Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Šiandienos pokyčių pasaulyje būti pedagogu nėra lengva, todėl svarbu iškilus problemoms nelikti vieniems, o sutelkus pajėgas spręsti jas kartu. Vienai iš problemų, kurią jau kelerius metus gvildena savivaldybės švietimo bendruomenė ,,kiekvieno mokinio pažangos stebėjimas“, buvo skirta Žaslių pagrindinėje mokykloje spalio 30 dieną vykusi konferencija „Kaip padėti mokiniui siekti pažangos?“.
Šią problemą ėmėsi spręsti ir savivaldybės Lyderių laiko 3 kūrybinė komanda, todėl konferencijoje buvo pristatyta kūrybinės komandos suformuluota švietimo pokyčio modelio tema ,,Nuo atsakomybės link savarankiškumo“ bei suorganizuota diskusija. Konferencijos metu į pagalbą pasitelkę politikus, teoretikus ir praktikus bandėme pasitikrinti, ar einame tinkama kryptimi, t. y. ar atsakomybės ir savarankiškumo ugdymas gali daryti didžiausią įtaką mokinio pažangai?
Konferencijoje dalyvavo: Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Raudienė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto prof. habil dr. Vilija Targamadzė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė, „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos konsultantė Vida Kamenskienė, Utenos švietimo centro direktorė, „Lyderių laikas 3“kūrybinės komandos koordinatorė Vitalija Bujanauskienė, projekto „Lyderių laikas 3“ komandos nariai, Kaišiadorių rajono savivaldybės mero patarėjas Romualdas Kubiakas.
Nuotaikingai, bet kartu ir akademiškai apie galimybę tapti gera mokykla kalbėjo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto prof. habil dr. Vilija Targamadzė.
Trumpas pedagogikos žinių patikrinimas (keletas ,,blic“ klausimų) privertė suklusti auditoriją, prisiminti svarbiausias sąvokas: ugdymas(is), mokymas(is), humanistinės vertybės ir kt. Pristatydama Geros mokyklos koncepciją, lektorė akcentavo jos skirtumus nuo šiandienos mokyklos, kurioje vis dar svarbiausi akademiniai pasiekimai.
Geros mokyklos idėjos supratimas galėtų tapti postūmiu kurti mokyklą, kurioje svarbiausia yra asmenybės ūgtis, t. y. jos branda, pasiekimai ir pažanga, saviraiškus dalyvavimas mokyklos gyvenime, dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymas(is), subalansuotas nuolat besimokantis kolektyvas, įgalinanti lyderystė ir vadyba, dinamiška, atvira ir funkcionali aplinka, palaikanti ir remianti vietos bendruomenė ir steigėjas.
Bendruomenėms, norinčioms atliepti Geros mokyklos koncepcijoje apibrėžtą mokyklos misiją, reiktų, pasak profesorės Vilijos Targamadzės, „brėžti savo mokyklos žemėlapį ir kurti navigacinę sistemą“. Tai yra iššūkis, kuris atveria daug galimybių mokykloms. Galbūt viena iš jų – grąžinti šypseną J į mokyklą?
Apie tai, kas jau nuveikta kelyje į kiekvieno mokinio sėkmę ir kas dar planuojama nuveikti mūsų savivaldybėje, kalbėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė, projekto LL3 kūrybinės komandos vadovė Edita Navickienė bei Kaišiadorių švietimo ir sporto paslaugų centro Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja, projekto LL3 kūrybinės komandos narė Kristina Rūta Dzeventlauskienė.
Primintas Kaišiadorių rajono savivaldybės švietimo 2015–2019 m. prioritetas: pagalbos mokiniui tobulinimas, atsižvelgiant į jo individualius gebėjimus ir poreikius, kiekvieno mokinio individualios pažangos stebėjimas. Pristatytas tyrimas, kurio metu buvo išsiaiškintas savivaldybės mokytojų požiūris į mokinio pažangą, kas šioje srityje svarbu, kodėl svarbu, su kokiomis problemomis susiduriama, kas neramina, kas džiugina, kokios vertingos patirties turima.
Mokinio pažangos skatinimo, matavimo procesas savivaldybėje pajudėjo, skirtingose švietimo įstaigose – skirtingu greičiu. LL3 kūrybinė komanda savarankiškumo bei atsakomybės ugdymo svarbą savivaldybės švietimo įstaigose pagrindė stebėsenos duomenimis, išorės vertinimo, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo duomenimis, tačiau jai buvo labai svarbu sužinoti kolegų nuomonę apie tai, kas rodo mokinio atsakomybę ir savarankiškumą, ką turi daryti mokykla ir mokytojas, kad vaikas taptų labiau atsakingas bei savarankiškas.
LL3 projekto komandos narių moderuojamų darbo grupių pristatytas nuomones 4 reikšminiais žodžiais apibendrino LL3 komandos konsultantė Vida Kamenskienė: kalbėjimasis, lūkesčiai, pažanga ir tam skirtas laikas. Darbo grupių įžvalgos bus panaudotos kuriant savivaldybės pokyčių modelį „Nuo atsakomybės link savarankiškumo“.
Tikimasi, kad projekto „Lyderių laikas 3“ veiklos, kūrybinės komandos rengiamas pokyčių modelis leis pajudinti du kertinius akmenis, galimai lemiančius mokinio pažangą: atsakomybės ir savarankiškumo ugdymą. Galbūt tai vienas iš kelių geros mokyklos link...
Apie mokinių pasiekimų vertinimo kaitos kryptis konferencijoje kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Raudienė. Pranešimo metu išgirdome atsakymus į daugelį mums rūpimų klausimų: kaip ŠMM planuoja padėti mokykloms siekti mokinio pažangos, kokie atlikti nacionalinio lygmens tyrimai arba žinomi tarptautinio lygmens tyrimų duomenys apie tai, kas daro didžiausią įtaką mokinio pažangai, kaip ugdyti mokinio atsakomybę ir savarankiškumą siekiant pažangos.
Tikimės, kad ateityje turėsime galimybę išgirsti daugiau apie mokytojams aktualius lektorės I. Raudienės aptartus klausimus: kaupiamasis vertinimas ir jo dėmenys, mokymasis, orientuotas į tris veikėjus: mokytoją, mokinį ir klasės draugus, bendrakūros procesas pamokoje, grįžtamojo ryšio efektyvumas, „slapto mokinio“ metodas, motyvacijos dingimo priežastys ir kt. Ar galėtume kuriuo nors iš šių kelių eiti link mokinio atsakomybės ir savarankiškumo? Klausimas į kurį dar teks ieškoti atsakymų.
Konferenciją apibendrino Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė, Utenos švietimo centro direktorė, LL3 projekto komandos koordinatorė Vitalija Bujanauskienė. Intensyvus darbas, dalyvių įžvalgų bendrumas leidžia daryti išvadą, kad iš dalies pavyko atsakyti į klausimą, kaip padėti mokiniui siekti pažangos.
O jeigu liko abejonių, pabandykime atsakymų paieškoti tądien lektorių primintuose senesniuose ar visiškai naujuose leidiniuose: J. A. Komenskio „Didžiojoje didaktikoje”, V. Targamadzės straipsnyje „Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė?“, Carol S. Dweck knygoje „Tu gali.
Atskleiskite savo galimybes“ ir kt. Švietimo skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė akcentavo kad, tai buvo tik pirmasis LL3 renginys mūsų savivaldybėje, jų dar planuojama devyni. Norisi palinkėti prasmingo darbo ir naujų galimybių kalbantis ir tariantis savivaldybės pedagoginei bendruomenei bei LL3 kūrybinei komandai.