Kaip dėl klimato kaitos keičiasi potvyniai Europoje: kam gresia didžiausias pavojus?

Vilnius

Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

97207

Ekspertai panaudojo duomenis, 1960-2010 surinktus daugiau nei 3700 stebėjimo stočių visoje Europoje ir atliko pirmą žemyninio masto potvynių pokyčių tyrimą.

Potvyniai, kuriuos sukelia ištvinusios upės, kasmet pasauliniu mastu pridaro daugiau nei 85 milijardų svarų sterlingų vertės nuostolių ir dėl augančios urbanizacijos šis skaičius tik augs, rašo dailymail.co.uk.

Mokslininkai jau ilgai įtarė, kad klimato kaita gali keisti potvynių epizodų mastą.

Vis dėlto, svyruojantys regioniniai kritulių lygiai ir plataus masto potvynių tendencijų duomenų trūkumas anksčiau neleido ištestuoti šios hipotezės.

Šiaurinė Anglija ir pietų Škotija susidūrė su daugiau nei 11 procentų išaugusiais potvyniais, tuo tarpu Rusijoje tyrimo metu fiksuotas 23 procentų sumažėjimas.

Günter Blöschl, iš Vienos technologijos universiteto, drauge su kolegomis analizavo duomenis, kurie buvo surinkti 3738 potvynių stebėjimų stotyse visoje Europoje, apimdami penkiasdešimties metų laikotarpį nuo 1960 iki 2010 metų.

Tyrėjai taip pat analizavo pagrindinių potvynių sukėlėjų pokyčius, tarp kurių ir maksimalus kritulių dydis, oro temperatūros ir dirvožemio drėgmės lygiai.

Komanda užfiksavo aiškiai išreikštus ir įvairiapusius pokyčius lokaliuose potvynio mastuose visoje Europoje, kurie svyruoja nuo iki 23 procentus siekiančio per dešimtmetį fiksuoto sumažėjimo iki ilgalaikio vidurkio augimo, siekiančio iki 11 procentų per kiekvieną dešimtmetį.

Be to, besikeičiančių Europos potvynių epizodų tendencijos sutapo su tuo, ko buvo laukiama kintant mūsų klimatui.

Tyrėjai nustatė, kad potvyniai stiprėja centrinėje ir šiaurės vakarinėje Europoje, regione tarp Islandijos ir Alpių, o tai vyksta dėl kylančio kritulių lygio ir didėjančios dirvožemio drėgmės.

Priešingai, mokslininkai nustatė, kad potvynių lygiai smarkiai krito pietinėje Europoje, kur klimato kaita lemia vis rečiau iškrentančius kritulius ir aukštesnes temperatūras, kurios garina drėgmę iš dirvožemio.

Vis dėlto, mokslininkai pabrėžė, kad šiame regione esančios nedidelės upės pasižymės didesniu polinkiu į potvynius. Taip yra dėl dažnesnių audrų su perkūnija ir žemės valdymo pokyčių, tokių kaip miškų kirtimų, kurie gali didinti potvynių tikimybę.

Galiausiai, mokslininkai pabrėžia, kad potvynių lygiai taip pat krenta ir Rytinėse Europos dalyse. Vis dėlto, šią tendenciją jie sieja su mažėjančiu kiekvieną žiemą iškrentančiu sniego lygiu.

Šie atradimai pabrėžia ateities klimato kaitos poveikio vertinimo svarbą vystant potvynių valdymo strategijas.

Pilnos mokslininkų tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Nature“

Gismeteo.lt

671d924c.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt