Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus nuotr.
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
Už šį pokytį balsavo 84 parlamentarai, susilaikiusiųjų ar balsavusių prieš nebuvo.
Siūlymą Seime parlamentaras Valdas Rakutis pateikė po ilgamečių ginčių dėl Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo.
„Tai nėra tik vienos Plechavičiaus mokyklos problemos sprendimas. Valstybė neturi valstybinių elitinių mokyklų. Valstybės tarnyba yra tas didžiulis potencialas, kuris stumia valstybę į priekį. Kadetų mokykla išugdo žmoguje meilę tėvynei“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo konservatorius V. Rakutis.
Bendrapartiečiui Seimo posėdyje antrino ir Andrius Kupčinskas. Pasak jo, dalininkų sumažinimas leistų užtikrinti didesnį finansavimą kadetų mokykloms.
„Poreikis kadetų mokyklos yra akivaizdus. Gaila, kad nutinka tokių atvejų, kai dalininkai nesusitaria dėl valdymo ir dėl to nukenčia pačios mokyklos finansavimas. Toks atvejis nutiko ir Kaune, gen. Plechavičiaus mokykla“, – sakė A. Kupčinskas.
„Gaila, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, nesutaria du dalininkai: ministerija ir pati savivaldybė, kas turi tuo rūpintis (...) Man atrodo, kad turėtų būti vienas dalininkas ir su tuo susijęs šis įstatymo pakeitimas, kad kadetų mokyklose būtų vienas dalininkas – valstybė. Jeigu apsispręstų pati savivaldybė, galėtų atsirasti regioninė kadetų mokykla“, – pridūrė jis.
Už valstybinių kadetų mokyklų steigimą būtų atsakinga Krašto apsaugos ministerija.
ELTA primena, kad dėl Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus finansų klausimo ne vienerius metus buvo nesutarimų tarp Kauno miesto savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM).
Mokykla, kurioje mokosi 5–12 klasių moksleiviai, licėjumi tapo 2015 metais. Šiuo metu joje mokosi 279 auklėtiniai.
Generolo Jono Plechavičiaus kadetų licėjui šiuo metu yra skiriamas beveik 1,6 mln. eurų finansavimas, 721 tūkst. eurų yra skiria Kauno savivaldybė, o likusius – valstybė.