K. Starkevičius: žemdirbių draudimo rinkoje esant vienam žaidėjui, šis diktuoja taisykles

Lietuva

Kazimieras Starkevičius / Andrius Ufartas/ELTA

BNS.LTŠaltinis: BNS.LT

313331

Žemdirbių draudimo rinkoje esant tik vienam žaidėjui – Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialui „VH Lietuva“, pernai apdraudusiam 96 proc. Lietuvos draustinų pasėlių – jis gali diktuoti savo taisykles, todėl reikia ieškoti naujų rinkos dalyvių, sako naujai paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Savo ruožtu pati „VH Lietuva“ teigia, kad rinkoje yra trys dalyviai, o tai, kad dauguma žemdirbių draudžiasi būtent šioje įmonėje yra jų pačių pasirinkimas. Įmonė pabrėžė, kad ūkininkai Lietuvoje yra įtraukiami į fondo sprendimus.

„Kiek aš dabar girdžiu, kad jų ten dabar sąlygos tos tokios, kad štai, kad ir buvo apsidraudę, nes ten jau tam tikra branda buvo, jie dabar jau nekompensuos. Aš galvoju, kad mes turim daugiau pareikalauti iš tos draudimo bendrovės („VH Lietuva“ – BNS). Būtų gerai, kad ir daugiau jų atsirastų“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Starkevičius.

Apie „VH Lietuva“ dominavimą žemdirbių draudimo rinkoje K. Starkevičius šią savaitę kalbėjo ir duodamas interviu portalui „15min“. Ministras teigė, kad esant tik vienai bendrovei, griežtos draudimo sąlygos gali lemti mažesnį žemdirbių draudimąsi.

„Jie („VH Lietuva“ – BNS) tokias taisykles padarė, kad kompensuoja praradimus iki tam tikros (javų – BNS) brandos. Aš manau, kad tiesiog gali būti, jog ateityje ūkininkai dar labiau nesidraus, jei tokias priemones taiko. Reikia ieškoti kitų žaidėjų, pasikviesti su tam tikromis sąlygomis“, – portalui „15min“ teigė ministras.

Ministras taip pat pabrėžė tai, kad Vokietijoje kaip kooperatyvas veikiantis savidraudos fondas, Lietuvoje į valdymą neįtraukia Lietuvos žemdirbių.

„Taip, yra vienintelė vokiečių kompanija, kooperatyvas, kuris kaip kooperatyvas Vokietijoje, kurio nariai yra ūkininkai. Pas mus kažkodėl nenori ūkininkų įsileisti į tą kooperatyvą, tada atsirastų toks didesnis supratimas“, – sakė K. Starkevičius.

„VH Lietuva“: draudimo sąlygas diktuoja patys žemdirbiai

Tuo metu „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pabrėžė, jog pasėlius taip pat draudžia ir kitos bendrovės, pavyzdžiui, „Compensa“ ir BTA. Be to, jo teigimu, draudimo sąlygas diktuoja patys žemdirbiai.

„Dėl to, kad tik vienas tiekėjas tai nesutinku, yra trys tiekėjai. Trys tiekėjai teikia paslaugas. (...) Tie patys fondo nariai yra tie patys žemdirbiai ir kokias taisykles jie išsikelia ir kokias problemas nori išspręsti, mes taip ir registruojame, per apsidraudusių žemdirbių susirinkimus, kurie vyksta kiekvienais metais, nuolat diskutuojame ir su ministerija, nuolat klausiam jų pozicijos, ką reikėtų pakeisti, kaip geriau reikėtų padaryti“, – BNS sakė M. Rusteika.

M. Rusteika taip pat pridūrė, kad kompensacijų už išguldytus javus žemdirbiai negaus todėl, kad jų derlių vis tiek galima nuimti.

„Reikia pabrėžti, kad apsauga galioja iki pat derliaus nuėmimo. Tiktais vienam požymiui, konkrečiai augalų, jeigu javai yra pilnoje brandoje, tai javų išgulimas jiems nuostolio nepadaro. Tai šitą dalyką mes kartu su žemdirbiais labai aiškiai išsiaiškinome, nuvažiavome į laukus, jiems parodėme, jie visi su tuo sutinka“, – aiškino „VH Lietuva“ vadovas.

„Pirminės akys buvo didelės, baimės buvo daug, bet kai mes kalbam apie kiekybinius derliaus praradimus, apie kiekį, derliaus praradimą, tai tas pirminis vertinimas tiesiog buvo per didelis. O dabar kadangi buvo saulės, buvo vėjo, tai javus didžiajai daliai ūkininkų pavyko nuimti. (...) Taip, nuostolio buvo, bet nuostolis buvo nuo 1 iki 6 procentų“, – pridūrė jis.

M. Rusteika atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2008–2012 metų, kai K. Starkevičius buvo žemės ūkio ministru, draudžiamų pasėlių skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus iki 560 tūkst. hektarų.

„Dabar draustų pasėlių yra daugiau nei trečdalis, o ministras gali prisiminti, kad kai jis vadovavo ministerijai (...) tai mes kalbėdavom apie iki 100 tūkst. hektarų, paskui buvo nuimtas privalomas draudimas, tada ta rinka išviso susitraukė. Dabar, per 15 metų ta rinka išsiplėtė. Mes niekada nepadarysim, kad visa rinka draustųsi“, – pasakojo „VH Lietuvos“ vadovas.

„560 tūkst. hektarų (draudžiamų šiuo metu – BNS), pasakyti, kad tai yra nedidelis skaičius, tai manau, kad toks vertinimas yra per griežtas šiai dienai“, – pridūrė jis.

M. Rusteika taip pat pabrėžė, kad ūkininkų įsitraukimas į fondo teikiamas paslaugas yra didelis.

„Didesnė dalis žemdirbių renkasi savidraudos fondo paslaugas, ta pati filosofinė kryptis, kad tai yra savidrauda, kad jie patys yra atsakingi, kad patys vertina žalas, tai yra daug dalykų nuo ko priklauso pačio savidraudos fondo veikla. Tai jei žemdirbiai pasakys, kad jiems reikės kažko kito ir sutiks už tai daugiau mokėti, tai tie dalykai be abejo atsiras“, – sakė M. Rusteika.

„Jeigu bus daugiau naujų tiekėjų tai viskas tvarkoje, yra rinka ir renkasi ne ministerija, ne ministras renkasi įmones, o žemdirbiai“, – pabrėžė jis.

„VH Lietuva“ 2023 metų lapkritį buvo apdraudusi 96 proc. draustinų pasėlių. Šiuo metu bendrovė draudžia apie 560 hektarų pasėlių ploto – trečdalį visos Lietuvos pasėlių.

2023 metais „VH Lietuva“ ūkininkams bendrovė išmokėjo per 20 mln. eurų išmokų – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais, kai jų dydis siekė 15 mln. eurų. 2021 metais apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt