Kai kurios profesijos žiniasklaidoje gerokai dažniau priskiriamos vienai lyčiai

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

262602

Vadovaujančios pareigos Lietuvos žiniasklaidoje dažniau priskiriamos vyrams, o aprašant profesijas vis dar egzistuoja pasiskirstymas tarp vyriškų ir moteriškų, rodo penktadienį paskelbtas Žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ atliktas tyrimas.

Pasak ekspertų, dažnas tik vienos lyties žodžių profesijoms apibūdinti vartojimas skatina stereotipus apie profesijų vyriškumą ar moteriškumą, nuo ko nukenčia tiek atlyginimai, tiek paslaugų kokybė.

Atlikdami šį tyrimą „Mediaskopas“ išnagrinėjo 750 įvairių šaltinių nuo pernai sausio 1 iki šių metų kovo 22 dienos. Analizės metu nagrinėti raktažodžiai, labiausiai susiję su profesine atskirtimi pagal lytį.

„Inžinieriai“ ir „kosmetologės“

Analizė parodė, kad iš 412,4 tūkst. kartų, kai buvo kalbama apie vadovus, daugiau kaip du trečdalius paminėjimų sudarė vyriškoji giminė, o moteriška – trečdalį.

Kalbant apie prezidentus vyriška forma dominavo apie 93 proc. iš 236 tūkstančių kartų, kai buvo įvardyta. Direktoriaus pareigybė du trečdalius paminėjimų iš 192,4 tūkst. taip pat buvo vyriškoje formoje. Mero pareigos moteriška forma buvo įvardintos tik 5 proc. iš 92 tūkst. paminėjimų.

„Tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine. Tai rodo, kad šiose profesijose absoliučiai dominuoja vyrai“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.

Tarp profesijų dažniausiai minimi mokytojai – 57,2 tūkst. kartų, iš kurių apie trečdalį sudarė vyriška forma. Tuo tarpu minint inžinierių profesiją tik 6 proc. iš beveik 12 tūkst. paminėjimų atspindėjo moterišką lytį.

Vadybininkai minėti 8,5 tūkst. kartų, iš kurių apie trečdalis moteriška forma. Kalbant apie chirurgus iš 5,2 tūkst. paminėjimų moteriškos lyties sudaro 8 procentus.

Pasak jos, pavieniai atvejai, kai minima, pavyzdžiui, elektrikė, straipsnio herojės buvo pasakojami kaip juokas, jog taip save vadino pasirinkusi energetikos studijas.

Tarp moteriškų profesijų žiniasklaidoje dominuoja kambarių tvarkytoja/kambarinė, manikiūrininkė, auklė, valytoja, mokytoja, slaugė/slaugytoja, kosmetologė.

„Jeigu vadinamą moterišką specialybę pasirenka vyrai, pavyzdžiui – kosmetologai, manikiūrininkai, kirpėjai – jie žiniasklaidoje pristatomi kaip išskirtiniai, ypatingesni, dažnai ir kaip dirbantys su garsenybėmis“, – teigė duomenų sprendimų ir analizės vadovė.

Pasak „Mediaskopo“, žiniasklaidoje atsispindi ir viešojoje erdvėje matomos tendencijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje paplitęs kvietimas moterims mokytis programavimo išaugino ir tokių paminėjimų Lietuvos žiniasklaidoje kiekį: iš 2,3 tūkst. kartų, kai minėti programuotojai 61 proc. paminėjimų buvo vyriška gimine ir 39 proc. – moteriška gimine.

Didina skurdo lygį, neužtikrina dėmesio sąlygoms

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertės Vilmos Gabrieliūtės, ryškus profesinis atskyrimas pagal lytis neleidžia lygiaverčiai pasiskirstyti ištekliams, didina moterų skurdo lygį, nes moterų dominuojamuose sektoriuose atlyginimai – mažesni.

„Kiek vaikinų patiria pajuokas, kai pasirenka baleto šokėjo ar slaugytojo profesiją, kiek merginų, pasirinkusių chirurgės kelią, susiduria su komentarais „čia ne tavo vieta“, – teigė V. Gabrieliūtė. – Tuo tarpu vyrų dominuojamose veiklos srityse nepakankamai dėmesio skiriama jų sveikatai ir geroms darbo sąlygoms“.

V. Gabrieliūtė pastebi, kad, kaip rodo žiniasklaidos analizė, net kalboje yra įtvirtintos labai aiškiai vyriškos ir moteriškos profesijų sritys. Vaikai retai turi galimybę profesijų pažinimui skirtuose plakatuose pamatyti inžinierę, pilotę, slaugą, baleto šokėją.

Kalba atspindi visuomenėje nusistovėjusias normas ir formuoja žmonių požiūrį į tai, kas yra priimtina, todėl, pasak V. Gabrieliūtės, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios lyties daiktavardžiai naudojami, kai kalbama apie profesijas ir pareigas.

„Štai ką tik įvykusių rinkimų metu retai girdėjome, kad vyksta ne tik merų, bet ir merių rinkimai. Tokia praktika nėra įtrauki, nes pateikia visuomenę kaip vienalytę, paslepia moterų istorijas ir patirtis“, – pastebi V. Gabrieliūtė.

Kadangi tekstai, garso ir vaizdo pranešimai turi didžiulę įtaką, lygių galimybių integravimo ekspertė pataria juos rengiant vadovautis lyčiai įtraukia strategija, kai tekste naudojamos abiejų lyčių galūnės arba rašomi tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės žodžiai. Tai leidžia tekstą suvokti atskleidžiant abiejų lyčių patirtis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt