Ką mums sako mokyklų reitingai

Marijampolė

Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt

26265

Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjęs vienas žurnalas, kuris, atrodo, taip lengvai ir paprastai sustato visas šalies gimnazijas į bendrą eilę pagal mokinių egzaminų rezultatus. Atrodo, nuostabu sužinoti, kurioje vietoje kas yra. Bet ar reitingai daro realią įtaką mokymo kokybei mokyklose, ar labiau atskleidžia tik bendrą įvaizdį? Ar sužinoję savo vietą eilės gale mokyklos pasitempia? Tą sunku įrodyti, nes tikrai matyti, kad kai kurių mokyklų vieta kasmet labai smarkiai keičiasi, išeitų, jų lygis labai svyruoja.

Siekia pelno

Tenka pripažinti, kad dauguma reitingų apskritai kuriami komerciniais tikslais.

Žurnalas – komercinis produktas, kuris uždirba pelną ir nemažai investuoja į savireklamą. Kai išeina naujas numeris, jį reklamuoja, rodo kone per visas televizijas. Natūralu, kad žmonės nori pasilyginti, rasti kažkokius kriterijus, pagal ką parinkti savo vaikui mokyklą, todėl taip domisi šiais dalykais.

Štai viena Marijampolės miesto gimnazija pripažinta moderniausia mokykla, tai žurnalas nustatė apklausęs švietimo skyriaus specialistus. Kita gimnazija įrašyta tarp neatsirenkančių mokinių mokyklų, nors ne vienas marijampolietis pasakytų, kad ten vyksta atrankos, mat mokiniai turi laikyti testus... Žurnale rašoma, kad šalyje yra tik 9 mokyklos, kurios atsirenka absoliučiai visus į jas ketinančius eiti vaikus. Bet patirtis rodo, kad kai norinčių mokytis vaikų skaičius viršija patvirtintą toms mokykloms klasių komplektų skaičių, atranka vyksta tarsi savaime, nes ne visi norintys priimami. Nors tokios mokyklos laikomos neatsirenkančiomis mokinių.

Neskatina lygintis tarpusavyje

Lyginti mokyklas, kur yra vos keli vaikai, ir kur mokosi šimtai, tikrai abejotina, o rezultatas neatitinka tiesos. Mažose mokyklose reitingus pakelia vos vienas gabus mokinys. Procentai priklauso nuo bendros masės, taigi skirtumas didžiulis. Pavyzdžiui, iš 5 mokinių vienas pirmūnas sudaro jau 20 proc., o nuo 200 mokinių tai bus net 40.

Pedagogai žino, kad realiausiai padėtį atspindi Nacionalinio egzaminų centro (NEC) pateikiami duomenys, kai rezultatai suvedami į taškus, atliekama egzaminų lyginamoji analizė. NEC ima visumą, o ne vieną kitą sritį, atlieka rimtus skaičiavimus, to žurnalistai padaryti nelabai gali, tuo labiau paėmę tik vieną kitą rodiklį. Tad ir rezultatai skiriasi: viena didžiųjų mūsų miesto gimnazijų pagal NEC skaičiavimus patenka tarp 16 proc. geriausių visos šalies mokyklų. O pagal žurnalo duomenis jos rezultatai daug žemesni.

Vis dėlto kiekvienas žino, kad didelis darbas – išmokyti visus vaikus, ne tik gabiausius, atsirinktus. Jeigu gimnazija didelė, jokios mokinių atrankos nedaro, galima didžiuotis pasiekus tokių rezultatų, ypač jei kone visi abiturientai pasirenka laikyti pagrindinius brandos egzaminus ir iš šimtų neišlaiko vienetai.

Tiesa, NEC pateiktą informaciją gauna mokyklos tik savo žinion. Ji niekur viešai neskelbiama, taip nėra skatinamas lenktyniavimas tarp mokyklų ar reitingavimas, šie duomenys skiriami pačių mokyklų savikontrolei.

Sąlygos nevienodos

Pagal žurnalo duomenis, pernai geriausiai išmokanti lietuvių kalbos buvo Rietavo Tverų gimnazija. Tikėtina, kad ten buvo gal kokie 15 abiturientų. Taigi tereikėjo vieno kito gabaus mokinio, ir reitingas pašoko. Bet 2014 m. ši gimnazija buvo 411 vietoje, 2015 m. – 157 vietoje, 2016 m. – 206 vietoje. Atrodo, ten ugdymo kokybė – labai nestabilus dalykas. Panašiai yra su anglų kalbos egzaminų rezultatais vienoje mažoje Marijampolės gimnazijoje: 261 vieta, 263 vieta, 32 vieta ir pernai 37 vieta. Kai turi gabių vaikų, vieta pagerėja, bet ar sugebės tokį lygį išlaikyti keletą metų? Stakliškių gimnazija irgi pakilo (istorijos egzamino) į 15 vietą – tikėtina, koks vienas gabus mokinys ištempė visą mokyklą. O jei nėra gabaus, tada atrodo, kad mokytojai nedirba, nesistengia. „Daugybė mokyklų nesistengia, todėl rezultatų nematyti“, taip rašoma ir žurnale, bet ar tai tiesa?

Reitinguoti ir lyginti visas šalies mokyklas – tai tas pat, kaip paleisti į lenktynes vienus su sportbačiais, kitus su aukštakulniais, o dar kitiems uždėti kuprines su akmenimis. Net ir geriausias mokytojas vienokių rezultatų pasieks su mokiniu, kurio šeima palaiko ir skatina, visai kitokių, kai tėvai abejingi arba sugeba gero pažymio pareikalauti tik iš pedagogo, o ne įtikinti savo atžalą daugiau pasistengti, padirbėti dėl geresnio pažymio. Kiekvienas supranta, kokią didelę reikšmę turi dar ir aplinka, kurioje vaikas auga. Taigi lyginti ir prie vienos starto linijos statyti visas šalies mokyklas tikrai labai abejotinas dalykas. „Jeigu iš mano vaiko nepadarys dešimtukininko, tai ir mokytojai, ir mokykla niekam tikę“. Ar kiekvienas sutiktų su tokiu teiginiu? Tikriausiai ne. O reitingai suponuoja tokią išvadą, lyg yra mokyklų, kurios gali viską...

Tėvams sunku rinktis

Tėvams rūpi reitingai, nes jie ieško, pagal ką pasirinkti vaikui mokyklą. Nors skelbiama reitingų informacija ne visai atitinka tikrovę, bet daugelis ja tiki. Kita vertus, sunku įsivaizduoti, kad kas nors išvažiuotų gyventi į Rietavą, nes ten mat geriausiai paruošė lietuvių kalbos egzaminui.

Reitingai rūpi ir pačioms mokykloms, nes jie padeda pritraukti mokinių. Konkurencija tarp mokyklų kai kur yra gana stipri, bet ar tai tikrai skatina gerinti pedagogų darbo kokybę? Tenka girdėti, kad kartais konkuruojant pasitelkiamos ir ne pačios etiškiausios priemonės...

Gimnazijų pedagogai sako, kad kai žinai priežastis, kodėl kai kurių mokyklų reitingai pakyla, tada daug aiškiau. Bet mokinių tėvai to nežino, nelabai supranta padėtį, gal ir neanalizuoja. Gimnazijų darbą lyg ir įvertina brandos egzaminų rezultatai, o progimnazijų iš viso nėra kaip lyginti. Viena pedagogė tiesiai sakė: „Jei penktokų tėvai paklaustų, į kurią mokyklą vesti vaiką, aš negaliu pasakyti, nes tikrai sunku spręsti, kai nėra progimnazijų analizės. Turėtų būti ir 8-okų rimti baigiamieji testai.“

Ministerija praneša, kad bendrajame ugdyme iki 2020 m. jau galima tikėtis pirmos abiturientų laidos, kuri bus baigusi mokyklą su egzaminais, kurie nebelems šimto procentų jų balų. Vertinimo sistema pagaliau matuos ne tik žinias, bet ir realius abiturientų įgyjamus gebėjimus.

Ričardo PASILIAUSKO fotoiliustracija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt