K. Budrys: turime pagreitinti Ukrainos įstojimą į ES

Lietuva

Europos Sąjunga / Scanpix

Karolina NavakauskaitėŠaltinis: ELTA

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys po neformalaus Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo Kopenhagoje teigė, kad pagrindinė saugumo garantija Ukrainai ateityje yra narystė ES. Dėl to, pasak ministro, būtina pagreitinti karo niokojamos šalies stojimą į Bendriją.

„Tai, ką mes galime padaryti kaip ES, tai yra pagreitintas stojimas į narystę ES ir reikia nustoti vilkinti šį visą laiką. Tai yra labai svarbu“, – Kopenhagoje sakė K. Budrys.

Pasak ministro, siekiant įgyvendinti tikslą, kad Ukraina 2030 m. sausio 1 d. taptų ES nare, jau dabar pilnu intensyvumu turėtų būti vykdomos derybos, reformos ir įstatymų leidyba. Tačiau tam nevykstant, anot jo, ES šalys turėtų veikti be susitarimui trukdančios Vengrijos.

„Jeigu nepavyksta 27 (ELTA – šalių) susitarimas, neturime prabangos laukti kol kažkas pasikeis. Judėkime tarp 26 valstybių, darykime viską, ką darytume esant 27 sutikimu“, – pabrėžė jis.

Užsienio reikalų ministro teigimu, Europa taip pat neturi prabangos laukti saugumo užtikrinimo Ukrainai iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Tai, kad jau Amerika šneka apie saugumo garantijas, ne kokias užtikrinimo priemones, bet realias garantijas, yra geras postūmis į priekį. Tačiau dar neturime visų atsakymų ir mes neturime prabangos laukti visų atsakymų prieš imantis veiksmų“, – sakė K. Budrys.

Susitikęs su kitų ES šalių užsienio reikalų ministrais K. Budrys taip pat pateikė Lietuvos siūlymus dėl 19-ojo sankcijų paketo Rusijai.

„Visų pirma, Lietuva nori „išjungti“ temą, kad mes čia viską esame sankcionavę, jau viską padarę yra dabar jau mažai kas beliko sankcionuoti“, – teigė jis.

Pateiktame Lietuvos pasiūlyme dėl 19 ES sankcijų paketo numatomas visiškas dvigubos paskirties ir aukštųjų technologijų produkcijos eksporto į Rusiją draudimas. Taip pat siūloma dar labiau sumažinti pasaulinę naftos kainą, sankcionuoti keturias pagrindines dujų ir naftos įmones – „Lukoil“, „Rosneft“, „Gazprom“ ir „Novotek“, visus Rusijos bankus, likusius „šešėlinio laivyno“ laivus, riboti jų krovos paslaugas, prieigą prie skaitmeninės debesijos, taip pat uždrausti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija mokslinių tyrimų srityje.

ELTA primena, kad neformalūs ES užsienio reikalų ministrų susitikimai vyksta kas šešis mėnesius ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje. Šiuo metu, antrąjį 2025 m. pusmetį ES Tarybai pirmininkauja Danija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt