K. Starkevičius: iš Rusijos importuojame ne tik trąšas

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

59663

Nors Rusija taiko embargą beveik visiems ES ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktams, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Kazio Starkevičiaus teigimu, Vyriausybė nepaiso priešiškų Rusijos veiksmų ir pataikauja jai.

Anot K. Starkevičiaus, Vyriausybė sudaro sąlygas iš Rusijos pirkti ne tik trąšas, bet ir grikius bei kviečius, nors yra galimybė šiuos grūdus įsivežti iš Ukrainos ar kitų šalių, kurios netaiko ES valstybėms jokių apribojimų.

Muitinės departamento duomenimis, per šių metų sausio-spalio mėn. buvo importuota ir išleista į apyvartą 16 tūkst. 763,17 t kviečių. Daugiausiai importuota iš Rusijos Federacijos - 15 tūkst. 88,07 t ir Baltarusijos - 1 tūkst. 87,65 t., teigiama K. Starkevičiaus pranešime.

Per tą patį laikotarpį buvo importuota ir išleista į apyvartą 15 tūkst. 17,68 t grikių, kurių statistinė vertė sudarė beveik 3 mln. eurų. Grikiai buvo importuojami iš Rusijos Federacijos - 14 794,28 t ir Baltarusijos - 223,4 t.

Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenis, šiemet per 9 mėn. iš Rusijos importuota beveik 3 kartus daugiau grikių, lyginant su praėjusiais metais, vardija K. Starkevičius.

Spalio 25 d. Briuselyje vykusio ES bendro žemės ūkio rinkų vadybos komiteto posėdyje Lietuvos ir Lenkijos atstovai atkreipė dėmesį į labai išaugusį grikių importą iš Rusijos ir pasiūlė pagalvoti apie rinkos apsaugos priemones ES mastu.

„Manau, kad laikas mūsų šalies Vyriausybei, o pirmiausia - Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) imtis konkrečių veiksmų, kad būtų apsaugoti mūsų šalies grūdų augintojų interesai ir trūkstamas grikių ar kitų grūdų kiekis būtų importuojamas iš Lietuvai draugiškų valstybių, pvz., Ukrainos“, - pažymi K. Starkevičius.

ELTA primena, kad rugpjūtį ŽŪM skelbė, kad Lietuva dar turi neišnaudotų javų importo kvotų, kurioms taikomas nulinis muito tarifas, ir skatino jomis pasinaudoti.

„Dėl gerokai mažesnio kviečių derliaus žymiai padidėjus grūdų supirkimo kainoms, kiaulių ir paukščių augintojai nuogąstauja dėl savo verslo perspektyvų ir suka galvas, iš kur reikės gauti pašarinių javų. Gera žinia ta, kad Lietuva dar turi neišnaudotų kvotų, kurioms taikomas nulinis muito tarifas“, - rašoma ŽŪM pranešime.

ŽŪM teigia, kad nuolat girdi verslininkų skundus dėl pašarinių javų trūkumo.

„Tam tikrų rūšių javų importui iš visų trečiųjų šalių - įskaitant ir Ukrainą - šiuo metu taikomas nulinis muito tarifas. Tereikia sumokėti PVM. Pavyzdžiui, tam tikros kategorijos kviečių neišnaudota kvota siekia apie 130 tūkst. tonų“, - pabrėžia ministerija.

„Klimato kaita neišvengiamai įveda savo pataisas derliaus pokyčiams, tad besisukantieji šiame sektoriuje turi domėtis visomis įmanomomis galimybėmis. O jų, kaip matome, tikrai dar yra neišnaudotų“, - ministerijos pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

ŽŪM yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o sausros stipriai paveiktose savivaldybėse - 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt