PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Vasario 22 d. 13:25

Kai kuriose Vilniaus senamiesčio gatvėse triukšmo lygis 16 decibelų viršija normas

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


73124

Kai kuriose Vilniaus senamiesčio gatvėse triukšmo lygis normas viršija 16 decibelų (dB) ir penktadienio naktimis siekia 61-71 dB, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento atliktas tyrimas.

Anot praeitų metų lapkritį Vilniaus ir jo Senamiesčio gatvėse atlikto tyrimo, toks normų viršijimas prilygsta nesibaigiančiam sunkvežimių judėjimui šalia atvertų langų. Tuo metu sekmadienio naktimis nuo 4 iki 5 valandos, kai barai ir klubai uždaryti, triukšmas žemesnis ir siekia 43-51 dB.

Kaip žurnalistams sakė NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, pernai departamentas gavo 138 skundus dėl triukšmo, 22 jų buvo iš Senamiesčio gyventojų.

„Triukšmas dažniausiai kyla dėl muzikos leidimo baruose. (Nors - ELTA) patalpos ir pastatai turi būti apsaugoti nuo triukšmo skleidimo į aplinką, matome, kad įsikuria nauja įstaiga, investuoja į interjerą, o kai prasideda skundai, reikia interjerą griauti ir diegti naujas, triukšmą mažinančias priemones, izoliuoti sienas ar grindis“, - sakė A. Razmienė.

Kita problema, anot A. Razmienės, yra lankytojų triukšmas barų prieigose.

„Dauguma savininkų sako, kad tai policijos reikalas. Mes galvojame, kad vis dėlto barų savininkai turėtų atsakyti už jų lankytojų buvimą barų prieigose, ypač, jei šie išeina parūkyti. Jei jie netinkamai elgiasi - turėtų būti sudrausminti ir prireikus reikia iškviesti policiją“, - kalbėjo NVSC atstovė.

Tuo metu trečia problema, pasak jos, kyla dėl automobilių keliamo triukšmo, kurios barai neišspręs.

„Naktį gatvės atrodo kaip autostrada, tam reikalingi specialūs savivaldybės planai, galvojame svarstyti keletą pasiūlymų nuo radikaliausių iki švelniausių. Radikaliausias - visai uždrausti įvažiuoti į Senamiestį arba padaryti kelių blokavimo įtaisus, kur gyventojai galėtų atsirakinti ir įvažiuoti“, - sakė A. Razmienė.

Jos teigimu, Senamiestyje taksi automobiliai turi būti varomi elektra - taip, kaip tai daroma užsienio šalių didmiesčiuose.

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sakė, jog tam, kad gautų licenciją, barai laikosi griežtų taisyklių, o piktybiškus - bandoma sudrausminti.

„Kartais atrodo, kad barai veikia kaip nori ir daro ką nori, bet turime griežtas taisykles, apribojimus. Kiekvienas baras, kad gautų licenciją, turi įvykdyti daug taisyklių. Jei gyvenamajame name yra baras, reikia gyventojų sutikimo. Jie sutinka, o paskui skundžiasi.

Mes (taisyklių - ELTA) laikomės, kiek galime, ir norime jų laikytis. Niekas nesišvaisto pinigais ir šiaip sau nedaro. Yra geroji praktika investuoti pinigus į apsaugą, kuri ramina žmones. Kažkada darėme komercinį patruliavimą - mokėjome pinigus (policininkams - ELTA), kad jie patruliuotų gatvėmis. Tuo metu ryškiai sumažėjo nusiskundimų, bet po to policija padidino kainas ir mes to atsisakėme“, - sakė R. Pranka.

Pasak jo, tyrimas nerodo, kad per didelis triukšmas yra vien barų problema, nes Senamiesčio gatvėse gali vykti privatūs įmonių vakarėliai ir panašiai.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas sakė, kad situacijos nereikia „radikalizuoti“, nes naktinė ekonomika kasmet sukuria didelę apyvartą.

„Neseniai buvo atlikta studija, kuri parodė, kad kasmet Vilniaus naktinė ekonomika generuoja maždaug 660 mln. eurų apyvartą. 20 tūkst. žmonių dirba, leidžia tuos pinigus, ir ta naktinė ekonomika auga. Vertinti vienareikšmiškai ir kažkaip radikalizuoti (situacijos - ELTA) nereikėtų. Viena ar kelios vietos sukelia daug pykčio, mes tą puikiai suprantame, dėl tokių vietų reikia sprendimų, ne vien diskusijų. Savivaldybė tą daro, yra ir prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas. Galbūt reikia iš pradžių išnaudoti visas kitas priemones, prieš pradedant kažką drausti“, - sakė G. Leperskas.

Praeitų metų vasarą Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad nuo per didelio triukšmo sostinėje kenčia daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų.

2018 metų gegužę Vilniaus miesto savivaldybė pristatė Darnaus judumo planą iki 2030 metų, kurio tikslas - skirti didesnį dėmesį triukšmo ir taršos rodiklių gerėjimui, saugumo aspektams ir galimybei mieste rinktis ne vieną keliavimo būdą.

ELTA