K. Budrys tikisi, kad Lietuva pagal gynybai skiriamą BVP dalį kitąmet taps lydere NATO

Lietuva

Kęstutis Budrys / Dainius Labutis/ELTA

Karina VladičkėŠaltinis: BNS

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad Lietuva kitąmet pagal gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį taps lydere NATO.

Taip jis kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavskiu.

„Lietuva palaiko gynybos apsaugai skirto biudžeto didinimą iki 5 proc. visoje NATO. (...) Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pasieks 4 proc., o kitais metais – 5,25 procento. Ir mes tikimės tapti pirma šalimi pagal gynybai skirtas išlaidas visoje NATO ir visame laisvame pasaulyje“, – sakė K. Budrys.

Kaip rašė BNS, Lietuva ketina 2026–2030 metais ženkliai padidinti gynybos finansavimą, jai numatant 5–6 proc. BVP.

Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau sakė, jog Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatys skirti 5,25 proc. BVP.

Gynybai skirto biudžeto didinimas šiemet vasarą turėtų būti aptartas ir NATO viršūnių susitikime Hagoje, Nyderlanduose.

Kalbėdamas apie sienos apsaugą, jis pabrėžė didesnį fortifkacinių priemonių poreikį visoje Europoje.

„Mes dar nepabaigėm Europos sienos apsaugos klausimo, todėl turim tęsti fortifikacinių priemonių statybą visoje Europoje, ne tik kai kuriuose jos vietose“, – teigė K. Budrys.

Kaip skelbė BNS, Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra sakiusi, kad išorinės NATO ir Europos Sąjungos sienos fortifikacija turi būti visų regionų valstybių rūpestis, priemonėms bus ieškoma finansavimo galimybių kartu su sąjungininkais.

Pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas Lietuvoje atidarytas praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su kariuomene baigia įsteigti 27 tokius parkus įvairiuose civilinėse ir karinėse teritorijose, tačiau jau netrukus jų skaičius turėtų būti išplėstas iki 50-ies.

Taip pat bus didinami inžinerinių priemonių kiekiai visuose parkuose, fortifikacijos sistemas pritaikant prie identifikuotų konkrečių vietovių pagal šalies gynybos planų reikalavimus.

Netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose parkuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela, kelio blokai, jūriniai konteineriai.

BNS anksčiau rašė, kad civilinės saugos stiprinimo ir plėtros kontrmobilumo projekto didinimui numatyta panaudoti 9 mln. eurų iki 2030 metų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt