Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Klasės nuotrauka Bazilionų pušyne, prieš 70 metų. Autoriui ant peties juodas taškas. Asmeninio archyvo nuotr.
Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt
Etaplius.lt redakcija sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis dalinasi prisiminimais apie mokslo metų pradžią prieš 70 metų.
Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.
foto-2019-08-30-007.jpg
Neseniai vienas jaunuolis, dar lankantis gimnaziją, pasidomėjo: „kaip buvo sutinkamas rugsėjis prieš 70 metų?“.
Mano atsakymas buvo optimistiškas. Visų pirma tai – susitikimas su savo amžiaus draugais, iš kurių išgirsti įvairių pasisakymų, kaip prabėgo vasara. Bazilionų miestelis prisipildydavo vaikų klegesio. Aš atėjau į mokyklą jau mokėdamas skaityti ir rašyti. Tuo metu direktorius buvo Morkūnas. Jie gyveno Dubino name, šalia Petrauskienės namo, kuriame buvo mokykla. Pati namo savininkė gyveno tame name esančiame labai mažame kambarėlyje, mat namas buvo nacionalizuotas.
Pastėbėję, kad aš moku skaityti visas knygas ir laikraščius, po mėnesio nuo rugsėjo pradžios mane perkėlė į II skyrių. Anais laikais buvo IV skyriai ir po jų baigimo prasidėdavo jau klasės. Šiais laikais nuo pirmų metų jau vadinamos klasės, o tada buvo kitaip. Kaip ir visais laikais, mokinukai „įsimyli“ kokią nors mokytoją. Taip ir aš labai gerbiau ir dvasiškai mylėjau labai gerą ir švelnią savo mokytoją Dapševičiūtę. Ji gyveno ant Dubysos atkalnio esančioje gražioje tėvų sodyboje. Tai buvo nepaprasto gerumo mokytoja. Viską labai gražiai ir suprantamai išaiškindavo. Prisimenu, buvau jau trečio skyriaus mokinys. Mokiausi klasėje, kuri buvo įrengta Bracienės name, po daugelio metų tame name esančioje klasėje pašarvuodavo mirusius.
Taigi mokytoja organizavo visos klasės mokinių fotografavimą. Nuėjome už kapų, į Vaitiekaus pušyną, netoli Piepalienės maumedžio, ir minėtos mokytojos suriktuoti įsiamžinome. Taigi viskas liko prieš 70 metų buvusioje gyvenimo akimirkoje.
Dabartiniais laikais mokiniai viskuo aprūpinti. Kokios prašmatnios knygų kuprinės su visokiomis kišenėmis. O kokių tik spalvų nėra. O anais laikais nešiodavosi vaikai mokyklines knygas įvairiai. Man buvo pasisekę gauti iš mamos brolio taip vadinamą „portfelį“. O buvo tokių, kurie knygas nešiodavo buvusiose šovinių dėžėse, kiek prisimenu, vokiškose. Tais laikais jokių tušinukų nebuvo, bet buvo plunksnakočiai, į kuriuos įsprausdavome plunksnas. Rašalą daug kas pasidarydavo ištirpdę cheminį pieštuką. O kokie buvo sąsiūviniai, kuriuos vadindavo pakuliniais, mat kai pradėdavai rašyti, tai raidės pradėdavo plėstis. O dabar, kai pagalvoji, tai auksiniai laikai. Tai toks trupinėlis mano prisiminimų apie anų laikų moksleiviškas dienas.