Kai gyvenimo tikslas buvo lietuvybė, kai simboliai reiškė kovą ir nesusitaikymą

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

146356

Rugsėjo 17 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje atidaryta unikali paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“.

Ekspoziciją, kurtą per pastaruosius keturis dešimtmečius, pristatė  išeivijos simbolių kūrėjas bei organizatorius, Bostono kompanijos „Baltic Associates“ vadovas Gintaras Karosas. Jis ir jo bendraminčiai per leidinius, vaizdinę produkciją, per visos Amerikos tautinius festivalius kilnojamomis parodomis bandė pasiekti jau nutautėjusius išeivius, grąžinti jiems lietuvišką dvasią ir kartu pasakoti apie Lietuvą, jos vargus okupacijoje. Ši Lietuvos valstybingumą menanti simbolika jau 1988 m. pasiekė mūsų laisvėjantį kraštą, buvo naudojama daugiatūkstantiniuose mitinguose, tapo mūsų kasdienybės dalimi. Tarp jų yra ir simbolių, labai prigijusių šiandieninėje Lietuvoje: jie naudojami „Lietuvos geležinkelių“, milijoniniu tiražu platinami Lietuvos pašto, mielai naudojami ir garsių lenktynininkų, ir eilinių vairuotojų.

G. Karosas puikia lietuvių kalba, kaip lietuvybė tapo jo gyvenimo tikslu, kokia buvo tautinių simbolių kūrimo pradžia ir kaip jam sekėsi skleisti lietuvišką dvasią. Jis kalbėjo: „Mano karta vaikystėje jau nematė Lietuvos. Mes gimėme perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje ar jau Amerikoje, kur persikėlė tėvai jau praradę viltį grįžti į savo namus, į savo darbovietes, į savo gimtus sodžius. Mums Lietuva turėjo būti tik gražus sapnas iš gimdytojų pasakojimų. Galbūt tomis svajonėmis besiremdami, mes išaugome nesusitaikę su neteisybe. Matydami aplinkui jau demokratinę bendruomenę, mes šaukte šaukėme, kad tai negali būti. Neturint nieko kito, tėvų Tėvynės dalimi buvo daina, šokis, rašytas žodis. Lietuviška skautija, šokių būreliai, jaunimo organizacijos vienijo tūkstančius mūsų. O dar labiau mus vienijo simboliai – Vytis, Gedimino stulpai, Geležinis vilkas, nemirtingi kunigaikščių vardai. Tai buvo mūsų dievybės, mūsų stabai, nes jie mums buvo reikalingi.<…> Mes žinojome, kad okupuotoje Lietuvoje tie simboliai buvo uždrausti ir taip apsidžiaugėme, kai laisvėjančiame krašte staiga prireikė mūsų produkcijos. Prasidėjo nuo „Žalgirio“ ir „Gimtojo krašto“ lipdžių, o paskui į Lietuvą plūstelėjo jau tūkstančiai mūsų vėliavų, vėliavėlių, šūkių. Iš pradžių reikėjo didelių manevrų, kad įveiktum sovietinės muitinės žabangas, o paskui drąsėjome su pačia tauta – savo šūkiuose jau reikalavome Laisvės, Nepriklausomybės, svetimų tankų išvedimo. Tai buvo didelis darbas, kuriame neskaičiavome nei laiko, nei pinigų.“

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta džiaugėsi galimybe susipažinti su G. Karosu, apie kurio veiklą jau daug žinojo, ir dėkojo, kad drauge su Amerikos lietuviais patriotine veikla stengėsi grąžinti išeivijos lietuviams tautinę dvasią, skleidė žinią apie Lietuvą, jos vargus okupacijoje, kūrė, siuntė lietuvišką simboliką ir žadino mums laisvės siekį. Meras pakvietė G. Karosą dar kartą apsilankyti Varėnoje ir plačiau susipažinti su mūsų kraštu, dzūkiškais kaimeliais, šimtmečius menančia Perloja, Merkine. Rajono vadovas ir parodos autorius apsikeitė prisiminimo dovanomis.

Paroda įdomi tuo, kad Lietuvos žmonės gali sužinoti, kas iš tikrųjų kūrė tokį populiarų krašte modernų „Vytį“, ant marškinėlių, suvenyrų spausdinamą Geležinį vilką, iš kur atkeliavo lipdukai „Žalgiris“ ar Persitvarkymo Sąjūdį remiantys plakatai.

Ekspozicija pirmą kartą buvo pristatyta visuomenei Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose šių metų kovo 11-ąją. Šiandien ją galima pamatyti jau Varėnoje.

Paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ veiks tik tris dienas, iki rugsėjo 20 d. Kviečiame apsilankyti!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt