė tradicinėmis Jonų skrybėlėmis, bet ir tapo pagrindiniais Joninių laužo kūrėjais ir sergėtojais.
Didžiulis Joninių laužas tapo šventės širdimi, aplink kurią būrėsi visa bendruomenė. Laužo liepsnos simbolizavo šviesą, atsinaujinimą ir apsivalymą, o jo šiluma vienijo žmones. Ypatingas ritualas, kuris sužavėjo visus, buvo gintaro dulkių metimas į laužą, išsakant savo norus. Kiekvienas, didelis ir mažas, turėjo galimybę tyliai ar garsiai išreikšti savo viltis ir svajones, įmesdamas šias simbolines dulkes į liepsnas. Šis kolektyvinis norų išsakymo aktas sukūrė stiprų bendrystės jausmą ir magišką atmosferą, leidžiančią kiekvienam pajusti Joninių nakties paslaptį ir galią. Šventę užbaigė tradicinis paparčio žiedo ieškojimas – senovinis ritualas, kupinas nuotykių ir vilties. Dideliam visų džiaugsmui, paparčio žiedą rado vaikai, kas simbolizavo ateities kartų sėkmę ir tradicijų tęstinumą.