Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporterė ViktorijaŠaltinis: BBC
Atsivertus bet kurią vaikams skirtą knygą, labai dažnai veikėjai jose yra gyvūnai, kurie kalba, sprendžia įvairias gyvenimiškas situacijas, kovoja su priešais, ir daro kitus dalykus, būdingus žmonėms. Nuo pat vaikystės gyvūnai vaikams rodomi kaip gerosios būtybės, kurios gali padėti ir apsaugoti mažuosius. Panašus santykis tarp vaiko ir gyvūno atsiranda ir tuomet, kai tėvai nusprendžia įsigyti augintinį ir laikyti jį savo namuose. Gyvūnų turėjimas gali turėti labai daug teigiamų aspektų vaiko raidai.
Augintinių turėjimas ugdo vertybes
Daugelis tėvų intuityviai jaučia, kad gyvūno priežiūra gali suteikti vaikams vertingų pamokų apie vienas svarbiausių vertybių gyvenime kaip rūpestis, atsakomybė ir empatija. „Tikrai svarbu, ypač mažiems vaikams, sužinoti, kad kieno nors požiūris gali skirtis nuo jų pačių“, – sako Megan Mueller, žmogaus ir gyvūno sąveikos docentė iš Tuftso universiteto, JAV. „Galbūt su gyvūnu tai lengviau išmokti, nei, tarkime, su broliu ar seserimi, ar bendraamžiu.“
Kai vaikai susipažįsta su savo augintiniais, jiems atsiveria gilesnis supratimas apie platesnį pasaulio matymą. „Jie linkę kažkaip išmokti iš savo augintinio, kaip būti supratingesniais ir empatiškesniais“, – sako Johnas Bradshaw, knygų apie gyvūnus autorius.
Gerina socialinius įgūdžius ir raidos vystymąsi
Mokslininkai jau seniai ištyrė, kad naminių gyvūnų auginimas turi didelės įtakos vaiko socialinių įgūdžių vystymuisi, fizinei sveikatai ir net pažinimo raidai. Vaikams, sergantiems autizmu ir jų šeimoms, naminių gyvūnėlių priežiūra gali padėti sumažinti stresą ir sudaryti galimybes užmegzti palaikomuosius ryšius.
Vienas iš atliktų tyrimų parodė, kad vien gyvūno buvimas kambaryje daro poveikį vaiko susikaupimui. Tyrimo metu vaikai padarė mažiau klaidų vykdydami objektų kategorizavimo užduotį ir jiems reikėjo mažiau raginimų atliekant atminties užduotį, kai kambaryje buvo šuo. Tyrimai netgi nustatė, kad augintinių laikymas savo šeimos nariais gerina mūsų savijautą – žaidimai su naminiais gyvūnais suteikia daug džiaugsmo, pakelia nuotaiką, taip gerindami mūsų būseną.
Hayley Christian, Perto Vakarų Australijos universiteto Gyventojų ir pasaulinės sveikatos mokyklos docentas, buvo vienas iš tyrėjų su vaikais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 4000 penkerių ir septynerių metų amžiaus vaikų. H. Christianas ir jo kolegos išsiaiškino, kad naminių gyvūnėlių turėjimas pagerino vaikų socialinius įgūdžius ir padėjo lengviau užmegzti santykius su bendraamžiais, priešingai, tų vaikų, kurie naminių augintinių nelaikė, socialiniai įgūdžiai buvo prastesni. Kitame tyrime buvo nustatyta, kad vaikai nuo 2 iki 5 metų, kurie turėjo šunis, buvo fiziškai aktyvesni, praleisdavo mažiau laiko prie ekranų ir vidutiniškai miegodavo daugiau nei tie, kurie neturi augintinio. Kadangi šunims taip patinka kuo daugiau lakstyti lauke, tai šeimos narių vaikščiojimas su šunimis pagerina ir jų fizinį aktyvumą.
„Iš tikrųjų galime sakyti, kad naminių augintinių turėjimas nuo ankstyvos vaikystės, gerina vaikų socialinį ir emocinį vystymąsi“, – sako mokslininkas.
Svarbu ir augintinio rūšis bei praleidimo laikas
Kalbant apie teigiamą naminių gyvūnėlių įtaką vaikams, svarbiausia yra jų santykių būklė – ne tik gyvenimas po vienu stogu. „Atrodo, kad santykių kokybė geriau prognozuoja kai kuriuos iš šių sveikatos padarinių nei tik tai, ar namuose yra augintinis, ar ne“, - sako Muelleris.
Svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso, ar augintinis turės įtakos vaikui, yra kiek laiko vaikas praleidžia su gyvūnu. Jei vaikas augins žiurkėną, kuris dažniausiai laikomas narvelyje, vargu, ar vaikas jausis prie jo labai prisirišęs, palyginti su auginamu šunimi, su kuriuo reikia žaisti ir vedžioti kiekvieną dieną.
Vaiko amžius taip pat gali padėti nustatyti, kokie tvirti tampa jo santykiai su konkrečiu augintiniu. 6–10 metų vaikai užmezga stipresnius ryšius su gyvūnais, kurie yra panašesni į žmones, pavyzdžiui, katėmis ir šunimis, nei su biologiškai toli nutolusiomis rūšimis, tokiomis kaip paukščiai ir žuvys. Tačiau vyresni vaikai, nuo 11 iki 14 metų, teigia, kad yra taip pat prisirišę prie mažiau artimų rūšių, įskaitant peles, kaip ir prie savo šunų ar kačių.
Šeimos narių skaičius taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikams, neturintiems brolių ir seserų, naminiai gyvūnai gali būti ypač naudingi. Jie prisiriša prie augintinio ir mezga santykį, panašų tarp brolių ar seserų – mokosi, kaip sutarti, žaisti ir priimti kitą tokį, koks jis yra. Maži vaikai taip pat kalbasi su augintiniu, kaip dažnai daro kiekvienas vaikas vaikystėje, kai kalbasi su žaislais ir nematomais draugais. „Tikras, gyvas, kvėpuojantis gyvūnas, bėgiojantis po namus, yra geras būdas užmegzti ryšį“, - sako J. Bradshaw.
Taigi, augintinio laikymas, o ypač šuns, kuris yra vienas aktyviausių naminių gyvūnų, gali daryti neišmatuojamą naudą vaiko raidai bei vystymuisi, ir tiesiog praskraidinti gyvenimą namuose.