Kaimas kovos: fermas siūlo kelti į Naisius

Šiauliai

Autorės nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

71414

Jau rašėme, kad pirmadienio vakarą Žvirblonių kultūros namų salėje susirinko apie 130 šios kaimo bendruomenės gyventojų ir bendrovėje dirbančių, rajono savivaldybės vadovai, Rozalimo seniūnas Vytautas Kanišauskas, Seimo narys Antanas Matulas, Žvirblonių žemės ūkio bendrovės vadovė Violeta Kraujutienė ir būsimo projekto atstovai. Žemės ūkio bendrovei nusprendus atlikti pienininkystės ūkio plėtrą – modernizuoti senuosius tvartus ir statyti naujus, taip pat įrengti 3 naujus srutų rezervuarus, kaimas sukilo.

Nors parengus modernizavimo projektą šis buvo pristatytas kaimo gyventojams, iniciatyvūs bendruomenės nariai rado ne vieną galimai nuslėptą faktą apie taršą, kvapus ir atstumus nuo fermų iki gyvenvietės. Susirinkime gyventojai pasirašė po skundu, kuriuo nesutinka su būsima pienininkystės komplekso plėtra. Galiausiai fermas pasiūlyta kelti į Ramūno Karbauskio oazę – Naisius, Žvirblonių žemės ūkio bendrovė, kaip dar ne viena šalyje, priklauso šio politiko verslui.

„Mūsų bendrovė yra didžiausias darbdavys Žvirblonių kaime bei visoje seniūnijoje, o gyvulininkystė yra viena iš pagrindinių veiklos sričių, iš kurios gaunama daugiau kaip 40 procentų visų bendrovės pardavimo pajamų. Pastovios gyvulininkystės veiklos pajamos garantuoja savalaikį atlyginimų išmokėjimą ir kitus atsiskaitymus“,- sakė bendrovės vadovė V. Kraujutienė, informavusi, kad bendrovėje dirba 102 asmenys, darbymečiu – iki 115-os. Bendrovė per metus sumoka daugiau nei milijoną eurų įvairių mokesčių, prisidedama prie rajono biudžeto. Siekdama išlikti konkurencingu pieno ūkiu, Žvirblonių žemės ūkio bendrovė yra priėmusi sprendimą dėl pienininkystės komplekso plėtros, planuojant laikyti 1498 melžiamų karvių, o skystas mėšlas planuojamas laikyti 4 (3 naujais pastatytuose ir 1 modernizuotame) skysto mėšlo rezervuaruose. Bendruomenės atstovai teigia, kad iš viso bendrovėje gali būti laikoma 2764 gyvuliai (skaičiuojant „visas galvas“ – veršelius, užtrūkusias karves).

Žvirblonių bendruomenės pirmininkė Daiva Turianica sakė, kad neeilinis bendruomenės susirinkimas inicijuotas dėl to, kad kiekvienas galėtų išsakyti savo nuomonę apie būsimas fermas. Išsakyta kritika dėl projekto – jis padarytas kone paslapčiomis, nesitariant su vietos gyventojais, o įsigilinus į dėl būsimų statybų bendrovės padarytą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą kyla daugybė klausimų. Bendruomenės aktyvistai, skundą pateikę Aplinkos apsaugos agentūrai, rajono savivaldybei, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentui, Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui ir Seimo nariams Vitalijui Gailiui ir Antanui Matului rašo: „rengėjai savo ataskaitoje klaidingai nurodo arba išvis nepateikia atstumų iki planuojamos ūkinės veiklos“. Pasirodo, sostinėje įsikūrusi įmonė, rengusi šią ataskaitą, „pamiršo“, kad Žvirbloniuose veikia parduotuvė ir vaikų darželis. Šis nuo planuojamų statyti fermų yra nutolęs apie 760 metrų, o ataskaitoje pateikta, kad visuomeniniai pastatai nuo busimų statinių nutolę daugiau nei 5 km. Ataskaitoje nepaminėta ir vaikų žaidimų aikštelė, parkas, tvenkinys, prie kurio vasarą „verda“ ne tik mažųjų žvirbloniečių gyvenimas. „Tvenkinys nuo planuojamų statyti fermų yra nutolęs apie 350 m. Norime pabrėžti, kad šis yra priskiriamas tiems, kurie yra maitinami iš nedidelio tinklo uždarų melioracijos sistemų. Naujo pienininkystės komplekso plėtra turės įtakos šio tvenkinio būklei“,- rašoma skunde. Kaimo gyventojai susirūpinę ir savo daržais, mat šie, po fermų plėtros, bus prie pat, kai kuriuos skirs tik 20 metrų!

Ne tik dėl atstumų, bet ir dėl galimos taršos gyventojai turi pastabų. Ataskaitoje pateikta oro tarša tik esant vyraujantiems vėjams, neįvertintas lėtinis taršos poveikis gyventojų sveikatai , taip ir neaišku, kiek amoniako teks „sukvėpuoti“ Žvirblonių gyventojams. Taip pat nėra atlikta teršalų įtaka dirvožemio ir gruntinio vandens užterštumui. Susirūpinta, kad prie pat fermų yra ne tik minėtas tvenkinys, bet ir vienas iš Ramytės intakų (už 330 metrų). Renovavus fermas ir pasistačius srutų rezervuarus, srutas teks ir laistyti. Aplink Žvirblonius – šios bendrovės žemės, gyventojai baiminasi, kad viską užliejus mėšlu, į jų šulinius pateks visi teršalai. Bendruomenei pasitikėjimo nekelia ir šiai ataskaitai rengti nusamdyta firma, pagal viešus duomenis, turėjusi 5 bylas. Sakyta, kad bendruomenė neturi jokių galimybių patikrinti, ar įmonė, skaičiuodama taršą ir kitus rodiklius, į programas vedė tikrus duomenis, kurie negalėtų daryti įtakos rezultatams. Susirūpinta ir dėl to, kad ataskaitoje nenumatyta, kaip bendrovė tvarkytųsi krizinėmis situacijomis: kai padaugės kritulių, kai bus nutrauktos žemės nuomos sutartys ir nebeliks ploto srutoms lieti. „Nuo srutų už kelių metų gal čia visai niekas neaugs, bus dykynė“,- sakė viena gyventoja, kai kalba pasisuko apie laukų tręšimą, mat gyventojams nepaaiškinta, kaip bus vykdoma tręšimo kontrolė, o juk per mėnesį planuojama išlieti beveik 7 tūkst. kubų skysto mėšlo.

„Savo grožiu ir tvarka kaimas garsus ne tik rajone. Įgyvendinus pienininkystės komplekso plėtrą žmonės nenorės gyventi sveikatai pavojingoje aplinkoje, nenorės uostyti baisaus dvoko, todėl išvažiuos gyventi kitur. Jau ir taip retėja Lietuvos kaimai, ypač mažai jaunimo. Ir dabar esant mažesniam gyvulių kiekiui, jaučiamas kvapas, sąmoningai paskleidžiamas vakare, kai smarvę kontroliuojančios įstaigos nebedirba, kad negalima būtų pasiskųsti. Kaime esančių kelių būklė ir taip prasta. Technika, važiuojanti laistyti srutų dar labiau ją gadins. Komplekso plėtra gražiausią Lietuvos kaimą pavers „srutų duobe“, nuvertės kaimo gyventojų turtas, nebeturės prasmės ilgus metus puoselėta aplinka“,- sakė viena iš skundo iniciatorių, kaimo seniūnaitė Vida Arabadžienė. Pabrėžiama, kad bendruomenė sutinka, kad seną ūkį reikia modernizuoti, tačiau nepritaria jo plėtrai. Dabar bendrovė laiko apie 800 karvių. Priminta ir tai, kad prieš daug ką būtų galima „užsimerkti“, jei atnaujinimas atneštų naujas darbo vietas, tačiau šių greičiausiai net sumažės! Mat įdiegus naujas technologijas, žmonių darbo nebereikia. Šiuo metu fermų komplekse dirba 49 žmonės, o projekte rašoma, kad po modernizacijos darbo vietų bus 30...

Abi puses išklausęs A. Matulas sakė, kad ne pirmąkart jam tenka padėti spręsti tokias situacijas, o ir pats žino, ką reiškia kęsti nuolatinę smarvę. Gimtame jo mieste, Pasvalio centre įsikūrusi įmonė taip pat paskandino miestą „kvapuose“ ir arčiau gyvenantys tiesiog išsikėlė, prie namų palikdami lentelės „parduodama“. Seimo narys pritarė gyventojams, kad ne visada žemės ūkio bendrovės laikosi tvarkų, juk srutomis palaistytas žemes reikia užarti per 24 valandas, o ir pažeidus tą, taikomos juokingai mažos baudos. Be to, laistomos ir pievos, kurių neužarsi, o smarvė lieka ne vieną dieną. Telieka melsti palankaus vėjo... Emocingai kalbėjęs ir gyventojus palaikęs A. Matulas paminėjo ir ne vieną galimą situacijos sprendimo būdą, jei geruoju susitarti nepavyktų – mitingai, kelio blokavimai, o gal ir galimybė nutraukti žemės nuomos sutartis? Juk bendrovė, dirbanti kelis tūkstančius hektarų, nuosavos žemės tiek neturi, o pagal srutų kiekius, kuriuos teks išlaistyti, privalo. „Prieš du metus buvo pateiktas apsauginių zonų mažinimo projektas. Matau, kokios problemos kankina gyventojus, todėl pavasario sesijoje pateiksiu projektą, kad tokie objektai būtų statomi kuo toliau nuo gyvenviečių“,- žadėjo A. Matulas, kreipęsis į Žvirblonių žemės ūkio atstovų sąžinę – „kam smarvė, o kam pinigai...“ Ne kartą politiko aštrius pasisakymus lydėjo plojimai. Seimo narys, fotografavęs ir filmavęs susirinkimą, sakė parodys situaciją ir kolegai Seime R. Karbauskiui.

3 valandas trukusiame susirinkime ryškėjo kaimo gyventojų ir bendrovės nesusikalbėjimas iš anksčiau – nors daugiausia keliais važiuoja šios bendrovės technika, neprisideda prie kelių taisymo, iš daugiau nei šimto darbuotojų, tik kelios dešimtys yra vietiniai kaimo gyventojai. Į susirinkim atėję jaunesni žvirbloniečiai sakė, kad tą pačią dieną, kai projektas bus patvirtintas, kraustysis iš kaimo, be to klausė ir bendrovės vadovės – ar jos anūkai norės atvažiuoti vasarą pas močiutę, kai kaimas bus „prasmirdęs“?.. „Projektą būtina koreguoti, ieškoti išeičių“,- sakė ir Rozalimo seniūnas, ir rajono vadovai, daugiau palaikę gyventojų pusę. O A. Matului taip ir liko neaišku, kodėl, turint tiek daug žemės, reikia primygtinai šlietis prie kaimo...

Kol kas Žvirblonių bendruomenė, balsų dauguma nusprendusi, kad teiks skundą, lauks, kaip situacija spręsis toliau, bet pasiduoti neketina.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt