Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kęstutis Budrys / Andrius Ufartas/ELTA
ELTAŠaltinis: ELTA
„Vokietijos brigada Lietuvoje – mūsų prioritetas. Vertiname Vokietijos lyderystę stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir demonstruojamą tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai. Lietuva dės visas pastangas tam, kad sudarytų geriausias sąlygas Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms Lietuvoje. Lietuvos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimas – sektinas pavyzdys sąjungininkams“, – pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.
Susitikimo metu K. Budrys taip pat pasidžiaugė glaudžiais Lietuvos ir Vokietijos dvišaliais santykiais, pabrėždamas tai, kad Lietuva yra suinteresuota tolesne politinio, verslo, švietimo, kultūros bendradarbiavimo su Vokietija plėtra.
Kalbėdamas apie tolesnę paramą Ukrainai, ministras pabrėžė Vokietijos lyderystės svarbą.
Pasak jo, šie metai bus lemtingi Rusijos kare prieš Ukrainą, o Vakarams svarbu demonstruoti ilgalaikį paramos Ukrainai įsipareigojimą bei stabdyti Rusijos karo mašiną per sankcijas, siekti Rusijos atsakomybės.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Praėjusių metų pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.