PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2020 m. Lapkričio 15 d. 15:37

Kaip vai­ruo­ti tvy­rant rūkui? 6 pa­ta­ri­mai

Šiauliai

Ypač rūkas pa­vo­jin­gas va­žiuo­jan­tie­siems ru­denį anks­ti ry­te ar­ba va­ka­re, kai eis­mo sąly­gas sun­ki­na dar ir tam­sa. Jei­gu su­sto­jo­te ša­li­kelė­je, būti­nai įjun­ki­te ava­rinę sig­na­li­za­ciją ir iš­jun­ki­te švie­sas, kad iš pa­skos va­žiuo­jan­tys vai­ruo­to­jai ne­pa­suktų jūsų kryp­ti­mi, ma­ny­da­mi, jog ten ke­lias. (Bilanol nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


154058

­Rūkas net ir la­biau­siai pa­ty­rusį vai­ruo­toją pri­ver­čia įtemp­ti visą dėmesį, kad sau­giai pa­siektų ke­lionės tikslą. Daž­nai ke­lius ap­gau­bia toks tirš­tas rūkas, kad ma­to­mu­mas te­sie­kia 30 m ir ma­žiau, o ke­lio ženklų, at­ro­do, kaip ne­būtų.

Sau­giai vai­ruo­ti rūke ga­li pa­dėti ke­le­tas pa­prastų, bet vai­ruo­tojų daž­nai ne­įver­ti­namų ar nu­ver­ti­namų prie­mo­nių.

1. Nau­dok rūko ži­bin­tus
Rūko ži­bin­tai au­to­mo­bi­ly­je įreng­ti ne dėl gro­žio. Prie­ki­niai tu­ri ki­tokį švie­sos skli­di­mo spin­dulį, todėl žy­miai pa­ge­ri­na ma­to­mumą rūko sąly­go­mis, o ga­li­niai kur kas ge­riau pa­ste­bi­mi at­va­žiuo­jan­čių vai­ruo­tojų nei ga­ba­ri­ti­niai.
Rūko ži­bin­tus rei­kia nau­do­ti lai­ku ir vie­to­je. Ga­li­nis rūko ži­bin­tas turėtų būti nau­do­ja­mas tik esant ma­žes­niam nei 50 m ma­to­mu­mui. Ki­tu at­ve­ju dėl ryš­kios švie­sos šis ži­bin­tas ga­li akin­ti iš pa­skos va­žiuo­jan­čių au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jus, o kai kuriais at­ve­jais ga­li būti pa­lai­ky­tas ir STOP ži­bin­tu.
Prie­ki­niai rūko ži­bin­tai taip pat tu­ri būti tvar­kin­gi, tin­ka­mai su­re­gu­liuo­ti. Jie pa­pras­tai būna mon­tuo­ja­mi že­miau už pa­grin­di­nius, sie­kiant pa­keis­ti švie­sos, at­si­spin­din­čios nuo rūko la­še­lių, kryptį taip, kad ji nea­kintų vai­ruo­to­jo. Per že­mai švie­čiantys rūko ži­bin­tai ne­ga­li mak­si­ma­liai ap­švies­ti ke­lio, o per aukš­tai švie­čian­tys ži­bin­tai ga­li akin­ti tiek prie­šais at­va­žiuo­jantį trans­portą, tiek pa­tį vai­ruo­toją, ka­dan­gi pa­didė­ja nuo rūko at­spin­di­mos švie­sos srau­tas vai­ruo­to­jui.
Ma­žiau pa­tyrę vai­ruo­to­jai kar­tais da­ro klaidą – nau­do­ja to­limą­sias švie­sas. Ka­dan­gi jų skleid­žia­ma švie­sa yra la­biau­siai at­spin­di­ma, toks spren­di­mas dar la­biau pa­blo­gi­na ma­to­mumą ir su­da­ro­mas „ak­li­nos sie­nos“ efek­tas.

2. Lai­ky­kis sau­gaus at­stu­mo
Tin­ka­mas at­stu­mas tarp au­to­mo­bi­lių yra svar­bus ne­prik­lau­so­mai nuo oro sąlygų, ta­čiau esant rūkui jį dar la­biau pa­ta­ria­ma pa­di­din­ti.

3. Su­ma­žink greitį
Var­dan sau­gu­mo teks ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be – esant rūkui ir blo­gam ma­to­mu­mui di­de­lis grei­tis ga­li būti la­bai pa­vo­jin­gas. Net ir va­žiuo­jant leis­ti­nu grei­čiu, esant rūkui at­si­ra­du­sią kliūtį vai­ruo­to­jas pa­ste­bi per vėlai ir ne­spėja jos iš­veng­ti. Todėl rei­kia įver­tin­ti si­tua­ciją, ma­to­mu­mo ke­lio at­stumą ir pa­si­rink­ti tokį greitį, kad būtų įma­no­ma au­to­mo­bilį su­stab­dy­ti per ma­žesnį at­stumą, ne­gu ga­li­ma ma­ty­ti.

4. Su­telk dėmesį
Esant rūkui rei­kia veng­ti dėmesį blaš­kan­čios veik­los ir prie­taisų, steng­tis kuo la­biau su­si­kon­cent­ruo­ti į ke­lią. Net­gi pa­tar­ti­na iš­jung­ti ra­diją, kad būtų ga­li­ma girdė­ti, kas vyks­ta lau­ke. Tai itin pa­de­da vai­ruo­jant pa­vo­jin­guo­se ruo­žuo­se bei ke­lių su­si­kir­ti­muo­se, ge­le­žin­ke­lio per­va­žo­se. Šiuo at­ve­ju taip pat reikėtų stebė­ti ir prie­šais at­va­žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius, ku­rie apie kliūtį prie­šais ga­li įspėti – pa­mirksė­da­mi švie­so­mis.

5. Ne­ma­nev­ruok
Va­žiuo­jant rūke, ne­da­ry­ki­me pa­vo­jingų ma­nevrų, to­kių kaip ne­įver­tin­tas len­ki­mas ar stai­gus stab­dy­mas. Esant itin tirš­tam rūkui ap­kri­tai pa­tar­ti­na len­kimų veng­ti, ka­dan­gi vai­ruo­to­jas ga­li ne­ma­ty­ti prie­šais at­va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio ar­ba jį pa­ma­ty­ti per vėlai. O kai stai­giai stab­do­me, ga­li­me su­lauk­ti smūgio į galą iš pa­skos va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio.

6. Sus­tok ša­li­kelė­je tik esant būti­ny­bei
Reiktų veng­ti su­sto­ji­mo ša­li­kelė­je, kai ap­lin­kui tvy­ro rūkas. Di­delė ti­ki­mybė, jog kaž­kas į jus at­si­trenks. Jei­gu vis dėlto pri­reikė su­sto­ti, pa­si­sten­ki­te paieš­ko­ti nu­su­ki­mo iš ke­lio (kie­mai ar siau­ri ša­lu­ti­niai ke­liu­kai, ku­riuo­se itin ma­žas eis­mo srau­tas ir judė­ji­mo grei­tis) ar­ba ne­tu­rint to­kios ga­li­mybės su­sto­ti kuo la­biau į de­šinę nuo va­žiuo­ja­mo­sios ke­lio da­lies.
Iš pa­skos va­žiuo­jan­tys au­to­mo­bi­liai esant blo­gam ma­to­mu­mui daž­nai se­ka prie­šais va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio švie­sas. Todėl jei­gu vis dėlto su­sto­jo­te ša­li­kelė­je, būti­nai įjun­ki­te ava­rinę sig­na­li­za­ciją ir iš­jun­ki­te švie­sas, kad iš pa­skos va­žiuo­jan­tys vai­ruo­to­jai ne­pa­suktų jūsų kryp­ti­mi, ma­ny­da­mi, jog ten ke­lias.

Pa­reng­ta pa­gal pra­ne­šimą spau­dai