K. Budrys: Ukrainos operacija prieš Rusijos aviaciją rodo, kad įsiveržimų bus ir ateityje

Lietuva

Kęstutis Budrys / Marius Morkevičius/ELTA

EtapliusŠaltinis: BNS

Kyjive viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Ukrainos operacija prieš Kremliaus aviaciją rodo, kad įsiveržimų į Rusiją bus ir ateityje.

„Ji (operacija – BNS) parodo, kad Rusija yra pažeidžiama, ji nėra neįveikiama tvirtovė. Į ją buvo bus įsiveržta ir ateityje“, – bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha pirmadienį Kyjive sakė K. Budrys.

Kaip skelbė BNS, Ukraina birželio 1 dieną surengė plataus masto ataką prieš Rusijos karinius orlaivius ir smogė kelioms bazėms šioje šalyje už tūkstančių kilometrų nuo sienos. Ukraina sako, kad padarytų nuostolių vertė siekia 7 mlrd. dolerių (6,17 mlrd. eurų).

„Diskusijų apie pasaulinį stabilumą ir saugumą centre yra Ukraina, dedame visas pastangas taikai pasiekti, suprasdami, kad tam yra milžiniška kliūtis – Putinas ir jo imperializmo manija. Mes mėginame įtikinti dėl paliaubų, jis rodo, kad yra tuo visiškai nesuinteresuotas“, – kalbėjo Lietuvos ministras.

K. Budrys taip pat patikino, kad Lietuvos parama Ukrainai yra ir išliks visapusė ir ilgalaikė.

„Esu čia, kad dar kartą patvirtinčiau: Lietuva čia bus dešimtmetį ir ilgiau – remsime gynybą, saugumą, jūsų reformas ir stojimą į Europos Sąjungą. Mūsų įsipareigojimas ilgalaikis“, – kalbėjo K. Budrys.

Pasak jo, nepaisant Vengrijos prieštaravimų, kurie sunkina Ukrainos stojimo į ES procesą, pastarasis turi judėti sparčiau ir būti grįstas nuopelnų principu.

Lietuva siekia, kad Ukrainos narystės data ES būtų 2030 metų sausio 1 dieną.

Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), vizito metu K. Budrys taip pat susitiko su Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku, gynybos ministru Rustemu Umerovu ir strateginių pramonės šakų ministru Hermanu Smetaninu.

Susitikimų metu aptarta padėtis fronte, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje, paramos Ukrainai klausimai.

Ministerijos teigimu, Lietuvos karinė parama Ukrainai šiemet pasieks 1 mlrd. eurų. Lietuva taip pat viršija prisiimtą įsipareigojimą kasmet karinės paramos Ukrainai skirti 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 2025 metais ketina skirti 0,3 proc. BVP.

Susitikimuose taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą ginkluotės gamybos srityje, bendros produkcijos galimybes. Anot URM, perspektyvios sritys yra sprogmenų, minų, amunicijos, ilgojo nuotolio, vadinamųjų FPV dronų ir dronų šaudmenų gamyba.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt