Kaip atpažinti ir suvaldyti stiprų nerimą? Vaistininkė dalijasi vertingais patarimais

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad šiandien daugiau nei 300 milijonų žmonių gyvena su įvairiais nerimo sutrikimais, o net 60 milijonų iš jų yra vaikai ir paaugliai. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Jurgitos Jankauskienės, atskirti, kada nerimas yra trumpalaikė ir pagrįsta emocija, o kada jau vertėtų pasikalbėti su sveikatos specialistu – pakankamai sudėtinga. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip sau padėti?

Vaistininkė pabrėžia, jog labai svarbu suprasti, kad nerimas yra visiškai natūrali žmogaus emocinė reakcija į stresinę situaciją, pavojų ar nežinomybę. Nerimą gali sukelti daug skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, egzaminas, darbo pokalbis, viešas kalbėjimas, svarbaus atsakymo laukimas, sveikatos problemos ir daug kitų.

„Tuomet žmogus gali jausti įtampą, baimę, nervingumą, taip pat gali pasireikšti prakaitavimas, drebulys, pagreitėjęs širdies ritmas, negebėjimas nustygti vietoje, nemiga. Tokio pobūdžio nerimas dažniausiai būna trumpalaikis ir praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai. Vis dėlto, jei nerimas tampa nuolatine būsena, yra nepagrįstas ir trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu į tai žvelgti rimčiau ir imtis atitinkamų priemonių“, – sako J. Jankauskienė.

Didelis nerimas gali pakeisti kasdienybę

Vaistininkė įvardija, kad esant nerimo sutrikimui, nerimas gali būti labai stiprus ir bene nevaldomas – jis gali tęstis savaites, mėnesius ar net metus. Simptomai gali būti tiek emociniai, tiek fiziniai, todėl žmogui tampa sunku mokytis, dirbti, palaikyti socialinius ryšius, eiti į viešas erdves, net ilsėtis. Anot vaistininkės, toks nerimas gali apversti įprastą kasdienybę aukštyn kojomis.

„Žmogus gali jausti labai intensyvią baimę, lyg netrukus turėtų įvykti kažkas baisaus. Šios mintys gali tapti įkyrios, jų sunku atsikratyti. Kai kuriems gali pasireikšti ir depersonalizacija – jausmas, tarsi būtume atsiskyrę nuo realybės ar savo kūno. Dar kiti žmonės patiria panikos atakas, pasireiškiančias staigiais nerimo ir baimės epizodais su ryškiais fiziniais pojūčiais.

Labai stiprus nerimas gali sukelti stiprų širdies plakimą, dusulį, galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą, diskomfortą skrandyje, viduriavimą, raumenų įtampą ir drebulį, karščio bangas, šaltkrėtį, gausų prakaitavimą, diskomfortą krūtinės srityje ir daug kitų nemalonių simptomų. Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus visus šiuos simptomus gali jausti skirtingai“, – pažymi „Camelia“ vaistininkė J. Jankauskienė.

Kaip su nerimu susijusi nervų sistema?

Anot vaistininkės, didelis nerimas gali būti susijęs su daug skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, hormonų disbalansu, skydliaukės sutrikimais, lytinių hormonų pokyčiais (menopauze, nėštumu ir pan.), įvairiomis patirtimis ir psichologiniais iššūkiais.

J. Jankauskienė įvardija, kad nusilpusi nervų sistema taip pat atlieka didelį vaidmenį jaučiant stiprų nerimą – jei ji yra išsekusi dėl ilgalaikio streso, pervargimo, miego trūkumo, žmogus gali imti jausti nuolatinę įtampą, negalėjimą atsipalaiduoti net ir būnant ramybės būsenoje, gali atsirasti padidėjęs jautrumas šviesai, triukšmui, kankinti nerimo jausmas be jokios konkrečios priežasties.

„Nervų sistemos stiprinimas susideda iš kelių skirtingų dedamųjų: gyvenimo būdo korekcijų ir papildomos pagalbos. Labai svarbu užtikrinti pakankamą kiekį nepertraukiamo miego, skirti laiko poilsiui, reguliariam fiziniam aktyvumui, streso valdymui, taip pat būtina valgyti subalansuotą maistą, vengti žalingų įpročių, tokių kaip nesaikingas kofeino turinčių produktų, alkoholio, perdirbto cukraus vartojimas, rūkymas.

Negana to, organizmas turėtų gauti pakankamai B grupės vitaminų, ypač B1, B6 ir B12, taip pat magnio, omega-3 riebalų rūgščių. Visos šios medžiagos yra svarbios smegenų veiklai, padeda mažinti nuovargį, raumenų įtampą. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant omega-3 riebiąsias rūgštis, gali sumažėti nerimo simptomai ir dirglumas“, – vardija vaistininkė.

Pasak jos, nerimą patiriantys pacientai neretai domisi ir L-teanino bei ašvagandos maisto papildais, kurie gali padėti atsipalaiduoti, susikaupti ir taip lengviau kovoti su patiriamu stresu. Melatonino maisto papildai taip pat atsiduria pacientų pirkinių krepšeliuose, ypač jei susiduriama su miego problemomis.

Kasdienių įpročių svarba

Vaistininkė J. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad maisto papildai nėra vaistai, taip pat neatstoja tinkamos mitybos bei kasdienio gyvenimo įpročių keitimo. Patiriant didelį nerimą gali būti naudinga praktikuoti gilaus kvėpavimo bei dėmesio sutelkimo pratimus, meditaciją, kai kuriems labai padeda sportas bei susitelkimas į hobius, knygų skaitymas, dienoraščio rašymas ir neigiamų naujienų srauto ribojimas.

„Susiduriant su dideliu nerimu rekomenduočiau nelikti vieniems su savo mintimis ir baimėmis, o kreiptis į artimus žmones, šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistus. Gydytojai padės atpažinti jaučiamus simptomus ir pasiūlys atitinkamą pagalbą. Apie tai pasikalbėjus su mumis, vaistininkais, taip pat galite sulaukti naudingų patarimų ar rekomendacijų dėl kreipimosi į specialistus“, – sako vaistininkė.

Ji priduria, kad remiantis PSO duomenimis, vos daugiau nei 36 proc. asmenų, susiduriančių su nerimo sutrikimais kreipiasi pagalbos. Anot J. Jankauskienės, patiriant sunkumų nereikia jų ignoruoti, nes emocinė sveikata yra lygiai tokia pati svarbi kaip ir fizinė sveikata.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt