Kaimo gyventoja neteko septynių katinų: jų mirtys – mįslingos

Utena

Vilkablauzdės kaimo gyventojai jos prižiūrimų gyvūnų mirtys kelia daugybę klausimų / freepik.com

Lina NarčienėŠaltinis: Utenos diena

377819

Vilkablauzdės (Tauragnų sen.) gyventoja sunerimusi: ji teigė per kone dešimtmetį netekusi septynių savo augintinių. Kaip pasakojo moteris, katinėliai staigiai sunegaluoja, pradeda sunkiai vaikščioti ir galiausiai nugaišta. Vieną savo augintinį ji rado negyvą netoli namų. Kodėl taip nutinka jos mylimiems katinams, Odeta Adomaitytė-Govėdienė pasakyti negali. Moteris tik spėlioja: gal gyvūnėliai kažkam nepatinka, gal kažkas su nuodais kėsinasi į jų gyvybes, o galbūt peles nuodydami žmonės nepagalvoja, jog gali pakenkti kaimynų augintiniams.

Ieškodama dingusios katytės rado negyvą kitą augintinį

Moteriai negera širdyje: ji augina katytę, kurią išleidžia į lauką ir su nerimu laukia sugrįžtant. Kai rado kitą savo pūkuotą augintinį negyvą, o katytė negrįžo namo, kaimo gyventoja ne juokais išsigando ir socialinėje erdvėje kreipėsi į kitus Vilkablauzdės gyventojus pranešdama apie savo nerimą. Tiesa, jau netrukus moteris pasidalijo džiugia žinia: jos katytė sugrįžo namo gyva ir sveika.

„Aš negaliu kaltinti žmonių ir sakyti, kad katinus kažkas nuodija. Aš sakau tik faktą – mūsų kaime ilgai negyvena katinėliai. Ateina koks katinukas – prisijaukinu, o po kurio laiko tai ūkiniame pastate, tai kokioje kitoje vietoje randu negyvą“, – konstatavo moteris ir pridūrė, kad augintiniu jos šeima rūpinosi jau kurį laiką. „Aš ketvirtadienį (liepos 24 d. – aut. past.) pastebėjau, kad jam kažkas negerai. Pasakiau ir vyrui. Gyvūnas man atrodė įtartinas, lyg ir šlubavo šiek tiek. Būdavo, ateina, paėda ir išeina. Mūsų prijaukintas gyvunėlis visuomet atsišaukdavo pašauktas. Manau, kad jis, dar mažas būdamas, kažkieno buvo išmestas, tad mes juo rūpinomės. Jis maisto gaudavo ir iš kaimynų. Tačiau ketvirtadienis jam buvo lemtingas: sunegalavęs katinas susirgo ir nugaišo. Jį atsitiktinai radau ieškodama savo katytės“, – „Utenos dienai“ pasakojo moteris.

Praėjusį rudenį O. Adomaitytei-Govėdienei atvežė du katinus iš Trakų rajono: minėtąją katytę ir katiną, kuris praėjusių metų žiemos pradžioje staiga sunegalavo ir, veikiausiai, nugaišo, nes sunegalavęs išėjo iš namų ir daugiau nebegrįžo atgal.

„Dabar man liko tik katytė. Labai ją saugau. Jei nesiprašytų į lauką, tikriausiai net neleisčiau. Tačiau gyvūnas įpratęs išeiti peliauti. Ji neretai dieną miega, o naktimis išeina į medžioklę“, – sakė Vilkablauzdės kaimo gyventoja ir pridūrė, kad naminis gyvunėlis kartais ir naktimis sugrįžta pas šeimininkus, kurie, išgirdę miaukimą ar menką krebžtelėjimą už durų, jį įleidžia.

Pašnekovė įsitikinusi, kad jos mylimiausia augintinė itin atsargi – tai ją galbūt gali apsaugoti nuo nelaimės.

Odeta Adomaitytė-Govėdienė apsidžiaugė, kad jos neseniai dingusi katytė atsirado

Kaimynai nieko nežino

Moteris sakė, kad ji neįtaria nė vieno kaimyno, kuris galėtų pasikėsinti į jos auginamų gyvūnų gyvybę. „Čia gyvenu daugiau kaip 10 metų. Niekam nieko bloga nepadariau, su niekuo nesame susipykę. Nors ne visus pažįstame, negalime apie nieką kažko blogo pasakyti“, – dėstė kaimo gyventoja.

„Neįsivaizduoju, kam katinai užkliūva, bet sava mirtimi jie tikrai nemiršta. Kaimo šunys juos tik aploja ir nuveja, tad kačių mirčių su jais tikrai nesieju, – savo nuomonę išsakė ji. – Na, nebent žmonės neatsakingai nuodija graužikus, kurių kaime labai daug, ir nepagalvoja apie galimas pasekmes keturkojams.“

Moteris atmetė ir versiją, kad katinus gali pagauti lapės, kurios dažnai užklysta į Vilkablauzdės gyventojų kiemus, nes ji randa negyvus augintinius, o lapės juos nusineštų arba apgraužtų.

Kad naminiai katinai namo gali negrįžti ir ilgesnį laiką, O. Adomaitytė-Govėdienė žino, tačiau kai jos augintinė prapuolė ir nepasirodė daugiau nei parą, moteris išties sunerimo. „Ieškodama, šaukdama ją apėjau visus kaimynų patvorius, kaimą. Sakau – viskas, ir jos nebebus. Laimei, vėliau išgirdau prie durų miaukimą. Širdis daužėsi iš džiaugsmo“, – pasakojo ji.

Kiti mūsų kalbinti Vilkablauzdės gyventojai apie tai, kad kaime gaišta katinai, nieko negirdėjo. Vieni naminius keturkojus augina patys nebe pirmus metus, tačiau kad dingtų katinai, nė vienas iš kalbintų gyventojų nėra girdėjęs. Jauni kaimo gyventojai pasakojo, kad į jų kiemą ateina net trys katinai, kuriuos jie pašeria, paglosto. Gyvūnų draugija jiems visiškai netrukdo.

Vienas vyriškis irgi laiko katę, ši jo namuose gyvena jau kone 20 metų. „Būna, kad negrįžta ir kelias paras. Bet paskui ateina. Viskas gerai su tais katinais“, – trumpai pakomentavo kaimo gyventojas.

Veterinarijos gydytoja: „Mes visi turime prisiimti atsakomybę“

Veterinarijos gydytojai savo darbo praktikoje dažnai susiduria su tokiais atvejais, kai žmonės atveža savo augintinius ir prašo suteikti pagalbą jiems apsinuodijus. Tačiau neretai tokiais atvejais vet. gydytojai būna bejėgiai, ir šeimininkams tenka su gyvūnu atsisveikinti tiesiog veterinarijos klinikoje.

Veterinarijos gydytoja Snieguolė Putnienė teigė, kad naminiai gyvūnai dažniausiai apsinuodija antifrizu, trąšomis, žiurkių nuodais, rečiau – toksiškais augalais / S. Putnienės asm. archyvas

Kaip teigė Utenoje veikiančios veterinarijos klinikos „Sniffavet“ vadovė vet. gydytoja Snieguolė Putnienė, jos darbo praktikoje pasitaiko atvejų, kai augintinis stipriai sunegaluoja išgėręs automobilių variklių aušinimo skysčio (antifrizo) arba suėdęs trąšų, skirtų augalams. „Antifrizas yra labai saldus, o trąšos gyvūnams labai įdomiai atrodo, todėl jie pasmalsauja ir paragauja. Taip pat patraukliai jiems atrodo ir žiurknuodžių paketėliai, kurie teoriškai, manau, yra skanūs ir kačiukams, ir šuniukams. Tokiais atvejais prognozės būna labai prastos“, – komentavo vet. gydytoja, pridūrusi, kad neretai gyvūnai paragauja ir toksiškų žolių bei gėlių.

Katės gali apsinuodyti ir namuose augančiais augalais juos nuolat ragaudamos, taip pat naminiams gyvūnams yra pavojingos ir darželiuose žydinčios lelijos. Tačiau tokiu būdu į organizmą patenkančių toksiškų medžiagų kiekis būna nedidelis.

„Gyvūnų apsinuodijimas toksiškomis medžiagomis nėra dažnas, tačiau pasitaiko, ypač vasarą. Apmaudu, kad tokių gyvūnų nebegalime išgelbėti: kol šeimininkai juos atveža, jau nebeturime galimybių jiems padėti. Pasitaiko, kad augintinis nugaišta ir klinikoje“, – sakė ji.

Paklausta, kokie pagrindiniai apsinuodijimo simptomai, S. Putnienė vardijo, kad gyvūnėliai dažnai tampa apatiški, nenori ėsti, gleivinės tampa baltos, kartais tenka perpilti kraują. „Smagu, kai šeimininkas atveža laiku. Dažnai būna, kad šuniukai prisiėda žiurknuodžių. Jei jie per pusvalandį atvežami į kliniką, skiriamas specialus preparatas, kuris sukelia vėmimą, ir žiurkių nuodai išvemiami. Pats efektyviausias laikas – pirmas pusvalandis“, – paaiškino vet. gydytoja.

Pasak jos, jeigu pelės ir žiurkės yra prisiėdusios nuodų, katei, suėdusiai nunuodytą graužiką, apsinuodyti pačiai tiesiog neįmanoma. „Apsinuodijama tik tada, kai gyvūnas tiesiogiai suėda žiurknuodžius, o ne tada, kai jų prisiragauja graužikai“, – pabrėžė pašnekovė ir žmonėms patarė būti atsakingiems: jei aplink yra laisvai vaikštančių kačių ar šunų, graužikams skirtus paketėlius ar grūdelius reikia dėti itin atsakingai. Net ir įdėjus į dėžutes gyvūnai puikiai gali nuodus iš jų išsitraukti ir suėsti.

Vet. gydytoja patarė žmonėms peles ir žiurkes gaudyti specialiai tam skirtais spąsteliais ar klijais. Tai kur kas saugesnės priemonės nei nuodai.

„Mes visi turime prisiimti atsakomybę. Taip pat atsakingai į augintinius turi žiūrėti ir jų šeimininkai, juos išleisdami į lauką“, – akcentavo vet. klinikos vadovė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt