Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik nuotr.
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Vasarį, meilės mėnesį, viskas pasidengia raudonomis širdelėmis: pradedant parduotuvių vitrinomis ir baigiant mėgstamiausių saldainių popieriukais. Kad širdis simbolizuoja meilę ir aistrą, tikėjo dar senovės romėnai ir graikai. Netgi Aristotelis manė, kad širdis yra visų emocijų centras. Vis tik kodėl raudona šv. Valentino dienos širdelė nė kiek neprimena tikros žmogaus širdies?
Štai viena įdomi teorija, pateikianti dar įdomesnį atsakymą. Anot jos šalininkų, širdelės simbolio tėvynė yra senovinis Graikijos miestas Kirėnė, kuris buvo įsikūręs netoli Viduržemio jūros pakrantės, dabartinės Libijos teritorijoje.
Kirėnė buvo žinoma dėl silfio – dabar jau išnykusio augalo, kuriuo anuomet prekiavo pirkliai. Silfis buvo nepaprastai vertingas, nuo jo priklausė kone visa miesto ekonomika. Kad tokios kalbos ne iš piršto laužtos, rodo ir archeologų rastos monetos, kuriose vaizduojamas silfis ir jo sėklos, atkartojančios širdelės formą.
Silfio paskirtis buvo daugialypė. Jis buvo vartojamas ir kaip gydomasis augalas, ir kaip prieskonis, ir kaip afrodiziakas. O štai romėnai manė, kad silfis apsaugo nuo nėštumo. Ilgainiui augalo sėklos, primenančios širdelės formą, imtos asocijuoti su seksu, o tuomet – ir su meile. Štai taip ir galėjo gimti raudona šv. Valentino dienos širdelė.
„Etaplius“ informacija