Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.LT
Prasidėjo mokyklos suole
Pasaulyje ant savanorystės pagrindo laikosi išties daug – renginiai, festivaliai, pagalbos linijos, socialinė atskirtis, gamtos apsauga, gyvūnų gerovė ir daugybė kitų sričių. Savanoriai pirmieji stojo į kovą ir su kelis metus pasaulį kausčiusia pandemija. Dar didesnės savanorių pagalbos prireikė išgirdus karo Ukrainoje sirenas. Jiems teko darbuotis paramos punktuose, registracijos centruose, dalis net vyko link karštojo taško.
Pati G. Brazlauskaitė svarbią savo gyvenime veiklą savanorystę, kaip ir daugelis, pasirinko dar mokyklos suole.
„Ištakos, manau, siekia mokyklos laikus, kada tu buvai ne tik pamokose, bet kažką veikdavai ir pertraukų metu. Turėjome radijo laidą, moksleivių sąjungą. Ta energija, kurią tu gaudavai po pamokų, parodė, kad šis procesas duoda labai daug grįžtamojo ryšio. Tad natūralu, kad tai tęsėsi ir universitete – prezidentavimas fakultete, kitos veiklos, daugiau nei paskaitos“, - prisimena pašnekovė.
Savanorystės principas Giedrę pasivijo ir darbe. Jauna moteris ėmė darbuotis mokykloje, jai teko neformalusis ugdymas, kuris dažniausiai taip pat paremtas savanoryste, moksleivių popamokine veikla.
Išsipildė svajonė suvaldyti didelį savanorių būrį
Ne vieną kartą pasimatavusi savanorystę, G. Brazlauskaitė pasvajodavo apie didesnį renginį, kuriame reikėtų koordinuoti savanorius. Svajonėms lemta pildytis, todėl vieną dieną moteris sulaukė pasiūlymo koordinuoti „Tafisa“ žaidynių savanorius.
„Savanorių iš viso regiono buvo virš 1000. Turėjome didelę komandą, padėjome organizatoriams visose srityse. Būtent nuo šios šventės ir liko toks antspaudas – Giedre, duok savanorių“, - koordinatorės veiklos pradžią prisimena veikli moteris.
Pandemija ir karas priminė savanorystės idėją suaugusiems
Pastaruoju metu, pasak G. Brazlauskaitės, savanoriška veikla labiau buvo populiari tarp moksleivių. Taip nutiko dar ir todėl, kad moksleiviai privalomai turi surinkti tam tikrą skaičių savanorystės valandų. Tačiau pandemija ir karas vėl sugrąžino savanorystę vyresniems žmonėms.
„Kovidas, karas parodė, kad savanoriška veikla yra ne tik vaikams, jaunimui. Privalomos savanorystės valandos mokykloje šiek tiek buvo iškreipusios procesą, bet būtent pandemjos, karo metu mes pamatėme suaugusių žmonių susitelkimą. Ypač karo metu visi susitelkė, rūšiavo paramą, vežė ją, priėmė ukrainiečius. Savo srities profesionalai, dirbantys žmonės savo laisvą laiką skyrė padėti suvaldyti situacijas. Kooperacija siekiant geresnio tikslo ir yra savanorystės esmė“, - pasakoja Giedrė Brazlauskaitė.
Išsamų interviu su Giedre Brazlauskaite žiūrėkite vaizdo reportaže: