Kalėdinio stalo likučiai: kaip panaudoti nesuvalgytą maistą

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: Greta Jankaitytė

254978

Visų laukiama šv. Kalėdų diena asocijuojasi ne tik su laiku, praleistu su šeima, bet ir su vienu didžiausių žiemos šventės atributų – nuo galybės patiekalų lūžtančiu stalu. Deja, po tokių švenčių didelei daliai nesuvalgytų gardumynų tenka keliauti į šiukšlių dėžę. Kur panaudoti po švenčių likusį maistą, kad išmetamo maisto kiekis būtų kuo mažesnis?

Dažnai pasitaiko, kad, norint nustebinti artimuosius, maisto paruošiama gerokai per daug ir, pasibaigus šventėms, jis yra tiesiog išmetamas. Tinklaraštininkė ir receptų kūrėja Amelija Kuzmarskė pataria, kaip panaudoti maisto likučius, kad jų netektų išmesti, ir dalinasi būdais, kurie mažinant maisto švaistymą pasiteisina jos šeimai.

Likučius paverskite naujais patiekalais

Jei po švenčių liko maisto ir jis dar yra tinkamas vartojimui, A. Kuzmarskė pataria jokiu būdu jo neišmesti ir suvalgyti sekančiomis dienomis arba integruoti į kitus patiekalus. Tinklaraštininkė priduria, kad šventiniai likučiai dažnai būna nuvertinami, nors kai kurie patiekalai kitą dieną būna dar skanesni.

„Pavyzdžiui, silkė su keptais svogūnais man daug skanesnė kitą dieną nei tądien, kai buvo pagaminta. Man labai patinka, kai nuo šventinio stalo lieka kietos mėsos: kalakuto ar žąsies. Tada šį patiekalą paverčiu ingredientu kitam – paimu šviesią duoną, garstyčias, likusią paukštieną, spanguolių džemą, salotos lapą, sūrio riekelę ir taip pavyksta puikus sumuštinis iš likučių“, – dalinasi receptų kūrėja.

Patiekalų, į kuriuos galima įtraukti praėjusios dienos likučius, variacijų yra tikrai daug. Nuo Kalėdų stalo likusios keptos daržovės ir mėsa gali tapti dalimi rytinės kiaušinienės, pikantiško pyrago ar net azijietiško kario. Tereikia pasitelkti fantaziją ir įvertinti šaldytuve turimų produktų pasirinkimą, pataria tinklaraštininkė.

„Pavyzdžiui, aš nuo pagrindinio kalėdinio patiekalo likusią kalakutieną ar antieną mėgstu panaudoti ir salotoms, į kurias dedu smulkintą paukštieną, obuolius, kepintus riešutus, džiovintas spanguoles, salierų stiebus ir raudonąjį svogūną. Padažui renkuosi garstyčių ir medaus mišinį arba natūralų jogurtą. Tokios likučių salotos labai populiarios Amerikoje, kai po Padėkos dienos lieka didelis kiekis kepto kalakuto“, – pasakoja A. Kuzmarskė.

Tam, kad likučiai išsilaikytų tinkami vartoti ilgiau, svarbu juos tinkamai laikyti. Geriausiai maistas laikysis orui nepralaidžiose, sandariose dėžutėse šaldytuve, o kai įmanoma – šaldiklyje. Likučius į šaldytuvą reikėtų sudėti kaip įmanoma greičiau po šventinės vakarienės.

Amelija Kuzmarskė

Svarbu planuoti patiekalus ir kiekį, kuris atitinka žmonių skaičių

Ateičiai išvengti didelio kiekio maisto likučių gali padėti valgiaraščio sudarymas ir tikslus apskaičiavimas, kiek žmonių dalyvaus vakarienėje, sako A. Kuzmarskė. Ji priduria, kad patiekalus planuoja ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir kasdien – toks būdas jai padeda sumažinti maisto švaistymą pusiau.

„Planuoti valgiaraštį kasdienybėje pradėjau prieš maždaug 6–7 metus. Tada atsirado noras mažinti išmetamo maisto ir sukuriamų atliekų kiekį bei sutaupyti. Pradėjusi planuoti savaitės valgiaraštį, tai darau iki šiol su retomis išimtimis. Galiu įvertinti, kad palyginus su laikais, kai neplanuodavau šeimos meniu, mūsų išmetamo maisto kiekis sumažėjo bent jau 50 proc.“, – sako A. Kuzmarskė.

Pašnekovė pataria atsakingai apskaičiuoti, kokį kiekį maisto gaminti, ir į valgiaraštį įtraukti tokius patiekalus, kurie galėtų būti vartojami ir vėlesnėmis dienomis.

„Jei patiekalas toks, kuris kitą dieną jau netinkamas valgyti, visad itin gerai pagalvoju apie gaminamą kiekį. Pavyzdžiui, jei nusprendžiau gaminti salotas, kuriose naudojami žalumynai, stengiuosi jų ruošti tiek, kad viskas būtų suvalgyta. Kitą dieną tokios salotos jau būna pavytusios, o jei naudojamas padažas – jos tampa vandeningomis. Tad natūralu, kad tokio patiekalo antrą dieną niekas nebenorės valgyti“, – tvirtina tinklaraštininkė.

Prie maisto švaistymo mažinimo turi prisidėti ir prekybos centrai

Kovoje su maisto mažinimu turėtų dalyvauti ne tik individualūs namų ūkiai, bet ir gamintojai bei prekybos centrų tinklai, teigia „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė. Pasak jos, kiekvienas maisto produktais prekiaujantis verslas turėtų atsakingai planuoti prekių užsakymus ir valdyti likučius.

„Mes nuolat stengiamės nuspėti vartotojų elgesį ir parduotuvių lentynas užpildyti tokiu prekių kiekiu, kuris kuo labiau atitiktų paklausą. Taip nurašomų prekių kiekį sumažiname iki minimumo, o besibaigiančio galiojimo šviežias prekes, fasuotą duoną ir įvairius kitus produktus pažymime specialiais nuolaidų ženklais ir parduodame pigiau“, – aiškina „Lidl“ atstovė.

Tinkamus vartoti produktus, kurių vis tik nepavyksta parduoti, „Lidl“ perduoda „Maisto bankui“, kuris produktais aprūpina socialiai pažeidžiamose grupėse esančius gyventojus. Šiam paramos ir labdaros fondui prekybos tinklas perduoda tinkamą vartoti duoną, bakalėjos prekes, šviežius vaisius ir daržoves. Šių metų sausio–lapkričio mėnesiais „Maisto bankui“ „Lidl Lietuva“ perdavė produktų už beveik 582 tūkst. eurų. Prekybos tinklas jam taip pat padeda ir finansiškai, skirdamas paramą produktų surinkimo, vežimo, paskirstymo kaštams padengti – šiais metais jau perduota virš 31 tūkst. eurų.

Kadangi ne visi nurašyti maisto produktai dar yra tinkami vartoti žmonėms, prekybos tinklas maisto švaistymą taip pat mažina bendradarbiaudamas su ūkininkais. „Lidl“ gyvulių šėrimui perduoda žmonėms netinkamus vartoti kepinius, dalį vaisių ir daržovių.

Patiekalai iš kalėdinio maisto likučių

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt