Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kęstutis Budrys. ELTA / Dainiaus Labučio nuotr.
EtapliusŠaltinis: ELTA.LT
„Turime aiškiai apsibrėžti savo tikslus. Mes siekiame užbaigti karą ar nutraukti agresiją? Šis vieno žodžio skirtumas turi milžiniškų politinių ir saugumo padarinių Ukrainai ir Europos ateičiai“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Savo kalboje K. Budrys ragino Europos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, atsakant į geopolitinius ir saugumo iššūkius, bei pabrėžė poreikį stiprinti gynybos ir saugumo priemones visame žemyne.
„Esamoje geopolitinėje situacijoje nėra paprastų atsakymų, pigių sprendimų ir lengvų pasirinkimų. Turime drauge ieškoti išmintingų būdų įveikti kylančius iššūkius. Mūsų veiksmai šiandien nulems Europos saugumo ateitį“, – kalbėjo ministras.
K. Budrys teigė, kad 2022 m. Rusijos pradėta pilno masto invazija į Ukrainą Europą užklupo nepasirengusią. Tai, pasak ministro, lėmė praleistos progos bei neryžtinga iki tol vykdyta politika Rusijos atžvilgiu.
„Praleidome kritines galimybes sustabdyti Rusiją, kai galėjome. Nuo neryžtingumo Bukarešto viršūnių susitikime 2008 m. iki nepakankamų reakcijų į Krymo aneksiją ir invaziją į Rytų Ukrainą 2014 m. Kai Rusija 2022 m. pradėjo savo plataus masto puolimą, mes vis dar nebuvome pasiruošę“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Šiandien situacija tebėra grėsminga: Irano dronai ir Šiaurės Korėjos kariai talkina Rusijai kare, Kinija tyliai palaiko Kremliaus agresiją, o Rusija apeina sankcijas pasitelkiant šešėlinį laivyną“, – pridūrė jis.
Šių metų konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta bendroms Vakarų pastangoms stiprinti paramą Ukrainai, būtinybei veikti išvien siekiant atremti Rusijos keliamas grėsmes, tvirtai NATO gynybos ir atgrasymo politikai bei svarbiausiems Aljanso darbotvarkės klausimams artėjant NATO viršūnių susitikimui Hagoje.